Telšių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei D. R., teismo šaukimas jai siųstas paskutiniu žinomu adresu ir laikytinas įteiktu (LR CPK 121 str.),

dalyvaujant trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovei D. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas S. T. teismo posėdžio metu parodė, jog 20 metų B. nebegyvena (duomenys neskelbtini) name. B. su žmona turėjo dvi mergaites, kurios jau yra suaugusios. Jis yra matęs trečiąja mergaitę, kuri nėra panaši į tėvą (ieškovą). Mano, jog trečioji mergaitė nėra B. R. dukra. Kiek iš viso atsakovė D. R. turi vaikų nežino.

Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, kad B., taip vadina B. R., su žmona D. turėjo dvi dukteris. Jis pažinojo atsakovę D. R., kadangi atsakovės vaikai ir jo sūnūs mokėsi vienoje klasėje. Jam D. R. buvo minėjusi, jog turi draugą ir gyvena gerai. 2003 metais jis sužinojo, jog D. turi dar du vaikus dukrą ir sūnų. Nemano, jog trečioji mergaitė gali būti B. dukra, kadangi tuo metu B. nebebuvo Mažeikiuose, tačiau tiksliai pasakyti negali.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. N. parodė, kad gali kilti abejonių dėl B. R. tėvystės, tačiau tikslių duomenų byloje nėra. Be to, atkreipė dėmesį, jog 2003 m. B. R. sužinojo apie esančią dar vieną dukrą Gintarę, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, todėl praleido terminą per kurį galėjo ginti savo teises. Prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

Teismo iniciatyva į bylą buvo kviesta G. R., tačiau esant nustatytiems duomenims, jog ji gyvena kartu su atsakove Jungtinėje Karalystėje, į teismo posėdį G. R. neatvyko. I teismo posėdį neatvyko ir atsakovė, nors joms apie teismo pasėdžio vietą ir laiką buvo pranešta pagal teismo turimą atsakovės paskutiniąją gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas, atsakovės D. R. bei G. R. iškvietimui į teismo posėdį, išnaudojo visas galimybes pasinaudodamas tarptautiniais instrumentais, tačiau nei atsakovė, nei G. R. į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui B. R. su atsakove D. R. (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką (4 b.l., civilinė byla Nr. 2-648-853/2012, I tomas), jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (4 b.l., civilinė byla Nr. 2-648-853/2012 I tomas). Santuokos metu gimė trys vaikai – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), (5-6 b.l., civilinė byla Nr. 2-290/1994) bei G. R., gim. (duomenys neskelbtini) (2 b.l., civilinė byla Nr. AV-5/2001), kurių tėvu įrašytas ieškovas B. R., o motina atsakovė D. R. (5-6 b.l., civilinė byla Nr. 2-290/1994; 2 b.l., civilinė byla Nr. AV-5/2001). Po santuokos nutraukimo iš ieškovo B. R. priteistas išlaikymas dukrų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei G. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (3, 5 b.l., civilinė byla Nr. AV-64/1999, 6 b.l., civilinė byla Nr. AV-5/2001). Ieškovas nesutikdamas su tuo, kad jis yra G. R. tėvu, reiškia ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokių atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Iš to seka išvada, kad spendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą esminę reikšmę turi faktas, ar ieškovas yra, ar nėra vaiko tėvas.

Ieškovo prašymu skirti genominę (DNR) ekspertizę, nustatant ar ieškovas yra G. R. tėvu, nebuvo galimybių, kadangi tiek atsakovė, tiek G. R., gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, į teismo posėdį neatvyko. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas pasisako tik dėl kitų byloje esančių duomenų, kurie vertinami kaip įrodymai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Iš civilinėje byloje Nr. 2-290/1994 esančio ieškovės ieškinio, pareikšto 1994-01-18 atsakovui B. R. dėl santuokos nutraukimo, matyti, kad jau tuo metu šalys keturis mėnesius kartu nebegyveno, D. R. su dvejais vaikais - E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno pas savo mamą (3 b.l.). Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu šalių santuoką nutraukė 1994-04-22, tačiau, remiantis tuo metu galiojusiu 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsniu, šalių santuoka laikyta nutraukta tik ją įregistravus civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Šie duomenys sudaro pagrindą prielaidai, kad G. R., gimusi (duomenys neskelbtini), t.y. kai šalys kartu jau nebegyveno daugiau kaip metus laiko, gali būti ne ieškovo B. R. dukra. Tokią prielaidą patvirtina ir byloje dalyvavusių liudytojų S. T. bei R. D. parodymai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktika bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimtas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl atžvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Paminėtina, kad pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tai reiškia kad minėto ieškinio senaties termino pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Paminėtina, kad tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ginčija patį tėvystės faktą, t.y. subjektinės tėvystės teisės pažeidimą nuo jo sužinojimo momento, todėl nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą, būtina nustatyti momentą (laiką) kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie šios teisės pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad vaikas – G. R., dėl kurios tėvystės nuginčijimo nagrinėjama byla, yra gimusi (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės santuokoje, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad jis apie G. R. gimimą sužinojo tik 2008-05-28 iš Mažeikių rajono apylinkės teismo gavęs raštą Nr. S2-5368. Tačiau, šį ieškovo teiginį paneigia kiti byloje esantys duomenys – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001-01-10 nutarimas, kuriuo iš ieškovo B. R. buvo priteistas išlaikymas G. R. naudai po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-12-29 iki jos pilnametystės, vykdomasis raštas išduotas 2001-01-12 Antstolių kontorai prie Kauno rajono apylinkės teismo dėl G. R. alimentų išieškojimo (6-7 b.l., civilinė byla Nr. AV-5/2001), 2003-02-21 Antstolio M. L. kontoros teikimas Kauno rajono Domeikavos PN dėl B. R. supažindinimo su LR BK 125 straipsniu (111 b.l., civilinė byla Nr. 2-648-853/2012, I tomas) dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus bei Kauno rajono Domeikavos nuovados 2003-03-04 pažyma, kurioje pažymima, kad B. R. yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 125 straipsnį dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus, ties kuriuo yra pasirašęs ir pats ieškovas (113 b.l., civilinė byla Nr. 2-648-853/2012, I tomas). Šie byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas apie G. R. gimimą žinojo dar 2003-03-04, todėl ieškovo teiginys, kad apie dukros gimimą sužinojo tik 2008-05-28 laikytinas nepagrįstu, juo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Priešingai, pats ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad policijos pareigūnas, 2003-03-04 pareiškęs jam įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 125 straipsnį už piktybinį vengimą mokėti alimentus, minėjo, kad yra dar viena jo dukra G., tačiau ieškovas pasakęs, kad tokios dukters neturi. Esant šiems įrodymams, pripažintina, kad ieškovas jau 2003-03-04 žinodamas, jog G. R. negali būti jo dukra, kurios naudai buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo, turėjo galimybę ginčyti tėvystę, tačiau šia teise nepasinaudojo, pareiškė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tik 2009-04-01, t.y. praėjus beveik penkeriems metams. Esant aukščiau išdėstytiems įrodymams, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 2009-04-01, praleido įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti, todėl taikytina ieškininė senatis (CK 3.152 str.).

Atkeiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai praleidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus bei nagrinėjamoje byloje praleistą ieškininės senaties terminą, konstatuotina, kad šiuo atveju pripažinus ieškovą nesant G. R. biologiniu tėvu, būtų pažeisti G. R. interesai. Todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, esant praleistam ieškininės senaties terminui, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 – 3. 153 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 394 – 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.