- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-122-883/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00759-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. K., V. D., P. V., R. P., M. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. V. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1080-632/2016 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovams A. K., V. D., P. V., R. P., M. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovams A. K., V. D., P. V., R. P., M. P. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2016 m. lapkričio 18 d. 10 val. Radviliškio rajono apylinkės teisme, išsiųsti šaukimai ieškovui ir atsakovams, taip pat atsakovai A. K., V. D., P. V. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo L. V. ieškinį atsakovams A. K., V. D., P. V., R. P., M. P. dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovas L. V., kuriam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas asmeniškai 2016 m. lapkričio 10 d.) ir kuris duomenų apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, be to, priimti sprendimą už akių atsakovai neprašė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui, atskiruoju teismo teisės aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo A. M. veiksmų šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neįvertino, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties – brolio mirties.Ieškovui neatvykus į bylos nagrinėjimą ir neprašant priimti sprendimo už akių, teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti arba bylą išnagrinėti iš esmės, o ne ją nutraukti.Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, o užvedė naują civilinę bylą, kurią pats nutraukė.Byla turi būti perduota spręsti Panevėžio miesto apylinkės teismui, nes Radviliškio teisme V. per keturiolika metų nelaimėjo nei vienos bylos, kadangi nebuvo paisoma įstatymų.Būtina prašyti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes teisėjas A. M. atsisako vykdyti teisingumą, nesilaiko, ar ne ten ir ne taip taiko įstatymus, pats nurodo ieškinį baudžiamojoje byloje nagrinėti civiline tvarka, pats inicijuoja civilinį procesą, pats ir palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.). CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios pažymos apie 2016 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį matyti, kad į jį neatvyko ieškovas L. V.. Apie teismo posėdį ieškovui pranešta tinkamai – teismo šaukimas įteiktas asmeniškai 2016 m. lapkričio 10 d. (CPK 123 str. 1d.). Iki teismo posėdžio pradžios taip pat nebuvo gauta ieškovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat dokumentų, pagrindžiančių jo neatvykimą į posėdį. Į teismo posėdį atvykę atsakovai M. P. ir R. P. bei jų atstovas advokatas K. V. neprašė priimti sprendimo už akių, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsakovai P. V., A. K. ir V. D. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie posėdį jiems pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atsakovų ir jų atstovo poziciją, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ar pripažinti ieškovo neatvykimo priežastis svarbiomis. Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad byla nagrinėjama pagal civilinio ieškovo L. V. baudžiamojoje byloje Nr. N1-87-632/2015 pateiktą ieškinį atsakovams P. V., R. P., M. P., V. D., A. K.. dėl turtinės žalos atlyginimo. 2015-12-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu civiliniam ieškovui (nuosprendyje neteisingai nurodytas civilinio ieškovo vardas – vietoje L., įrašyta J.) pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi ypatumų. Tokioje situacijoje jau turimas nekvestionuojamas (jei apkaltinamasis nuosprendis BPK nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pakeistas) sprendimas, kad civiliniam ieškovui turi būti atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Civilinio proceso tvarka iš naujo nėra nustatinėjama, ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala, ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginta, o sprendžiama tik dėl ieškinio dydžio. Taigi civilinio proceso tvarka yra sprendžiama ne atskira, ne nauja civilinė byla, o tik baigiami spręsti klausimai, kurie paprastai turi būti išsprendžiami priimant teismo baigiamuosius aktus baudžiamojoje byloje.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Jis negali ieškinio atmesti, turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti. Teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis ir papildomai ieškovo pateikta ar savo iniciatyva išreikalauta medžiaga ir tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovui neatvykus į bylos nagrinėjimą, teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti arba bylą išnagrinėti iš esmės.
Pagal pateiktus apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti apelianto nurodomo teisėjo A. M. šališkumo buvimo nagrinėjant apelianto bylą pirmosios instancijos teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais, o tuo labiau perduoti ginčą spręsti kitoje apygardoje esančiam apylinkės teismui ar spręsti teisėjo atsakomybės klausimą, nes nėra jokių realių faktų ir įrodymų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo šališkumo. Apeliantas atskirajame skunde tik abstrakčiai deklaruoja aplinkybes, dėl kurių jo ginčas turi būti perduotas spręsti kitoje apygardoje esančiam apylinkės teismui – per keturiolika metų nelaimėjo nei vienos bylos, teisėjas nesilaiko įstatymų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtas apelianto tariamas teisėjo šališkumas nagrinėjamoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiamas tik prielaidomis, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališkas. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos kitos ieškovo bylos, kuriose buvo priimti apeliantui nepalankūs procesiniai sprendimai, nesudaro pagrindo abejoti to teismo teisėjų nešališkumu, ar perduoti ginčą spręsti kitam teismui.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, nagrinėjimą, kai civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą. Pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.