Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, turinti neįgalumą, teista:

1) 2012-11-15 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine bausme- laisvės apribojimu 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose ar kitose viešosiose vietose, kuriose vartojamas alkoholis. 2014-12-08 išregistruota iš probacijos;

2) 2024-07-03 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme - laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, taipogi jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2025-03-22 išregistruota iš probacijos; teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2026 m. vasario 9 d. apie 23.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinio K. V. atžvilgiu, t.y. virtuvėje rankos nagais perdrėskė nukentėjusiojo V. V. kairę ranką, po to nukentėjusiajam atsigulus ant lovos, ji rankos nagais draskė K. V. krūtinę, pilvą ir nosį, taip mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosies srityje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kūtinėje ir pilve, šiais savo veiksmais K. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2026-02-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad odos nubrozdinimai nosies srityje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, krūtinėje ir pilve K. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2026-02-09. Sužalojimai K. V. galėjo būti padaryti rankų nagų poveikyje, ne mažiau 11 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai sukėlė K. V. fizinį skausmą. Nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 22).

Kaip matyti, kaltinamoji D. V. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sutuoktinio atžvilgiu vartojusi fizinį smurtą – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia rankos nagais draskiusi nukentėjusiojo kairę ranką, krūtinę, pilvą ir nosį ir taip nežymiai sutrikdžiusi sutuoktinio K. V. sveikatą. Šie jos parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su nukentėjusiojo K. V. parodymais, tarnybinių pranešimų ir apžiūrų protokolų duomenimis, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamosios kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Nėra abejonių, kad D. V. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamosios kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui – tyčia rankos nagais perdreskiant nukentėjusiojo kairę ranką, draskant jo krūtinę, pilvą ir nosį, nežymiai sutrikdė K. V. sveikatą, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet ir specialisto išvada, kiti rašytiniai bylos duomenys, taip pat pačios kaltinamosios parodymai. Pastarieji duomenys esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. V. 2026 m. vasario 9 d. apie 23.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinio K. V. atžvilgiu, t.y. virtuvėje rankos nagais perdrėskė nukentėjusiojo V. V. kairę ranką, po to nukentėjusiajam atsigulus ant lovos, ji rankos nagais draskė K. V. krūtinę, pilvą ir nosį, taip mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasekoje paarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosies srityje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kūtinėje ir pilve, šiais savo veiksmais K. V. nežymiai sutrikdė sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamoji sąmoningai atlikdama kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš sutuoktinį, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamosios prieš sutuoktinį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad D. V., būdama teista ir turėdama neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą, padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, taipogi į kitas bylos aplinkybes sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat kaltinamosios atsakomybę sunkina ir tai, kad inkriminuojamą nusikaltimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji D. V. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji teista ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už analogišką smurtinį nusikaltimą, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, nedirba, turi neįgalumą, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota, duomenų apie kaltinamosios turimas psichines ligas ar gydymąsi dėl tokių ligų byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, į įrodymais pagrįstas kaltinime nurodyto įvykio aplinkybes (neblaivūs buvo abu – tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, šis pretenzijų jai neturi), siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai D. V. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant vieną švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant ilgesnę nei galimas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą ir to paties straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas D. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. vasario 10 d. 00.05 val. iki 2026 m. vasario 10 d. 14.32 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

Nors prokurorė prašė kaltinamajai paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismui paskyrus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu, nebetikslinga.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai D. V. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Iš 2026 m. kovo 3 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatas Antanas Cemnolonskas antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai D. V. teikė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl ko susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 141,67 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios valstybės naudai neišieškotinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenys patvirtina, kad gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas ne pačios kaltinamosios, o valstybės iniciatyva, kuri įgyvendindama imperatyvią įstatymo nuostatą jai garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į šioje byloje esamus duomenis, apibūdinančius kaltinamosios D. V. turtinę bei socialinę padėtį (ji nedirba, ištekėjusi, turi neįgalumą) bei tai, kad antrinė teisinė pagalba šiam kaltinamajai šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą galutinę bausmę įskaityti D. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 10 d. 00.05 val. iki 2026 m. vasario 10 d. 14.32 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

D. V. pripažinti recidyviste.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš D. V. valstybės naudai neišieškoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.