- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1-2342-271/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- Ž. G.
- Nukentėjusysis
- J. G., A. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.;
2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-20 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 6 mėn., subendrinus nuosprendžius - 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 6 mėn.;
3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 10 mėn.;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimas 11 mėn.; 2012-12-10 teismo nutartimi nuosprendžiai subendrinti - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
5. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-15 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 8 mėn.,
6.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2017-06-06 baudžiamuoju teismo įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 10 mėn.;
7. Kauno apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį - laisvės atėmimas 9 mėn.;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metai; 2018-05-30 paleistas iš pataisos namų,
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-11 nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1d. 8 mėnesiams laisvės atėmimo, 2019-05-24 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis Ž. G., grasindamas nužudyti, terorizavo savo šeimos narius, o būtent: būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 16 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kumščiais trankė į kambario, kuriame nuo jo slėpėsi jo tėvai - nukentėjusieji A. G. ir J. G., duris, kviesdamas nukentėjusįjį J. G. išeiti į buto koridorių muštis, be to, grasino peiliu nupjausiąs nukentėjusiajam galvą ir jį apšlapinsiąs, be to, bute mėtė įvairius daiktus, daužė indus, vartojo necenzūrinius žodžius, o po to supratęs, kad nukentėjusioji telefonu kviečia policijos pareigūnus, Ž. G. tyčia atsukęs virtuvėje esančios dujų viryklės čiaupą pagrasino abiem nukentėjusiesiems, jog jei yra kviečiama policija, tai jis (Ž. G.), įjungęs dujas, susprogdins namą. Taip veikdamas Ž. G. terorizavo nukentėjusiuosius grasindamas juos susprogdinti, dėl tokių Ž. G. veiksmų nukentėjusieji A. G. ir J. G. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai susprogdinti ir nužudyti, nupjaunant nukentėjusiajam galvą, gali būti realiai įvykdyti.
Kaltinamasis Ž. G. teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais A. G. ir tėvu J. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 16 d. buvo išgėręs alaus, kurį apie 15.30 val. vartojo bute kartu su tėvu. Motina alkoholio nevartojo. Po ko įvyko žodinis konfliktas su tėvu. Žodžiais grasino tėvui, tačiau nesutinka, kad tokie jo grasinimai buvo realūs. Į tai tėvas pagrasino jam, kad iškvies policiją. Kad neįvyktų dar didesnis konfliktas, jis išėjo į miestą pasivaikščioti. Po to grįžo apie 18:30 val. namo, ir vėl su tėvu gėrė alų. Kas jam atsitiko, paaiškinti negali, nes vėl susipyko su tėvu. Pastarasis priekaištavo jam, kad niekur nedirba. Tai netiesa. Jis dirbo privačiai be sutarties. Registruotas užimtumo tarnyboje. Pripažįsta, kad tėvo atžvilgiu galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, nes tėvas vėl kartojo, kad kvies policiją. Pripažįsta, kad galėjo numesti kokį daiktą virtuvėje. Tik juokaudamas atsakė, kad jeigu jis iškvies pareigūnai, tai jis atsuks dujas, uždegs ir viskas susprogs, bet to realiai nedarė, dujų neatsuko, t.y. galėjo atsukti dujinės plytelės rankeną, tačiau yra dar rankena ant vamzdžio, o pastarosios jis neatidarinėjo. Jokių grasinimų, kad tėvui nupjaus galvą, tikrai nebuvo, tai yra tėvo išsigalvojimai. Virtuvėje prisidegė cigaretę ir nuėjo į tualetą parūkyti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, atidavė jiems degtukų dėžutę. Pareigūnai jį sulaikė, jiems nesipriešino. Nesutinka su prokurorės pozicija, kad jis nepripažįsta kaltės. Kaltę jis pripažįsta, tačiau su tėvo parodymais nesutinka.
Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona A. bei sūnumi Ž.. Alaus įvykio dieną su sūnumi tikrai negėrė, nes tik apie 18.00 val. grįžo iš darbo, apie 18:30 val. iš darbo grįžo žmona. 2019-07-16, apie 19.00 val., jo sūnus Ž. G., kuris buvo neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai, keiktis, grasinti. Žmona išsigandusi įbėgo į kambarį ir jie užsidarė. Kelis kartus sūnus trenkė kumščiu į duris, kvietė išeiti į koridorių muštis bei grasino, kad nupjaus jam galvą ir apmyš. Žmona kvietė policiją. Sūnus tuo metu šūkavo, kad paleis dujas ir susprogdins visą namą. Sūnaus elgesys yra neprognozuojamas, jo grasinimus, ypatingai dėl to, kad nupjaus jam (nukentėjusiajam) galvą ir paleis dujas bei susprogdins namą, suvokė kaip realius. Labai išsigando. Tai ne pirmas kartas, kai Ž. grasina jam ir žmonai, jis buvo teistas ir už grasinimus, ir už smurtinius veiksmus.
Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2019-07-16 neblaivus sūnus Ž. grasino jai bei vyrui, pastarajam grasino peiliu nupjauti galvą. Pradėjo virtuvėje mėtyti daiktus (aliejų, miltus), daužytis, keiktis. Taip pat grasino, kad atsuks dujas bute ir susprogdins visą namą. Greičiausiai tai ir padarė, nes jautėsi dujų kvapas. Mano, kad jis atsukdavo ir užsukdavo dujų čiaupą. Priešingu atvejų namas būtų sprogęs. Labai išsigando, patyrė eilinį psichologinį smurtą. Suvokė, kad Ž. realiai gali įvykdyti savo grasinimus. Užsidarė kambaryje, jis daužėsi į duris. Iškvietė policiją. Sulaukė policijos darbuotojų, kurie sūnų išsivežė. Pastoviai gyvena strese ir baimėje. Sūnus piktnaudžiauja alkoholiu.
Ikiteisminio tyrimo eigoje buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) - butas. Ant grindų matomas aplietas kilimas, sudužusių indų šukės, išmėtytas maistas, išlietas aliejus. (b.l. 2-3).
Tarnybiniame pareigūno D. V. pranešime yra pažymėta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą jautėsi dujų kvapas ir Ž. G. rankose laikė degtukų dėžutę. Bandant prieiti prie vyro, jis šaukė, kad jei jie artinsis, susprogdins namą (b.l.18).
Liudytojas D. V. parodė, kad 2019-07-16, apie 18:45 val., atvykus pagal gautą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi pranešėja A. G., kuri paaiškino, kad neblaivus sūnus Ž. G. grasino susprogdinti namą. Pranešėja paaiškino, kad sūnus, virtuvėje yra įjungęs dujas ir rankose laiko degtukų dėžutę. Virtuvėje pamatė minėtą Ž. G., kuris iš tiesų rankose laikė degtukų dėžutę, namuose jautėsi dujų kvapas. Bandant prisiartinti prie vyro, šsi šaukė, kad jie neitų arčiau, nes jis susprogdins visą namą. Prie jų A. G. išjungė dujas, pravėdino patalpas. Pabendravus su Ž. G., šis nusiramino. Vyras buvo sulaikytas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žmogaus terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį reiškiasi žmogaus bauginimu. Tai gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Pabrėžtina, kad bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai siekiant kokios nors materialios naudos. Tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo priemonė.
Pagal įstatymą grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Iš pareigūnės S. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-07-16 apie 19.30 val. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK patalpas akivaizdžiai neblaivus Ž. G. (nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje), jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą (b.l. 38).
Nors kaltinamasis Ž. G. pripažino tik konfliktavęs su tėvais ir keiksmus tėvo atžvilgiu bei teigia, kad nei jam, nei motinai nužudymu negrasino, o jo pasakymas, jog atsuks dujas ir viskas susprogs, tebuvo tik jo žodžiai, realiai to daryti jis neketino ir nedarė (neatsuko rankenos ant dujų vamzdžio), nukentėjusiųjų parodymais, liudytojo D. V. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais (įvykio vietos apžiūra, daiktiniai įrodymai) visiškai įrodyta, kad kaltinamasis ne tik grasino peiliu nupjauti tėvui galvą, bet ir paleisti dujas bute bei susprogdinti visą namą, t.y. jis terorizavo tėvus susprogdinti ir padaryti pavojingą gyvybei (nupjauti galvą) veiką.
Kaip parodė nukentėjusioji A. G., ji bute jautė dujų kvapą. Jos parodymus patvirtina pareigūno D. V. tarnybinis pranešimas ir parodymai apie tai, kad atvykus jautėsi dujų kvapas ir kaltinamasis buvo rastas virtuvėje su degtukų dėžute rankoje. Jis neleido prisiartinti ir šaukė, kad susprogdins namą. Jiems esant bute nukentėjusioji užsuko dujas, išsivėdino patalpas. Panaudojus spec. priemones įtariamasis buvo sulaikytas. Akivaizdu, kad nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimai nužudyti ir susprogdinti gali būti realiai įvykdyti.
Įvertinus išdėstytą, kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. G. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir bendrininko dalyvavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam Ž. G. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadijas, kaltinamojo asmenybę lengvinančias bei sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos, be to, nusikaltimą padarė recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę Ž. G., teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narius. Kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, tarp jų už analogiškas veikas - grasinimus ar smurtą prieš tėvus, teistumai neišnykę, nepanaikinti, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, registruotas užimtumo tarnyboje. Nusikalto nepraėjus dviem mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nedaro, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ši bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat tai neprieštarauja teisingumo principui.
Kardomoji priemonė kaltinamajam - suėmimas - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: degtukų dėžutė su degtukais, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 str., 301-307 str.str., teismas
nusprendė:
Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 16 d.
Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: degtukų dėžutę su degtukais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.