Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. Ž. įžeidė žmogų bei suduodamas smūgius sukėlė žmogui fizinį skausmą.

2008 m. spalio 6 d., apie 24 val., Klaipėdos m., Tauro 2-oji g. 23, kaltinamasis G. Ž., būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. ir nukentėjusiuosius E. Ž. bei G. Ž. jų atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius.

Be to, 2008 m. spalio 24 d., apie 3 val., Klaipėdos m., Tauro 2-oji g. 23, kaltinamasis G. Ž., būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius.

Be to, 2008 m. lapkričio 17 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., Tauro 2-oji g. 23, kaltinamasis G. Ž., būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius.

Be to, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 22 val., Klaipėdos m., Tauro 2-oji g. 23, kaltinamasis G. Ž., būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius.

Be to, 2009 m. gegužės 10 d., apie 10.30 val., Klaipėdos m., Tauro 2-oji g. 23, būdamas neblaivus, kaltinamasis G. Ž. įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius bei ranka sudavė vieną smūgį į nugarą nepilnamečiui nukentėjusiajam G. Ž., po ko, nuo 16 val. iki 17 val. vėlgi įžeidė nukentėjusiąją I. Ž..

Be to, 2009 m. gegužės 11 d., apie 22 val., Klaipėdos m., Tauro 2-oji g. 23, būdamas neblaivus, vaikų akivaizdoje kaltinamasis G. Ž. įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius bei ranka sudavė vieną smūgį į galvą nepilnamečiui nukentėjusiajam E. Ž..

Kaltinamasis G. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog I. Ž. jo atžvilgiu pareikšti kaltinimai yra išgalvoti ir patikslino, jog nei žmonos I. Ž., nei vaikų jis niekada nėra mušęs. G. Ž. paaiškino, jog privataus kaltinimo skundą jo atžvilgiu I. Ž. pateikusi kaip kerštą už jo taipogi privataus kaltinimo tvarka prieš ją teismui paduotą skundą. Be to parodė, jog I. Ž. manipuliuoja vaikais, nukentėjusieji sūnūs E. ir G. Ž. duoti jį kaltinančius parodymus yra pastarosios įtakoti ir priversti teisme duoti būtent tokius parodymus. G. Ž. pripažino, jog 2008 m. kartais grįždavęs namo neblaivus, šiek tiek išgėręs, kartais buvę ir pasistumdymai. Kaltinamasis nurodė, jog žmona pastoviai reikalaudavusi pinigų. Skyrybų procesas prasidėjęs iš karto po 2008 m. lapkričio 6 d. įvykių. G. Ž. pripažino, jog 2008 m. gruodžio 29 d. jis policijos pareigūno V. S. buvęs įspėtas.

Nukentėjusioji I. Ž. nurodė tiksliai visų aplinkybių neprisimenanti, kadangi praėję nemažai laiko, tačiau patvirtino, jog, kaip ir nurodyta teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde, 2008 m., būnant namuose, kaltinamasis G. Ž. rusiškais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjęs tiek ją, tiek vaikus, kreipdavęsis į juos pagiežingais išsireiškimais, ir tai buvę ne kartą. Nukentėjusioji paaiškino, jog kaltinamasis G. Ž. visuomet, kuomet būdavęs neblaivus, o alkoholį G. Ž. tuomet vartojęs pakankamai dažnai, juos tokiu būdu įžeidinėdavęs, stumdydavęs vaikus, be to, vėlyvu metu garsiai leisdavęs muziką, triukšmaudavęs ir taip trukdydavęs jai bei vaikams ilsėtis. Nukentėjusioji nurodė, jog 2010 m. gegužės 10 d. ir 11 d., su vaikais būnant svetainėje, kaltinamasis G. Ž., vėlgi būdamas neblaivus, siekęs išprovokuoti konfliktą, ko pasekoje vieną dieną sudavęs vienam vaikui į nugarą, kitą dieną - kitam vaikui į galvą. Nukentėjusioji paaiškino, jog tokio kaltinamojo elgesio priežastis buvęs besaikis alkoholio vartojimas, dėl kurio ir kildavę visi konfliktai šeimoje.

Nukentėjusysis G. Ž. nurodė, jog 2008 m. gegužės 10 d., jie visi keturiese buvę namuose. Jie su broliu svetainėje sėdėję prie stalo ir valgę. G. Ž. buvęs neblaivus, šūkavęs, vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau jie su broliu į tai nekreipę dėmesio. Tuomet G. Ž. priėjęs prie stalo ir sudavęs jam vieną smūgį delnu į nugarą. Nukentėjusysis nurodė, jog smūgis buvęs stiprus. Nukentėjusysis G. Ž., be to, parodė, jog kitą dieną, taip pat jiems su broliu būnant svetainėje ir sėdint prie stalo, G. Ž., kuris vėlgi buvęs neblaivus, šūkavęs, ranka sudavęs broliui per sprandą. Tuomet jie abu nuo stalo pašokę, pakvietę mamą ir pradėję brolį nuo tėvo G. Ž. ginti. G. Ž. paaiškino, jog tam, kad suprasti kaltinamojo G. Ž. elgesį, kuomet jis yra neblaivus, reikia pastarąjį pamatyti. G. Ž. taip pat parodė, jog G. Ž. tiek mamą I. Ž., tiek juos su broliu įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėdavęs pastoviai ir privataus kaltinimo skunde nurodyti tik keli atvejai, tuo tarpu realiai jų buvę daugiau. Nukentėjusysis patvirtino, jog kuomet tėvas būdavęs neblaivus, jis tapdavęs agresyvus, su niekuo nesutardavęs, kabinėdavosi be jokios priežasties.

Nukentėjusysis E. Ž. visiškai patvirtindamas nukentėjusiojo G. Ž. parodymus, parodė, jog iš tiesų G. Ž. sudavęs vieną smūgį ranka Gyčiui į nugarą. Nukentėjusysis E. Ž. parodė supratęs, jog smūgis buvęs vyriškas, stiprus, kadangi brolis G. nuo šio smūgio netgi pašokęs nuo kėdės, be to, tai, kad smūgis buvęs stiprus, buvo galima spręsti ir iš brolio veido išraiškos. Nukentėjusysis patvirtino ir tai, jog kitą dieną tėtis G. Ž. vieną smūgį į galvą sudavęs ir jam ir smūgis taip pat buvęs stiprus, nuo suduoto smūgio jam skaudėję. E. Ž. paliudijo, jog tiek vienu, tiek kitu atveju G. Ž. buvęs neblaivus, šūkavęs, triukšmavęs, vartojęs rusiškus necenzūrinio pobūdžio žodžius. E. nurodė ir tai, jog kodėl tėtis jiems su broliu sudavęs negalįs paaiškinti, nes priežasties tam nebuvę. Be to, tai buvę ne vieninteliai atvejai. Nukentėjusysis patvirtino, jog būdamas neblaivus, G. Ž. tapdavęs labai agresyvus. E. Ž. parodė, jog tėčiui, jei jis atsiprašytų, atleistų tačiau su juo nesitaikytų.

Liudytojas V. V. paliudijo, jog adresu Tauro 2-oji g. 23, Klaipėda dėl šeimyninių konfliktų jam kaip policijos pareigūnui tekę vykti ne kartą. Konfliktų priežastis buvusi smurtaujantis neblaivaus vyro elgesys žmonos atžvilgiu. Liudytojas parodė, jog du kartus šeimyninį konfliktą jie išsprendę pasikalbėjus, tačiau vieną kartą neblaivų vyrą iš tiesų pristatę į policijos komisariatą.

Liudytojas V. S. paliudijo, jog I. Ž. dėl netinkamo vyro elgesio skundėsi tikrai ne kartą. Remiantis I. Ž. pareiškimais, siekiant prevencinių tikslų, G. Ž. atžvilgiu buvo surašyti įspėjimai. Taip pat I. Ž. ne kartą buvo paaiškinta privataus kaltinimo kreipimosi į teismą tvarka, ne kartą, skundžiantis netinkamu tėvo elgesiu vaikų atžvilgiu, I. Ž. siūlyta apklausit ir vaikus, tačiau nukentėjusioji visuomet nurodžiusi, jog, jei bus būtina, vaikai bus apklausti teisme.

Liudytojas A. Z. paliudijo, jog 2009 m. gegužės 10 d. į Ž. namus atvykusi policija, išsivežusi G. Ž., kuris tą pačią dieną apie 16-17 val. grįžęs, tačiau grįžęs ne į namus, o pas jį, gyvenantį kaimynystėje ir, niekur neišeinant, buvęs iki 2009 m. gegužės 12 d. Liudytojas patvirtino, jog tas dienas kartu su kaltinamuoju jie vartoję alkoholinius gėrimus. Liudytojas parodė, jog G. Ž. buvęs neblaivus ir 2009 m. gegužės 10 d. G, o policija atvykusi ją iškvietus I. Ž.. Liudytojas A. Z. patvirtino, jog G. Ž. pasakojęs jam apie nesutarimus, kylančius jų šeimoje, taip pat minėjo paplekšnojęs savo vaikui, tuo tarpu jį kaltina vaiko mušimu.

Liudytojas V. V. paliudijo, jog G. Ž., jo namuose, kur kartu gyvenęs ir A. Z., buvęs nuo 2009 m. gegužės 10 d., kuomet, grįžus iš policijos, atėjęs prašytis prieglobsčio, ir iki 2009 m. gegužės 12 d. ir tuo metu niekur nebuvo išėjęs. Liudytojas paaiškino, jog kartą prie porą metų G. Ž. pas jį buvo atėjęs prakirsta lūpą, jis dargi jį vežęs į ligoninę.

Liudytoja L. V. paliudijo, jog brolį G. Ž. ji yra mačiusi neblaivų, tačiau niekuomet nėra mačiusi agresyvaus, be to, nei žmona I. Ž., nei vaikai niekuomet nėra jai, ar jos tėvams sakę apie G. Ž. prieš juos naudojamą smurtą.

2008 m. spalio 6 d. policijos pareigūno pranešimu nustatyta, jog iš Klaipėdos VPK gavus pranešimą apie Tauro 2-oji g. 23, Klaipėdos m., vykstantį šeimyninį konfliktą, nuvykus nurodytu adresu, moteris nurodžiusi, jog vyras „neduoda ramybės“, ko pasekoje vyras – G. Ž. pristatytas į 2 – ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 9).

Nustatyta, jog 2008 m. spalio 6 d., 02.47 val., G. Ž. nustatytas 2.38 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 10).

2008 m. spalio 24 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog iš Klaipėdos VPK gavus pranešimą apie Tauro 2-oji g. 23, Klaipėdos m., vykstantį šeimyninį konfliktą, nuvykus nurodytu adresu, moteris pasiskundusi netinkamu vyro elgesiu, ko pasekoje vyras – G. Ž. pristatytas į 2 – ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 19).

Nustatyta, jog 2008 m. spalio 24 d., 04.26 val., G. Ž. nustatytas 2.46 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 20).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 22 d., apie 22.30 val., iš Klaipėdos VPK gavus pranešimą apie Tauro 2-oji g. 23, Klaipėdos m., vykstantį šeimyninį konfliktą, nuvykus nurodytu adresu, moteris nurodžius, kad jos vyras vaikų akivaizdoje ją įžeidinėjantis, jos atžvilgiu vartojantis necenzūrinius žodžius, ko pasekoje G. Ž. pristatytas į 2 – ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 33).

Nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 22 d., 23.20 val., G. Ž. nustatytas 1.93 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 35).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2009 m. gegužės 10 d., apie 14.48 val., iš Klaipėdos VPK gavus pranešimą apie Tauro 2-oji g. 23, Klaipėdos m., vykstantį šeimyninį konfliktą, nuvykus nurodytu adresu, moteriai parašius pareiškimą dėl netinkamo vyro elgesio, G. Ž. pristatytas į 2 – ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 45).

Nustatyta, jog 2009 m. gegužės 10 d., apie 15.51 val., G. Ž. nustatytas 2.69 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 48).

Kaltinamasis jam pareikštus kaltinimus neigia. Vienok, tokie kaltinamojo argumentai teismo vertintini kritiškai ir atmestini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog pirminio teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji E. Ž. ir G. Ž. nurodę, jog būdamas neblaivus be jokios priežasties G. Ž. 2009 m. gegužės 10 d. ranka sudavęs nukentėjusiajam G. Ž. į nugarą, o 2009 m. gegužės 11 d. ranka sudavęs E. Ž. į galvą, dėl ko jiems skaudėję (t. 1, b. l. 130-138). Nustatyta, jog G. Ž. ir E. Ž. nurodę, jog tiek minėtais atvejais, tiek visais kitais privataus kaltinimo skunde nurodytais atvejais G. Ž. įvairaus pobūdžio necenzūriniais žodžiais įžeidinėjęs ir mamą nukentėjusiąją I. Ž., ir juos pačius. Bylos medžiaga nustatyta, jog tai, kad 2009 m. gegužės 10 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. būdamas neblaivus tėtis G. Ž. ranka sudavęs - pirmu atveju G. Ž. į nugarą, kitu atveju - E. Ž. - į galvą, nukentėjusieji G. Ž. ir E. Ž., patvirtindami, jog smūgiai buvę stiprūs ir skaudūs, parodę ir paskesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 2, b. l. 97-108). Nustatyta ir tai, jog abu nukentėjusieji nurodę ir tai, jog visuomet, kuomet būdavęs neblaivus, taigi ir 20009 m. gegužės 10, 11 d., ir kitais skunde nurodytais atvejais, G. Ž. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjęs bei žeminęs tiek mamą I. Ž., tiek juos. Analizuojant ir vertinant atkreiptina nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymus, akivaizdu, jog E. Ž. ir G. Ž. parodymai išimtinai nuoseklūs ir identiški buvę viso bylos teisminio nagrinėjimo metu, tai yra, tiek bylą nagrinėjant teisme pirmąjį, tiek antrąjį kartą. Pažymėtina, jog nukentėjusieji, tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą bylą nagrinėjant teisme, itin detaliai paaiškinę visas esmines ir kaltinimo prasme reikšmingas 2009 m. gegužės 10 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. įvykių aplinkybes – nukentėjusieji identiškai tiek vienas kitam, tiek ankstesniems savo paaiškinimams, konkretizavę suduotų smūgių skaičių, įvardiję suduotų smūgių lokalizaciją, įvardiję netgi aplinkybę, kad tuomet jie sėdėję už stalo bei apibūdinę namuose buvusią atmosferą - G. Ž. triukšmavęs, šūkavęs. Atkreiptina, jog pirminis bylos nagrinėjimas teisme vykęs 2010 m. sausio 19 d., tuo tarpu antrasis - 2010 m. gruodžio 2 d., taigi nuo pirminių įvykių praėjus daugiau nei dvejiems metams, nuo paskutiniųjų - praėjus daugiau nei metams. Imant tai domėn, visiškai nelogiška, jog tuomet nepilnamečiais buvę nukentėjusieji, įvykiams realiai nebuvus, taip tiksliai, nuodugniai ir analogiškai vienas kitam papasakotų aplinkybes nuo įvykių praėjus daugiau nei dvejiems metams. Turint omeny atkreiptina nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymų išimtinį parodymų nuoseklumą viso bylos nagrinėjimo metu, abejoti nukentėjusiaisiais teismas visiškai jokio pagrindo neturi.

G. Ž., ginčydamas E. Ž. ir G. Ž. parodymus, nurodo, jog sūnūs buvę įtakoti priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusios žmonos nukentėjusiosios I. Ž.. Akivaizdu, jog asmeninio pobūdžio konfliktas tarp G. Ž. ir I. Ž. iš tiesų buvęs ir yra itin aštrus. Vienok, tai nukentėjusiųjų Edgaro ir G. Ž. parodymų patikimumo savaime nepaneigia. Priešingai, pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji buvę apklausti betarpiškai, ir teismui nukentėjusiųjų parodymų tikrumas abejonių nekėlęs - abu nukentėjusieji mintis dėstę ramiai ir susikaupę, nors buvę akivaizdu, jog tai nepilnamečiams kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikams yra sudėtinga. Taigi, vertinant nukentėjusiųjų asmenybes, iš vienos pusės - nepilnamečius, iš kitos – pagal savo amžių ir aplinkos suvokimą pakankamai brandžius ir realiai įvykius vertinančius asmenis, nemanytina, jog nukentėjusieji būtų taip įtakojami, kad nesant pagrindo duotų parodymus kaltinant fizinio smurto veiksmais, tai yra, kaltinant nusikaltimo padarymu, vieną artimiausių jiems žmonių – savo tėvą. Juolab paminėtina, jog G. Ž. teisme patvirtinęs, jog mama, tai yra nukentėjusioji I. Ž., jiems su broliu liepusi sakyti tiesą.

Vertinant ir imant domėn išdėstytą visumą, nukentėjusiųjų E. Ž. ir G. Ž. parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, vertintini kaip tinkami ir leistini įrodymai.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusioji I. Ž., įvardijant esmines aplinkybes, taipogi visais be išimties atvejais buvus nuosekli ir identiška ne tik savo išsakytiems argumentams, bet ir sūnų - nukentėjusiųjų parodymams. Taigi, nors kaltinamasis G. Ž. nukentėjusiosios parodymus kategoriškai neigia, vienok esant visų trijų nukentėjusiųjų paaiškinimų atitikimui, atmesti nukentėjusiosios I. Ž. argumentus nėra priežasties. Teismo išvadą remiantis nukentėjusiaisiais ir atmetant kaltinamojo argumentus suponuoja ir tai, jog būtent nukentėjusiųjų įvardintas aplinkybes pagrindžia objektyvūs rašytiniai baudžiamojoje byloje esantys įrodymai - nukentėjusiosios I. Ž. policijai rašyti pareiškimai, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai, alkotesterio parodymai. Kreiptinas dėmesys, jog trim iš keturių atvejų kaltinamajam nustatytas ženkliai didesnis nei dviejų promilių girtumo laipsnis.

Kaltinamajam G. Ž. inkriminuota, jog 2009 m. gegužės 10 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. G. Ž. vienu atveju - į nugarą, kitu atveju - į galvą sūnums sudavęs kelis smūgius. Tačiau nukentėjusieji G. Ž. ir E. Ž. nuo pat primojo teisiamojo posėdžio aiškino, jog G. Ž. jiems sudavęs po vieną smūgį. Tokiu būdu, kaltinimas šioje dalyje keistinas, konstatuojant, jog G. Ž. 2009 m. gegužės 10 d. sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam G. Ž. į nugarą, o 2009 m. gegužės 11 d. vieną smūgį į galvą ranka sudavęs E. Ž..

Kaltinamajam G. Ž. inkriminuojama visas nusikalstamas veikas padarius esant apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, jog dviem atvejais - dėl įžeidimo 2008 m. lapkričio 17 d. ir fizinio skausmo sukėlimo bei įžeidimo 2009 m. gegužės 11 d. - rašytinių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Vienok, pažymėtina, jog tiek nukentėjusieji E. Ž. ir G. Ž., tiek ir nukentėjusioji I. Ž. visuomet nuosekliai ir analogiškai nurodę, jog G. Ž. visais privataus kaltinimo skunde nurodytais atvejais buvęs neblaivus, ir be to, patikslinę, jog būtent alkoholis inspiravęs agresyvų, jų atžvilgiu įžeidžiantį bei žeminantį kaltinamojo elgesį. Tokiu būdu, nors ir nesant objektyviais duomenimis - alkotesterio parodymais - pagrįstų įrodymų, tačiau, remiantis analogiškais nukentėjusiųjų parodymais, teigtina, jog ir šias nusikalstamas veikas (kaip ir kitas inkriminuojamas veikas) kaltinamasis padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pareiškiant kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam G. Ž. inkriminuota įžeidus nukentėjusiuosius. Matyti, jog įžeidimo forma kaltinime nėra tiksliai ir aiškiai suformuluota. Vienok, tai kaltinimo esmės neeliminuoja ir savaime nedaro netinkamos. Nukentėjusieji labai aiškiai nurodė, jog kaltinamasis juos žeidęs ir žeminęs žodžiu, jų atžvilgiu vartojant įvairaus pobūdžio necenzūrinius, pagiežingus žodžius. Nukentėjusiųjų atstovas juolab logiškai paaiškinęs, jog necenzūrinio pobūdžio žodžių pareiškiant kaltinimus jie, laikydamiesi etikos, nenurodę tikslingai. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis paaiškino kaltinimo esmę supratęs. Tai, kad būtent šio kaltinimo esmę kaltinamasis supratęs ir būtent nuo šio kaltinimo gynęsis byloja ir paties kaltinimo paaiškinimai, parodymai išsakyti teisme. Esant tokioms aplinkybėms, G. Ž. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį tikslintinas, nurodant, jog kaltinamasis nukentėjusiuosius įžeidęs jų atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius. Laikytina, jog kaltinimo ribos tokiu neplečiamos ir kaltinamojo padėtis nesunkinama.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog vadovaujantis LR Policijos veiklos įstatymo 19 straipsniu, 2008 m. gruodžio 29 d. G. Ž. įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio ir viešose vietose, dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį ir 284 straipsnį (t. 1, b. l. 34). Akivaizdu, jog kaltinamajam G. Ž. atkreiptina policijos pareigūno pareikštas įspėjimas yra išimtinai prevencinio pobūdžio priemonė ir kaip nuobauda pagal LR ATPK negali būti traktuojama.

Liudytojų V. V. ir A. Z. bei V. V. parodymai, esant išdėstytai įrodymų visumai, atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytoms ir konstatuotoms bylos aplinkybėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, kaip neleistini traktuotini ir todėl atmestini kaltinamojo pateikti duomenys - CD su garso įrašais ir jų išklotinės (t. 2, b. l. 10-20).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog kaltinamojo G. Ž. kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas laikytina įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog sudavė smūgius nukentėjusiesiems tokiu būdu sukeldamas pastariesiems fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojant įvairaus pobūdžio necenzūrinius žodžius kaltinamasis tokiu būdu juos įžeidęs.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nors ir yra nesunkūs, tačiau atkreiptina tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Pažymėtina, jog tyčiniai, nusikalstami atkreiptina nevienkartiniai kaltinamojo veiksmai buvę nukreipti prieš artimiausius kaltinamajam asmenis – žmoną, maža to, nepilnamečius savo paties vaikus, kurių atžvilgiu kaltinamasis dargi naudojęs fizinio pobūdžio veiksmus. Tai kaltinamąjį charakterizuoja atitinkamai neigiamai. Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamas veikas neprisipažino, savo veiksmų kritiškai nevertino, atvirkščiai viso teisminio nagrinėjimo metu teigė esąs šmeižiamas. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vis tik imtina domėn, jog G. Ž. yra teisiamas pirmą kartą.

Esant tokioms aplinkybėms, turint omeny, jog kaltinamasis turi pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį pastovų darbą, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį - už nukentėjusiųjų įžeidimą 2008 m. spalio 6 d. – laisvės apribojimu aštuoneriems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį - už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2008 m. spalio 24 d. – laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį - už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2008 m. lapkričio 17 d. - laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį - už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2008 m. gruodžio 22 d. - laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį - už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2009 m. gegužės 10 d. - laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam G. Ž. 2009 m. gegužės 10 d. - laisvės apribojimu devyneriems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį - už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2009 m. gegužės 11 d. - laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam E. Ž. 2009 m. gegužės 11 d. - laisvės apribojimu devyneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam G. Ž. 2009 m. gegužės 10 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas G. Ž. paskirti – laisvės apribojimą devyneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam E. Ž. 2009 m. gegužės 11 d., subendrinti apėmimo būdu griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas G. Ž. paskirti – laisvės apribojimą devyneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiųjų įžeidimą 2008 m. spalio 6 d., 2008 m. spalio 24 d., 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. gruodžio 22 d., prie griežtesnės subendrintos devynerių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos subendrinus bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam E. Ž. 2009 m. gegužės 11 d., iš dalies pridėti švelnesnes laisvės apribojimo bausmes ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį G. Ž. paskirti – laisvės apribojimą vieneriems metams ir septyneriems mėnesiams.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.