Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žibutei Milienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. D. ir D. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548-915/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė K. D. yra vaikų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir O. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mama. A. K. ir T. K. tėvas yra trečiasis asmuo T. K., o O. B. tėvas – atsakovas D. B..

Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nevykdė įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų, nesirūpino nepilnamečio (-ių) vaikų priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų jam (jiems) vystytis sudarymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikų paėmimą iš K. D. šeimos lėmė aplinkybės, kai 2017-12-25, apie 22 val., vaikai A. K., T. K. ir O. B., mamos K. D. namuose, buvo užrakinti, visiškai vieni, rasta netvarka namuose, O. B. buvo sergantis, susisiekti su tėvais nebuvo galima. Siekiant grąžinti vaikus tėvams, Tarnyba tęsė socialinį darbą su atsakove, tačiau dėl atsakovės K. D. gyvenamosios vietos ir telefono numerio keitimo, suinteresuotumo bendradarbiauti nebuvimo, darbas buvo komplikuotas. K. D. atsisakė jai Rietavo savivaldybėje skirto socialinio būsto, gyvenamosiose vietose, kuriose gyveno nebuvo sudarytos sąlygos vaikų auginimui ir šiuo metu situacija išlieka nepakitusi. Tarnyba siekdami stebėti pokyčius ir įvertinti socialinės pagalbos vaikams ir jų tėvams efektyvumą organizavo penkis vaikų laikinosios globos peržiūros iš kurių trijose K. D. atsisakė dalyvauti, o D. B. nedalyvavo nė vienoje peržiūroje. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu 2019-01-21 buvo įvertintos priežastys dėl kurių K. D. nevykdo įpareigojimų, vertinti jos elgesio vaikų atžvilgiu pokyčiai ir nustatyta, kad atsakovės emocinė būklė sunkiai suprantama, pastebima stipri emocijų kaita, atsakovė nesugeba tinkamai identifikuoti vaikų poreikių, ir nesiekia įgyti žinių ir gebėjimų pakeisti situaciją, o vaikais domisi epizodiškai. Socialinio darbo metu buvo išnaudotos K. D. motyvuojančios priemonės, tačiau teigiamų ilgalaikių pokyčių pasiekti nepavyko. Nustatyta, kad atsakovė specialistų (socialinių darbuotojų, psichologo) konsultacijų vengia, nesilaiko susitarimų, atsisakė lankyti pozityvios tėvystės mokymus, vaikams parodytas dėmesys buvo trumpalaikis, vaikų lankymai nepastovūs ir labai trumpi, dėl tokio mamos elgesio daroma neigiama įtaka vaikų emocinei būklei. Socialinio darbo metu įvertinta, kad nėra reikšmingų pasikeitimų susijusių su K. D. asmenybės ir elgesio vaikų atžvilgiu pokyčiais, kad būtų galima pastebėti teigiamus pasikeitimus parodančius nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi vaikais.

Be to, išryškėjo K. D. sveikatos problemos – emocijų kaita pasireiškianti spontanišku, impulsyviu elgesiu ignoruojant vaikų emocinius poreikius, o diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai jos sprendimu buvo gydomi tik epizodiškai.

D. B. sūnaus O. B. globos įstaigoje nelankė ir juo nesidomėjo. Teigia, kad su atsakove nebendrauja, sūnaus O. nėra matęs ir juo rūpintis ateityje neketina.

Liudytojos J. L., A. V. ir L. S., teismo posėdyje patvirtino, jog nuo pat susipažinimo su atsakove pradžios buvo matyti, jog atsakovės požiūris į vaikus ir jų priežiūra yra apatiškas. Nors buvo sudarytos sąlygos lankyti ir prižiūrėti vaikus, tačiau atsakovė vaikus lankyti vengdavo, suinteresuotumo susigrąžinti vaikus nerodė. Su atsakove bendradarbiauti buvo nelengva, kadangi pagalbos priimti ir keisti pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo, nenorėjo.

Taigi, šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai K. D. ir D. B. dėl savo elgesio – abejingo požiūrio į vaiką (-us), jų auklėjimą ir ugdymą, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku (-ais), yra nusišalinę nuo vaiko (-ų) auklėjimo ir išlaikymo, o tai yra pagrindas taikyti atsakovams griežčiausias sankcijas – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Toks teismo sprendimas grindžiamas aukščiau paminėtais motyvais bei jį priimant atsižvelgiama į vaikų amžių bei atsakovų nenorą bei pastangų nebuvimą bendrauti su vaiku (-ais) ir vertintinas, kaip pagrindas daryti išvadą, kad padėtis negali pasikeisti, todėl atsakovams tėvų valdžia apribotina neterminuotam laikui.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų netinkamą tėvų pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Teismo vertinimu, pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovai nesirūpino vaiko (-ų) tinkama priežiūra, buitinių sąlygų sudarymu, situacija nepasikeitė ir po laikinosios globos įsteigimo, t. y. atsakovai vengė atlikti savo pareigas rūpintis vaiku. Atsakovė K. D. keitė gyvenamąsias vietas, kuriose sąlygų vaikų auginimui sudaryta nebuvo, Tarnybos pagalbą priimti atsisakydavo, gyvenimo būdo nekeitė, vaikus lankydavo epizodiškai, nenustatyta nuolatinės pastangos išlaikyti ryšius su vaikais bei suinteresuotumo susigrąžinti vaikus nerodė. Atsakovas D. B. sūnaus O. B. nelankė ir juo rūpintis atsisakė. Teismas vertindamas šias aplinkybes sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovams tėvų valdžios ribojimą.

Nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris taikomas, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvo ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai, vaiko perdavimas globai turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nors tėvų bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kuris gali būti atsižvelgiama, jis nėra lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones ryšiams išlaikyti.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė K. D. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams A. K., T. K. ir O. B., o atsakovas D. B. savo nepilnamečiam sūnui O. B., nevykdo savo prigimtinės pareigos juo (jais) rūpintis, atsakovų ryšiai su vaiku (-ais) yra nutrūkę, atsakovai nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką (-us), yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo vaiko (-ų) atžvilgiu. Socialinis darbas su atsakovės šeima nedavė teigiamų rezultatų, atsakovės elgesys tiek dėl jos gyvenimo būdo, tiek vaikų atžvilgiu nesikeičia, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Esant šioms aplinkybėms, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, atsakovės K. D. motinos valdžia į vaikus A. K., T. K. ir O. B., o atsakovo D. B. tėvo valdžia į vaiką O. B., apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovų sūnus O. B., Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-13 įsakymo pagrindu, šiuo metu gyvena globėjos Z. B. šeimoje, kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsakovės K. D. ir trečiojo asmens T. K. vaikų A. K. ir T. K. gyvenamosios vietos klausimas nesprendžiamas, kadangi vaikai grąžinti tėvui T. K..

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Bylos duomenis atsakovė K. D. šiuo metu nedirba, nes laukiasi vaiko, atsakovas D. B. dirbantis, tačiau darbas nenuolatinis, turi dar vieną vaiką bei padeda sugyventinei išlaikyti jos vaikus. Pažymėtina, kad sunki materialinė padėtis negali sąlygoti visiško nusišalinimo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką (-us) vykdymo. Atsakovų neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti juos nuo būtino jų vaiko (-ų) poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovė yra jauna, darbinga, būdama rūpestinga mama, turėtų pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį bei imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Duomenų, kad atsakovė dirbti negali, byloje nėra, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovų priteisti išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152,00 Eur iki vaikų pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl atsakovo D. B. tėvo valdžios į sūnų O. B. apribojimo ir išlaikymo sūnui priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 116 Eur žyminio mokesčio (75 Eur reikalavimą apriboti tėvo valdžią + 41 Eur už išlaikymo priteisimą (152 Eur × 12 × 3 % × 75 %)).

Tenkinus ieškinio reikalavimus susijusius su atsakovės K. D. motinos valdžios apribojimu trims vaikams ir išlaikymo jiems priteisimo, iš atsakovės į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiama 198 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu yra nedirbanti dėl nėštumo, žyminis mokestis iš atsakovės nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaiko O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja Z. B., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš K. D. išlaikymą vaikams A. K., T. K. ir O. B. po 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. B. išlaikymą sūnui O. B., periodinėmis išmokomis po 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 00 ct) kas mėnesį, nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. B., 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo O. B..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.