Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovei Gintarei Martinkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-16 įsakymo Nr. 23-13272-(01) pagrindu J. M. buvo išbrauktas iš pretendentų, kadangi buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V prie J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jam neatlygintinai natūra suteiktas 0,20 ha ploto žemės sklypas nepateko į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-11-06 raštu Nr. Nr.49SF-1985-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-01-30 raštą Nr. A51-7691/14-(2.14.2.2.12-MP-8) bei remiantis 1938 m. Vilniaus miesto archyviniais planais, nustatyta, kad J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas.

NŽT direktorius 2016-05-12 sprendimu Nr. 1 SS-1490-(7.5) pripažino, kad J. M. nepagrįstai buvo išbrauktas iš eilės Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini), eilės pagal pirminio prašymo padavimo datą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-06-03 sprendimu Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) atsisakė įvykdyti NŽT direktoriaus 2016-05-12 sprendimą Nr. lSS-1490-(7.5), kadangi J. M. iki 2003-04-01 išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo – „gauti žemės sklypą turėtoje vietoje arba gauti lygiavertį sklypą rajone“.

Teismui 2017-02-01 pateiktame rašte „Procesiniai atsikirtimai“ pareiškėja nurodė, kad ginčą kelia ne dėl tinkamos valios išreiškimo įstatymų nustatytais terminais, o dėl institucijos klaidos taikant teisės normas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tinkamo valios išreiškimo įstatyme nustatytais terminais. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pačios institucijos padarytos klaidos taikant teisės normas. Teigia, kad NŽT direktorius 2012-09-18 Pavedime nurodė, kad žmogus buvo pašalintas iš eilės todėl, kad sprendimų priėmimų metu, kada jis buvo šalinamas, institucija laikė, kad natūra turėto žemės sklypo vietoje suteikimas prilyginamas naujo žemės sklypo gavimui ir tuo pagrindu institucija pašalino pareiškėjos tėvą iš eilės. Vėliau institucijos nuomonė pasikeitė. Yra paties direktoriaus pavedimas ištaisyti nustatytą klaidą. Kartografavimo darbai atlikti galiojančiai planinei medžiagai iki 1940 metų (2015-06-12 aktas). Anot atstovo, institucija turi ištaisyti jų pačių padarytą klaidą, todėl niekaip nesusijęs klausimas su tinkamu valios išreiškimu.

Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,2 ha ploto žemės sklypą prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

J. M. pateikė 2002-06-28 ir 2003-03-28 prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuose nurodė, kad pageidauja buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje).

Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-16 įsakymu Nr. 2.3-13272-(01) iš dalies pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-19 įsakymo Nr. 2.3-10685-(01) 1 priedą ir išbraukė J. M. pavardę iš piliečių eilės Nr. 177 naujam žemės sklypui pagal turėtos žemės plotą („per plotą“) gauti bei įrašė J. M. pavardę į piliečių eilę naujam lygiaverčiam žemės sklypui gauti (Nr. 5027A). Apie šį pasikeitimą J. M. buvo informuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-11-28 raštu Nr. S22-1048.

Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-02-26 įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) J. M. buvo įrašytas į eilę lygiaverčiam naujam žemės sklypui gauti pagal prašymo padavimo datą (1991-12-08) numeriu 4121 (dabar eilės Nr. 3455). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius Sklypo, į kurį atkuriamo nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2003-12-09 aktu Nr. 31/02/15-42, remdamasis Lietuvos centrinio archyvo 2000-04-14 pažymėjimu Nr. T-1393-14, 2001-02-07 pažymėjimu Nr. T-1393-M, 1938 metų situacijos planu ir liudytojų L. P. (g. 1933 m.) bei B. K. S. (g. 1934 m.) parodymais, nustatė buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto bendro 5,46 ha ploto 4 žemės sklypų ribas.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-06-03 raštu Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) informavo pareiškėjos atstovą, kad negali įtraukti J. M. į piliečių eilę, kadangi J. M. teisės aktų nustatytais terminais nebuvo išreiškęs valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai.

Atsakovai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-01-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013 konstatavo, jog Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1416V J. M. buvo suteiktas 0,2 ha žemės sklypas, kuris nepatenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko S. M. valdytos žemės ribas ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, NŽT laiko, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-16 įsakymu Nr. 2.3-13272-(01) J. M. ne per klaidą, o pagrįstai buvo išbrauktas iš piliečių eilės.

Atsakovų nuomone, pareiškėja nepagrįstai remiasi NŽT direktoriaus 2012-09-18 pavedimu teritorinių skyrių vedėjams dėl komisijos sprendimo įgyvendinimo Nr. 1PAV-(1.8.)-440. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką pareiškėjos skundą, 2013-10-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1216/2013 išaiškino, jog minėtame pavedime „nurodoma, kad į eilę naujam žemės sklypui gauti turi būti įrašomi tie piliečiai, kurie po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos (2001 m. balandžio 4 d.) buvo išbraukti iš jos traktuojant, kad jie jau gavo nuosavybėn neatlygintinai naudojamą namų valdos arba naują žemės sklypą tame mieste „per plotą“, nors žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribose“, tuo tarpu J. M. namų valdos žemės sklypas buvo suteiktas už buvusio savininko žemėvaldos ribų. Be to, minėtas pavedimas jau yra įgyvendintas.

NŽT nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnį piliečiai iki 2003-04-01 turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numatė, kad tuo atveju, kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka savo iniciatyva Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. J. M. pateiktuose 2002-06-28 ir 2003-03-28 prašymuose buvo išreikšta jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – „natūra“ į buvusio savininko turėtą žemę. J. M. iki 2003-04-01 nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko S. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo būdą pagrįstai parinko Vilniaus apskrities viršininko administracija. Remiantis Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 37, 38 punktais, pakartotinai įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 5203 duomenis ir nustačius, kad J. M. yra suteiktas 0,2 ha namų valdos žemės sklypas, Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai jį išbraukė iš piliečių eilės. NŽT laikosi nuomonės, kad nesant įstatyminio pagrindo pareiškėjai keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, atsakovas neturi pagrindo įrašyti J. M. į piliečių eilę.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė skundą atmesti. Teigė, kad žemės sklypas, kuris 1993 m. potvarkiu buvo perduotas, buvo už buvusio savininko žemėvaldos ribų. Minėtas pavedimas yra įgyvendintas. Valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nėra išreikšta teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsisakymas J. M. pavardę įrašyti į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai pagal turėtos žemės plotą (,,per plotą“), eilę, yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktualus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio aiškinimo bei taikymo klausimas, ta apimtimi, kiek tai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, ją (žemę) grąžinant natūra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pakeista Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 25 dalis (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 19 d.), kuria galiojęs teisinis reguliavimas buvo papildytas nuostata, numatančia, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,2 ha ploto žemės sklypą prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 15).

A. V. R. 2002-06-28 prašyme nurodė, kad pagal 2001-12-28 sutartį J. M. jam pardavė teisę į 2000 kv. m išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą ir pareiškė, kad negrąžintą žemės sklypą pageidauja gauti natūra turėtoje žemės vietoje (II t., b. l. 243) (2003-03-28 susitarimu dalies teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą, t. y. į 0,2 ha žemės, esančios Valakupių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta 2001-12-29 Vilniaus m. 1-ame notarų biure, reg. Nr. 5-8909, anuliuota (II t., b. l. 238)). J. M. 2003-03-28 pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodė, kad pageidauja buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje) (II t., b. l. 237, 243).

Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-18 sprendimu Nr. 2.4-01-2381 J. M. nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra: 0,0131 ha dalį žemės sklypo, esančio ties (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1 ha; 0,0037 ha dalį žemės sklypo, esančio ties (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1 ha (II t., b. l. 83-54). 2005-07-18 sprendimu Nr. 2.4-01-3140 J. M. nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra 0,0205 ha dalį žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0822 ha; 0,1095 ha dalį žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)kurio bendras plotas 0,4380 ha; 0,0850 ha dalį žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,34 ha (II t., b. l. 81-82).

Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-16 įsakymu Nr. 2.3-13272-(01) ,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-19 įsakymo Nr. 2.3-10685-(01) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“ iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-19 įsakymo Nr. 2.3-10685-(01) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedas, išbraukiant J. M. pavardę iš piliečių eilės Nr. 177 naujam žemės sklypui pagal turėtos žemės plotą (,,per plotą“) gauti ir įrašant J. M. pavardę į piliečių eilę naujam lygiaverčiam žemės sklypui gauti (Nr. 5027A) (II t., b. l. 16-17). Apie tai J. M. buvo informuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-11-28 raštu Nr. S22-1048 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (II t., b. l. 314-315).

Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-16 įsakymo Nr. 2.3-13272(01) dalį dėl J. M. išbraukimo iš piliečių eilės ir įtraukti J. M. pavardę į piliečių eilę naujam lygiaverčiam žemės sklypui individualiai statybai gauti pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991-12-08 (II t., b. l. 24-30). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-01-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013 konstatavo, kad 1993-08-05 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1416V grąžintas J. M. 0,2 ha žemės sklypas nepatenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko S. M. valdytos žemės ribas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas tame sprendime konstatavo, kad ,,atsakovas pagrįstai teigia, kad šie asmenys yra gavę naujus žemės sklypus ir neturi būti įtraukti į eilę piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą mieste ,,per plotą“. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-10-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1216/2013 apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-01-25 sprendimą paliko nepakeistą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko S. M. valdytą žemę J. M. NŽT 2015-09-14 sprendimu Nr. 49S-278 nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra 0,0059 ha dalį žemės sklypo (Nr. 1), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0912 ha. Sprendime nurodyta, kad J. M. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2391 ha žemės (II t., b. l. 179-180 b. l.).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-01 vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ J. M. pagal pirminio prašymo padavimo datą (1992-12-08) įrašytas į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilę (viešai skelbiama informacija www.nzt.lt). Šią aplinkybę taip pat nurodė atsakovai atsiliepime (II t., b. l. 5).

Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas. Teigia, kad 2015-06-12 Savininko turėtos žemės valdos nustatymo aktas Nr. 49KAR-11 (II t., b. l. 205-206), sudarytas panaudojant archyvinę medžiagą iki 1940 metų, leidžia daryti išvadą, kad J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V buvo suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas (III t., b. l. 9).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-01-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013 konstatavo, kad 1993-08-05 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1416V grąžintas J. M. 0,2 ha žemės sklypas nepatenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko S. M. valdytos žemės ribas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas nutartį vadovavosi 2003 metais kartografuotų žemės sklypų ribomis ir konstatavo faktą, kad sklypas, Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V grąžintas J. M., nepatenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas. Pažymėtina, kad ginčų dėl 2003 metais kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos nėra. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra J. M. ir kitiems pretendentams, kaip nurodo NŽT savo sprendime, vykdoma vadovaujantis minėta kartografija (I t., b. l. 40).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata galios principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Iš tiesų, siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą teisingumo administravimą, yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-62-1119-11).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas nesutinka su pareiškėjos išvada, kad J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V buvo suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai remiasi NŽT direktoriaus 2012-09-18 pavedimu teritorinių skyrių vedėjams dėl komisijos sprendimo įgyvendinimo Nr. 1PAV-(1.8.)-440, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-01-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013, nagrinėdamas analogišką pareiškėjos skundą pažymėjo, jog šiame pavedime nurodoma, kad į eilę naujam žemės sklypui gauti turi būti įrašomi tik tie piliečiai, kurie po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos (2001-04-04) buvo išbraukti iš jos traktuojant, kad jie jau gavo nuosavybėn neatlygintinai naudojamą namų valdos arba naują žemės sklypą tame mieste ,,per plotą“, nors žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribose, o J. M. namų valdos žemės sklypas buvo suteiktas už buvusio savininko žemėvaldos ribų.

Pareiškėja nurodo, kad šioje byloje keliamas klausimas, ar J. M. suteiktas žemės sklypas patenka į buvusio savininko žemėvaldos ribas, o klausimas dėl tinkamos valios išreiškimo įstatymų nustatytais terminais nėra keliamas. Kadangi teismas, įvertinęs bylos aplinkybes padarė išvadą, kad J. M. namų valdos žemės sklypas buvo suteiktas už buvusio savininko žemėvaldos ribų, šiuo atveju aktualus klausimas dėl valios išreiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka institucijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Atkūrimo įstatymo (2002 m. spalio 15 d. redakcija) 21 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Atkūrimo tvarka) (Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija), 3 punkte buvo nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1464/2012).

Byloje nustatyta, kad J. M. įstatymų nustatytais terminais buvo išreiškęs valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo – gauti neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą – nebuvo. Ginčo tarp šalių dėl valios išreiškimo dėl nuosavybės teisų atkūrimo būdo, nėra.

Kadangi nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės asmenims keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl 2015-06-25, 2016-02-23 ir 2016-06-17 prašymai (II t., b. l. 33, 43-44, 46), kuriuose buvo keičiama valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. perduoti J. M. neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, negalėjo būti tenkinami. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-06-03 rašte pagrįstai nurodyta, kad J. M. iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo ir neišreiškė valios naujam žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste suteikimo (II t., b. l. 31-32).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos J. L. pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.