Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu. Nurodė, kad kartu gyvendami su ieškove susilaikė sūnaus, kuris augdamas nebuvo panašus į atsakovą. Padarytas tyrimas patvirtino, kad atsakovas nėra nepilnamečio tėvas. Paaiškino, kad su atsakove kartu nebegyvena, su berniuku nebendrauja, ilgą laiką jo nematė, t. y. tarp jų nėra užsimezgusio emocinio ryšio.

Išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra užsimezgusių tvirtų emocinių ryšių, atsakovą nepilnametis vadina vardu, įvardija, kaip dėdę. Nurodė, kad nepilnametis informuotas, kad jo tikrasis tėvas yra kitas asmuo, su kuriuo jis yra supažindintas. Skyriaus nuomone, nuginčijus tėvystę, turėtų būti gimimo liudijime nurodomas biologinis vaiko tėvas, bei atitinkamai sprendžiamas klausimas dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.). pagal bylos duomenis matyti, kad M. M. gimė (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas A. M., motina – S. M. (b. l. 5). Easy DNA rašte nurodyta, kad ištyrus pateiktus A. M., M. M. DNR mėginius su 0 proc. tikimybe galima teigti, kad A. M. nėra biologinis M. M. tėvas (b. l. 10).

Ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko M. M. biologinis tėvas nėra atsakovas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas pareiškimu pripažino tėvystę, nes tuo metu su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu turėjo intymių santykių su kitu vyru, t. y. biologiniu nepilnamečio vaiko tėvu. Iš šalių paaiškinimu ir išvados matyti, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nėra užsimezgusių emocinių ryšių, t. y. nepilnametis vaikas informuotas, kad jo biologinis tėvas yra kitas asmuo, atsakovą nepilnametis vadina vardu, dėde. Ginčo byloje dėl tėvystės nuginčijimo nėra, šalys neabejoja, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, todėl skirti DNR ekspertizę netikslinga. Ieškovė nurodė, kad su biologiniu vaiko tėvu ginčo nėra, todėl nuginčijus tėvystę atitinkamai bus sprendžiamas tėvystės pripažinimo klausimas ne teismine tvarka. Teismas nurodo, kad yra galima vienu sprendimu nuginčyti tėvystę bei nustatyti tėvystę, kai tarp šalių yra ginčas. Šiuo atveju tarp biologinio tėvo ir ieškovės ginčo nėra, todėl teisinio pagrindo, neleisti šalims neteisminiu būdu spręsti tėvystės nustatymo klausimo, nėra. Pažymėtina, kad pavardės keitimo klausimas galės būti sprendžiamas, kai biologinės tėvas pripažins tėvystę.

Teismas nurodo, kad vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir LR CK 3.161 str. 2 d. Vadovaujantis LR CK 3.150 str. nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos LR CPK numatytos priemonės (LR CK 3.148 str.).

Išdėstyti faktai, ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės, atsakovo paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovas nėra ieškovės sūnaus M. M. biologinis tėvas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (LR CK 3.150 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti panaikinti gimimo liudijimo dalį apie tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.), tačiau būtina įvertinti ir šalių procesinį elgesį. Šiuo atveju atsakovo kaltės, kad jis buvo nurodytas nepilnamečiu vaiko tėvu nėra, todėl iš jo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. 5 d., 270 str., 399 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (Prienų rajono sav. CMS (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.