- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-305-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Petras Jaržemskis
- Kreditorius
- IĮ „Fasttrans“
- Skolininkas
- UAB „FurniTrans“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus IĮ „Fasttrans“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus IĮ „Fasttrans“ pareiškimą dėl teismo įsakymo priteisti įsiskolinimą iš skolininko UAB „FurniTrans“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius IĮ „Fasttrans“ 2008-12-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu priteisti jam iš skolininko UAB „FurniTrans“ 21004 Lt skolos bei 6 % dydžio procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-09 nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo skolininko UAB „FurniTrans“ turtą, o jo nesant piniginės lėšas bankų sąskaitose 21004 Lt sumai. Be to, 2008-12-09 teismo įsakymu teismas patenkino kreditoriaus pareiškimą. Kadangi teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti kreditoriaus nurodytu skolininko adresu, teismas 2008-12-19 nutartimi panaikino 2008-12-09 teismo įsakymą bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o pareiškimą dėl teismo įsakymo paliko nenagrinėtą (CPK 150 str., 431 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Kreditorius IĮ „Fasttrans“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-09 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog žinodamas, kad Juridinių asmenų registre nurodytas UAB „FurniTrans“ adresas Linkmenų g. 13, Vilnius, neatitinka tikrovės ir šiuo adresu nusiųsti teismo procesiniai dokumentai nepasieks skolininko, nurodė faktinę jam žinomą skolininko buveinės vietą, figūruojančią visose sąskaitose-faktūrose, ant UAB „FurniTrans“ antspaudo, kituose dokumentuose. Tai, kad skolininkas piktybiškai vengdamas atsiskaityti su kreditoriais, neįspėjęs pakeitė savo faktinę buveinės vietą iš Verkių g. 1-11 į P. Lūkšio g. 32, 2 a. Vilnius, kreditoriaus pareiškimo metu 2008-12-08 nebuvo žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir pritaikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog apeliacijos dalykas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o ne su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo palikimu nenagrinėtu, nes minėta nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 431 str. 3 d.). Tokiu atveju teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumento, kuriuo iš esmės ginčijamas pareiškimo palikimas nenagrinėtu, tik akcentuoja tai, kad, panaikinus teismo įsakymą, kuriuo pareiškimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas kartu turėjo panaikinti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išnyko grėsmė, jog teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Kitaip tariant, tai reiškia, kad, išnykus juridiniam pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 str. 1 d.), faktinio pagrindo egzistavimas nebeteko prasmės.
Taip pat pažymėtina, jog bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka specifika lemia, kad teismo sprendimas (pvz., teismo įsakymas, preliminarus sprendimas) yra priimamas, prieš tai neišklausius priešingos šalies pozicijos (LR CPK 436 str. 1 d., 428 str. 1 d.). Siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės principą išklausyti priešingą šalį (audiatur et altera pars), būtina bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka sąlyga (conditio sine qua non) - ne formalus, o realus teismo sprendimo (plačiąja prasme), o nagrinėjamu atveju - teismo įsakymo įteikimas priešingai šaliai (LR CPK 438 str.). Antraip, jei galutinis teismo procesinis dokumentas realiai nebuvo įteiktas priešingai šaliai dėl objektyvių priežasčių (pvz., pasikeitus skolininko buveinei), laikoma, jog sumarinis procesas buvo pradėtas neteisėtai (LR CPK 431 str. 2 d. 4 p.). Vadinasi, atlikti procesiniai veiksmai (šiuo konkrečiu atveju – turto areštas) irgi neteisėti, todėl jų pasekmės privalo būti eliminuotos.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismo teisė ex officio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio galiojimo klausimą netiesiogiai išplaukia iš LR CPK 150 str. 4 d.. LR CPK 150 str. 4 d. numato, jog teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą privalo išspręsti sprendimu. Tas pats pasakytina ir apie kitokių rūšių procesinius dokumentus, kuriais yra užbaigiama byla (pvz., nutartį palikti pareiškimą nenagrinėtą). Tai paaiškinama tuo, jog užbaigiant nagrinėti bylą negali likti jokių neišspręstų procesinių klausimų, juolab - laikino pobūdžio, nes nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimas nėra apibrėžtas kokiu nors terminu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2008-12-19 nutartimi panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą. Šiuo procesiniu veiksmu civilinis procesas, pradėtas pagal kreditoriaus pareiškimą, pasibaigė. Pabaigęs civilinės bylos nagrinėjimą apylinkės teismas pagrįstai panaikino joje taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Teismo įsakymas buvo panaikintas ir kreditoriaus pareiškimas paliktas nenagrinėtas pagal LR CPK 431 str. 3 d. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui bei nesusiję su apskundimo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą neperžengiant jame nustatytų ribų (LR CPK 338 str., 320 str.), nenustatyta įstatyme (LR CPK 338, 329 str.) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas (LR CPK 337 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.