- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 1-928-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00138-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; remiantis BK 72¹ str. ir 72² str. V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir draudimas 6 mėnesius prisiartinti prie nukentėjusio asmens,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2012 m. birželio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos, Šiaulių mieste, šešis kartus ateidamas į nukentėjusiosios D. G. darbovietę – parduotuvę „Iki“, esančią (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos mėnesio tiksliai nenustatytos dienos, Šiaulių mieste, šešis kartus ateidamas į nukentėjusiosios D. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), taip vengė atlikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą šešis mėnesius prisiartinti prie nukentėjusiosios D. G..
V. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nevykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nuosprendžiu paskirto įpareigojimo nesiartinti 6 mėnesius prie D. G.. Pripažįsta, kad šešis kartus buvo pas D. G. darbe, mėgino su ja pasikalbėti, ir šešis kartus buvo jos namuose, persirenginėjo. D. G. bute buvo pačios D. G. leidimu. Neišsikraustė iš jos buto, nes nenorėjo, norėjo turėti galimybę ją pamatyti, nes D. G. myli. Lankėsi jos darbo vietoje, tai yra parduotuvėje „Iki cento“ tomis dienomis, kai dirbdavo D. G., stengdavosi bent pasisveikinti. Rašė D. G. žinutes, prašė sugrįžti pas jį. Kai D. G. atsakydavo, kad nenori su juo būti, supykęs rašė, kad ji be jo negyvens, bet D. G. nuskriausti nenori. Gailisi dėl savo veiksmų, dėl to, kad ją mušė. Prašė jos atleidimo, nori su D. G. susitaikyti ir su ja susieti savo ateitį. Supranta, kad pažeidė teismo nuosprendį, bet taip elgėsi ne piktybiškai, tik norėdamas su D. G. susitaikyti (39 b. l.).
Nukentėjusioji D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie šešerius metus gyveno nesusituokusi su V. Š.. Gyveno pas ją, nuomotame bute. Nuo 2012-02-07 išsiskyrė, nes V. Š. naudojo prieš ją smurtą, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla ir teismas uždraudė V. Š. nuo 2012-02-24 šešis mėnesius prie jos artintis. Tačiau V. Š. įkyrėdavo savo skambučiais, paskambindavo girtas ir sakydavo, kad ją užmuš, jos nepaliks, ir kad myli. Per šį šešių mėnesių laikotarpį V. Š. buvo atėjęs pas ją į darbą maždaug šešis kartus. Tačiau jis ateidavo kaip klientas. Kartais pirkdavo alaus, o kartais visiškai nieko. Jis apsimesdavo, kad ieško prekių, o paskui prieidavo prie jos. Pradėdavo ją kalbinti, sakydavo, kad nepaliks, kitam neatiduos. Su juo nesikalbėdavo. Vieną kartą buvo iškvietusi policiją. Policiją kvietė V. Š. girdint, todėl jis pabėgo. Į namus irgi buvo atėjęs maždaug penkis kartus. Kadangi buvo blaivus, tai įleido, nes jo visi rūbai yra likę, todėl jis ateina persirengti. Vieną kartą buvo girtas, todėl net durų jam nedarė. Šiuo metu prisiminti, kada jis buvo atėjęs, negali, nes praėjo daug laiko. Atsimena tikrai, kad tuos kartus, kai pas ją lankėsi, jam buvo draudžiama prie jos artintis. Visus kartus, kada V. Š. lankėsi pas ją, namuose ji buvo viena. Konfliktų tarp jos ir V. Š. nebuvo. Kol negeria, V. Š. yra normalus žmogus, o kai išgeria, tampa agresyvus. Smurtą jis naudojo tik tada, kai kartu gyveno. Kai išsiskyrė, jos sumušti nemėgino. Nemano, kad jo grasinimai yra realūs, jos nuomone, V. Š. nori ją susigrąžinti ir kartu gyventi. Pas V. Š. nesilankė, su juo niekur nevaikšto ir stengiasi nebendrauti, bet jis rašo jai SMS žinutes. 2012 m. birželio mėn., tiksliai laiko nebeprisimena, rašė policijoje pareiškimą dėl V. Š. parašytų grasinančio pobūdžio žinučių, iš policijos gavo atsakymą, kad dėl pareiškimo nebus atliekamas ikiteisminis tyrimams. Rašė policijai pareiškimą ir prašė įpareigoti V. Š. prie jos nesiartinti. Nori ramiai gyventi. V. Š. civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad V. Š. paliktų ją ramybėje (24-25, 26-27 b. l.).
Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžio kopijos matyti, kad V. Š. pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. nuteistas viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 9 p., 72¹ str., 72² str. V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei draudimas 6 mėnesius prisiartinti prie nukentėjusio asmens nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (48-51 b. l.).
Iš patvarkymo pateikti vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį kopijos matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. kovo 16 d. ir buvo pateiktas vykdyti Šiaulių regiono pataisos inspekcijai (16 b. l.).
Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pranešimo matyti, kad V. Š. 2012-03-28 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens (D. G.) – atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo turinys, V. Š. įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę (1 b. l.).
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. G., suvesta į akistatą su V. Š., nurodė, jog V. Š. pas ją į darbą parduotuvėje „Iki cento“ buvo atėjęs 2012 m. gegužės ir birželio mėnesiais, o į namus buvo atėjęs 2012 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais (35-36 b. l.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu už grasinimą nužudyti D. G. bei D. G. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas viešaisiais darbais. Kartu su bausme teismas skyrė V. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei draudimą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusio asmens (D. G.). Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. kovo 16 d., vadinasi, V. Š. teismo paskirtas draudimas prisiartinti prie D. G. galiojo iki 2012 m. rugsėjo 16 d. Kaltinamasis apie jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios D. G. – žinojo, 2012-03-28 buvo tinkamai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam buvo išaiškintas baudžiamojo poveikio priemonės turinys ir atsakomybė už jos nevykdymą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys Probacijos tarnybos pateikti dokumentai ir paties kaltinamojo parodymai. V. Š., suprasdamas, kad iki teismo nustatyto termino pabaigos (iki 2012-09-16) jam draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su D. G., lankytis tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji, šio draudimo nevykdė. Kaip patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir nukentėjusiosios D. G. parodymai bei akistatos protokolas, 2012 m. gegužės ir birželio mėnesį V. Š. šešis kartus buvo atėjęs į nukentėjusiosios D. G. darbovietę (parduotuvę „Iki“), o 2012 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesį šešis kartus buvo atėjęs į D. G. namus. Nors kaltinamasis nurodo, jog ateidamas pas D. G. į darbą ir į namus neturėjo blogų ketinimų, taip pasielgė dėl to, jog D. G. myli ir norėjo ją pamatyti bei su ja pasikalbėti, tačiau teismas pažymi, kad motyvai, dėl kurių kaltinamasis pažeidė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas, nagrinėjamu atveju V. Š. atsakomybės nešalina ir nelaikytini objektyvia priežastimi, dėl kurios kaltinamasis pažeidė teismo jam skirtą draudimą prisiartinti prie D. G.. V. Š. veikė sąmoningai, t. y. suvokė, jog ateidamas pas D. G. į darbą ir į namus pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios, ir, tai suprasdamas, norėjo taip elgtis (veikė tiesiogine tyčia). V. Š. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį kaip vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
Prokurorė, formuluodama V. Š. kaltinimą, kaip veikos padarymo laiką įvardijo laikotarpį nuo nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam buvo paskirtas draudimas prisiartinti prie D. G., paskelbimo dienos (2012-02-24) iki teismo nustatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaigos (2012-09-16). Tačiau byloje nukentėjusiosios D. G. per akistatą su kaltinamuoju V. Š. duotais parodymais nustatyta, kad V. Š. draudimo prisiartinti prie D. G. nesilaikė ne visą jam prokurorės inkriminuotą laiką, bet tik 2012 m. gegužės ir birželio mėnesį, kuomet šešis kartus buvo atėjęs į nukentėjusiosios D. G. darbovietę, ir 2012 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesį, kai šešis kartus buvo atėjęs į D. G. namus. Dėl to teismas tikslina V. Š. inkriminuotą veikos padarymo laiką, pripažindamas, jog V. Š. jam skirtą draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios pažeidė laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2012 m. birželio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos, kuomet atėjo į nukentėjusiosios D. G. darbovietę, ir laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos mėnesio tiksliai nenustatytos dienos, kuomet atėjo į nukentėjusiosios D. G. namus. Toks patikslinimas nelaikytinas esminiu prokurorės aprašytos veikos faktinių aplinkybių koregavimu.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos dvi alternatyvinės bausmių rūšys – bauda ir areštas; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad V. Š. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (69 b. l.); nukentėjusioji D. G. civilinio ieškinio nepareiškė. Dėl to procesas šioje byloje, esant visoms BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, gali būti užbaigtas supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą siūlo skirti areštą 20 parų. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau prašo skirti arešto bausmę atlikti savaitgaliais.
Skirdamas V. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas teistas (48-51 b. l.), teistumui neišnykus ir neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės. V. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. Š. baustas administracine tvarka (55-58 b. l.), policijos nuovados pareigūnų pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (54 b. l.), nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje (62 b. l.), išnagrinėjus bylą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis). Bausmės dydis, įvertinus V. Š. padarytos veikos pobūdį ir atsižvelgus į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytos arešto bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog įsidarbino (39 b. l.), todėl arešto bausmę V. Š. teismas nustato atlikti poilsio dienomis.
Nors kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, tačiau šioje byloje V. Š. už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skiriama bausmė su neatlikta bausmės dalimi pagal 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį nebendrinama, nes bylos duomenys (23 b. l.) leidžia manyti, jog V. Š. ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę iki baudžiamojo įsakymo priėmimo jau yra atlikęs.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. Š. taikytina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (40, 41 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti areštu 20 (dvidešimčiai) parų.
Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.
Išaiškinti V. Š., jog, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko, taip pat ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Jeigu V. Š. pažeis susitarimą dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų ir tvarkos, poilsio dienomis atliekamą arešto bausmę teismas savo sprendimu galės pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.