- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- eI3-494-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00868-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininkės 2020-02-10 įsakymą Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad pranešime suformuluoti kaltinimai skiriasi nuo tų, kurie konstatuoti 2020-01-14 išvadoje Nr. (6.17-01) dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo (toliau – Išvada Nr. 2) ir kurių pagrindu priimtas Įsakymas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos buvo išplėstos, todėl negalėjo pasiaiškinti dėl visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų. Šiame ginče yra silpnesnioji šalis, todėl neturint įrodymų, kad jai buvo žinoma apie inkriminuojamą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimą, bei Etikos kodekso pažeidimą, negalima daryti išvados, kad buvo užtikrintas objektyvus, nešališkas, visapusiškas faktinių aplinkybių nustatymas, turimos medžiagos nagrinėjimas, o tai laikytina esminiu pažeidimu. Atsakovas peržengė tarnybinio tyrimo ribas, netinkamai kvalifikavo jos veiką, nesilaikė tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų bei taisyklių.
Teigia, kad Tarnybinių nusižengimų tyrimo komisija (toliau – Komisija) 2019-11-07 VMI darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau — DODVS) registravo išvadą dėl jos galimo tarnybinio nusižengimo Nr. (6.17-01)7-583 (toliau – Išvada Nr. 1), kurią sistemoje pasirašė visi Komisijos nariai, t. y. Komisija iš esmės savo darbą baigė ir teisės aktų nustatyta tvarka išvadą perdavė VMI viršininkei sprendimo priėmimui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punktą. 2019-11-13 atsirado VMI viršininko įrašas ,,Įrašyta rezoliucija“, tačiau tą dieną realiai rezoliucija neįrašyta, o 2019-12-05 prie Išvados dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo Nr. (6.17-01)7-583 (toliau – Išvada Nr. 1) sukuriama nauja užduotis, užduoties Nr. 61002514, pavedant tarnybinio nusižengimo tyrimą Komisijai atlikti pakartotinai. Nors ir nenurodytas Taisyklių punktas, būtų galima daryti prielaidą, kad pavedant tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti iš naujo buvo pasinaudota Taisyklių 17.4 punktu. Tačiau dar po 5 dienų t. y. 2019-12-10 DODVS kortelėje atsirado įrašas, kad vadovaujantis tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 11 punktu, prašoma pratęsti terminą iki 2020-01-14. Kas neatitinka galiojančių Taisyklių, nes Taisyklių 11 punktas numato tarnybinio tyrimo termino pratęsimą motyvuotu prašymu tuo atveju kai atliekant tyrimą (tačiau jo dar nebaigus, o šiuo atveju 2019-11-07 jau buvo surašyta ir registruota išvada, yra aišku, kad dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas. Pagrįstų abejonių tyrimo objektyvumu kelia ir tai, kad užduotį sukuria ne institucijos vadovas, pavesdamas atlikti tarnybinio tyrimą pakartotinai, o užduotį sau ir kitiems Komisijos nariams susikuria tarnybinio tyrimo Komisijos pirmininkas.
Pažymi, kad Išvada Nr. 2 buvo surašyta praėjus 60 darbo dienų, o Įsakymas skirti nuobaudą praėjus 80 darbo dienų nuo pradėto tarnybinio tyrimo pradžios. Jeigu pripažinti, kad rezoliucija atlikti pakartotinį tarnybinio nusižengimo tyrimą turėjo būti įrašyta 2019-11-13, o ne 2020-12-05 kaip realiai buvo padaryta DODVS, tai nauja išvada turėjo būti pateikta ne vėliau kaip 2019-12-12. Tačiau, jei pripažinti, kad terminas naujai išvadai pateikti skaičiuojamas nuo 2019-12-05, kai DODVS buvo įrašyta rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti iš naujo, konstatuotinas kitas pažeidimas, suponuojantis tarnybinio nusižengimo tyrimo neteisėtumą, nes tuo metu kai DODVS buvo registruota Išvada Nr.1 ir Komisija iš esmės savo darbą buvo baigusi ir perdavusi tyrimo medžiagą sprendimo priėmimui VMI viršininkei ir nesant priimtam sprendimui, nes rezoliucija DODVS sistemoje įrašyta tik 2019-12-05, Komisija ir toliau rinko informaciją apie galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėja mano, kad eidama tarnybines pareigas neatliko ir neatlieka veiksmų UAB „EM3“ atžvilgiu, nepriėmė sprendimų šios bendrovės atžvilgiu, tiesioginių sandorių su bendrove niekada neturėjo, įvykdė pareigą privačius interesus deklaruoti nustatytu laiku ir deklaravo M. K.. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte, aiškiai nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tuo tarpu Komisija teigia, kad ji turėjo žinoti apie sandorius, apie kurių egzistavimą ji nežinojo, ir turėjo žinoti (numatyti) apie tokių sandorių galimai keliamą viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei deklaruoti ryšius ir sandorius, kurių ji niekada neturėjo. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių jai inkriminuojamų pažeidimų padarymą, nenustatyta objektyvių duomenų kada ir kokiu automobiliu ji naudojosi (naudojasi), niekas nesiaiškino, ar ji pati naudojasi automobiliu, ar turi teisę apskritai vairuoti automobilį, todėl Komisijos Išvada Nr. 2 grindžiama spėjimais, neparemtais įrodomais, neaišku, kada buvo padaryti, ar apskritai buvo padaryti galimi tarnybiniai nusižengimai. Išvadoje nurodoma, kad automobiliu naudojosi tiek M. K. tiek ji. Todėl, nagrinėjamu atveju net nėra Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios sąlygos, kada galėtų būti taikomas ne 6 mėnesių, bet 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovė neteisingai kvalifikavo jos nusižengimą kaip šiurkštų, o paskirta nuobauda neproporcinga. Dėl pirmojo jos atžvilgiu atlikto tarnybinio tyrimo, jo metu skirtos tarnybinės nuobaudos 2019-11-23 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, galutinis sprendimas nėra priimtas, tačiau atsakovė patį faktą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo laiko sunkinančia aplinkybe, dėl ko pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Įsakymu ir paskirta nuobauda, palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) 2020-04-06 sprendimu Nr. IGN-1 „Dėl I. K. skundo“ išnagrinėjusi jos skundą dėl įsakymo panaikinimo, priėmė sprendimą, t. y. patenkino pareiškėjos skundą iš dalies, panaikino VMI viršininko 2020-02-10 įsakymo Nr. P-569 dalį, kuria nuspręsta, kad ji pažeidė Įstatymo (iki 2019-12-31 galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Mano, kad VTEK sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl teismas inter alia turi teisę remtis ir šios institucijos nustatytais faktais ir konstatuotomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentais, kad jos neteisėtą veiką sudaro: naudojimasis UAB „EM3“ valdytojo teisėmis priklausančiu automobiliu, jos ryšių su UAB „EM3“ nedeklaravimas. Todėl iš Išvadoje Nr. 2 nurodytų argumentų, sunku suprasti, ar atsakovė jos neteisėtą veiką, sudarančią pažeidimo turinį, laiko kiekvieną šią aplinkybę atskirai, ar abi šias aplinkybes kartu, todėl vien tai, kad šie neatitikimai kyla, patvirtina, kad atsakovė, formuluodama Išvadą, nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad teisės aktas turi būti aiškus, tikslus, nedviprasmiškas.
Pareiškėja mano, kad atsakovė neįrodė ir pasekmių, kurias įvardija kaip atsakovės prestižo menkinimą, visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir pačia valstybe menkinimu, kas reiškia, kad buvo pažeista susiformavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) doktrina, pagal kurią reikalaujama įrodyti ir pasekmes. Nesutinka su jai keliamais aukštesniais reikalavimais, šis atsakovės teiginys yra ne tik diskriminacinio pobūdžio, tačiau ir antikonstitucinis, nes atsakovė netaiko įstatymo lygybės principo asmenų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad užduotį, atlikti tarnybinį tyrimą pakartotinai, Komisijos pirmininkui per rezoliuciją DODVS 2019-11-13 pavedė VMI viršininkas, o ne kaip teigia skunde pareiškėja, pats sau užduotį susikūrė Komisijos pirmininkas. Komisijai atliekant pakartotinį tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo gauta papildoma medžiaga, kurią reikėjo išnagrinėti, atsižvelgiant į tai, Komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 11 punktu, 2019-12-10 per DODVS paprašė VMI viršininko pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas iki 2020-01-14 ir tarnybinis tyrimas, kartu su termino pratęsimu, užtruko 40 darbo dienų, t. y. neviršijo Tvarkos aprašo 17.4 papunktyje ir 11 punkte nustatytų terminų. Taigi tiek pakartotinis tyrimas, tiek tyrimo termino pratęsimas, buvo atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Atsakovė pažymi, kad Komisija iš turimų duomenų nustatė, kad UAB „EM3“ pagal 2018-01-02 Transporto priemonės nuomos sutartį su UAB „Vytenio investicijos“, laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-04-30, šį automobilį išnuomojo UAB „Vytenio investicijos“, kurios vieninteliu akcininku nuo 2016-04-28 iki 2018-05-29 buvo M. K.. Nuo 2018-05-01 iki 2018-12-01 ir 2019-09-02 iki 2019-12-31 laikotarpiais, UAB „EM3“ minėtą automobilį nuomojo M. K., kaip fiziniam asmeniui.
Atsakovė teigia, kad pagal pareiškėjos 2018-066-18 patikslintoje deklaracijoje pateiktus duomenis nuo 2018-05-21 UAB „Vytenio investicijos“ (2018-07-09 pakeistas pavadinimas į UAB „Veiksmo poilsinė“) akcininke yra pareiškėja. Komisijos duomenis pareiškėja yra vienintelė šios bendrovės akcininke. Nors kaip paaiškinime teigė pareiškėja, asmeniškai jokių sandorių su UAB „EM3“ nebuvo sudariusi, tačiau UAB „Vytenio investicijos“ laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-04-30 nuomojosi automobilį iš UAB „EM3“, kurios vieninteliu akcininku, pagal VMI turimus duomenis, nuomos laikotarpiu buvo M. K., kurį pareiškėja deklaruoja kaip savo vaikų tėvą ir iš kurio perėmė UAB „Vytenio investicijos“ akcijas. Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjos sandoriai su UAB „EM3“ nebūtinai turi būti sudaryti asmeniškai, pareiškėjos ryšiai gali pasireikšti per susijusius asmenis, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos vaikų tėvu M. K..
Pareiškėja dirba VMI Kontrolės departamente, kuris įsteigtas siekiant užtikrinti VMI funkcijų, susijusių su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių administracijos padalinių darbo kontroliavimu, koordinavimu ir metodiniu vadovavimu, mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą bei fondus apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo kontrolės prioritetų nustatymu bei kontrolės vykdymu, įgyvendinimą, ryšiai su UAB „EM3“, pasireiškiantys per sandorius, kuriuos su UAB „EM3“ buvo sudariusi UAB „Vytenio investicijos“ ir kurios vienintelis akcininkas tuo metu buvo pareiškėjos deklaruojamas jos vaikų tėvas M. K. (vėliau minėtos bendrovės akcininke tapo pareiškėja), kuris automobilį kaip fizinis asmuo iš UAB „EM3“ nuomojosi ir vėliau, bei šia transporto priemone naudojasi ir pareiškėja, gali kelti interesų konfliktą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija Išvadoje Nr. 2 yra nurodžiusi, kad pareiškėja naudojasi UAB „EM3“ automobiliu, šiuos duomenis pareiškėja turėjo deklaruoti deklaracijoje, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda už VTĮ ir Įstatymo pažeidimus yra galiojanti nuo Įsakymo pasirašymo momento. Kaip teigia pati pareiškėja, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimo dėl šios nuobaudos panaikinimo nėra priėmęs. Todėl VMI pagrįstai šią aplinkybę laikė sunkinančia, skirdama nuobaudą, t. y. Komisija sunkinančia aplinkybe pripažino faktą, kad pareiškėjos atžvilgiu, per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo pradėtas antras tarnybinis tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, ir tai pagal VTĮ 35 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas yra laikoma tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ne tik kaip valstybės tarnautoja turi tinkamai vykdyti teisės aktuose įtvirtintas pareigas, bet ir kaip VMI Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėja būti pavyzdžiu savo skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Tinkamas pareigos deklaruoti privačius interesus nevykdymas rodo pareiškėjos neatsakingumą, nerūpestingumą, bei kenkia ne tik pareiškėjos reputacijai, bet ir VMI prestižui, o taip pat mažina visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba. Be to, pareiškėja neatsižvelgė į straipsnių viešojoje erdvėje pasirodymą, net ir tada savo pateiktos deklaracijos nepatikslino, nenurodė savo ryšių su UAB „EM3“ ir toliau naudojo minėtą automobilį savo asmeninėms reikmėms. Pareiškėjai paskirta nuobauda yra pagrįsta, paskirta visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus su nusižengimu susijusias aplinkybes. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenurodyta apskundimo tvarka neužkerta kelio pareiškėjui skųsti sprendimą, kaip tai įrodo pareiškėjos skundas dėl Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VMI viršininkės 2020-02-10 įsakymo Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“, kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2019-10-04 naujienų portale (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Aukšta VMI darbuotoja važinėjasi prabangia „(duomenys neskelbtini)“ kurią valdo į PVM besikėsinanti bendrovė“, taip pat parašyta, kad VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja I. K. naudojasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kuris valdytojo teisėmis priklauso UAB „EM3“. Tačiau ryšių su minėta bendrove I. K. privačių interesų deklaracijoje nenurodė. Atsižvelgiant į straipsnyje pateiktą informaciją ir vadovaujantis Tvarkos aprašau VMI viršininko 2019-10-09 įsakymu Nr. V-419 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija ir pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo.
Apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjai pranešta 2019-10-15 pranešimu Nr. (6.17-01 E)-7-571 (toliau - pranešimas) per DODVS. Pranešime nurodyta, kad tyrimas atliekamas dėl VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų ir Įstatymo 7 straipsnio nuostatų galimo pažeidimo. Pranešimu pareiškėja taip pat informuota dėl raštiško paaiškinimo Komisijai pateikimo.
Pareiškėja 2019-10-21 pateikė paaiškinimą Nr. 143-1409, kuriame nurodė, kad jokių sandorių su bendrove „EM3“ neturėjo ir neturi, todėl ir deklaruoti nieko neturėjo. Kadangi šiuo metu nuosavo automobilio neturi, o gyvena Vilniaus rajone bei į mokyklą ir darželį turi nuvežti ir iš jų pasiimti savo nepilnamečius vaikus, tai šiuo metu naudojasi automobiliu, kurį jai duoda jos vaikų tėvas. Pareiškėja nemano, kad tokiais savo veiksmais pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas bei Įstatymo 7 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-12-03 sprendimu atsakovės VMI prašymą atmetė.
LVAT 2021-09-22 sprendimu VMI apeliacinį skundą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-12-03 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. VMI prašymą patenkino. Panaikino VTEK 2020-04-06 sprendimą Nr. IGN-1 „Dėl I. K. skundo“.
LVAT konstatavo, kad ,,Nagrinėjamu atveju ginčijamu VTEK sprendimu iš dalies panaikintas minėtas VMI viršininko įsakymas yra priimtas tarnybinių teisinių santykių, kuriuos, be kita ko, reguliuoja ir Valstybės tarnybos įstatymas, srityje, juo valstybės tarnautojai I. K. taikyta tarnybinė atsakomybė, o jos skundo dėl VMI viršininko 2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-569 nagrinėjimas priskirtinas tarnybiniams ginčams, kuriuos sprendžia išimtinai administraciniai teismai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Todėl VTEK nebuvo kompetentinga nagrinėti I. K. skundo dėl VMI viršininko 2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-569 ir spręsti dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi ginčijamą sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, todėl yra pagrindas VTEK 2020-04-06 sprendimą Nr. IGN-1 panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.)“.
Pareiškėja dėl Įsakymo panaikinimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020-05-12 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
LVAT 2020-12-02 nutartimi pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-05-12 sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ ir Įstatymas.
Valstybės tarnautojų bendros pareigos yra įtvirtintos VTĮ. VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.
Elgesio kodeksas nustato pagrindinius VMI valstybės tarnautojų elgesio principus bei normas, kurių jie privalo laikytis tarnybos ir ne tarnybos metu. Elgesio kodekso 5 punkte išvardinti pagrindiniai VMI tarnautojo etikos principai, vienas iš kurių yra pagarba žmogui ir valstybei, apimantis tokias Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojo elgesio nuostatas: gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6.1 papunktis); elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir VMI tarnautojais (6.2 papunktis).
Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas - siekis suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybės tarnyboje. Interesų konfliktas pagal Įstatymą, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 4 dalis). Privačių interesų derinimo tvarka reglamentuota Įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, privalo deklaruoti privačius interesus Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas deklaraciją. Duomenys, kuriuos deklaracijoje privalo nurodyti deklaruojantis asmuo yra išvardinti Įstatymo 6 straipsnyje, kurio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad privaloma deklaruoti duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jeigu atsirado naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.
Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. VTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Tvarkos apraše.
Pareiškėja teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikti procedūriniai pažeidimai. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Pareiškėja nesutinka su Įsakymą ir Išvada Nr. 2, kuriuose pripažinta, kad pareiškėja, nedeklaravusi duomenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – skirta už tai, kad, paskelbus straipsnį, kuriame nurodoma, kad aukšta VMI darbuotoja važinėjasi automobiliu, kurį valdo į PVM besikėsinanti bendrovė, pareiškėja nedeklaravo ryšių su bendrove ir toliau naudojo automobilį savo asmeninėms reikmėms.
Išvadoje Nr. 2 nustatyta, kad UAB „EM3“ pagal nuomos su privačiu fiziniu asmeniu sutartį automobilį nuomoja M. K., o jis yra pareiškėjos vaikų tėvas. M. K. nuomojamu automobiliu leidžia naudotis pareiškėjai vežti jų nepilnamečius vaikus į mokyklą ir darželį. A. I. Nr. 2 konstatavo, kad, pareiškėjai, dirbant VMI Kontrolės departamente, gali kilti interesų konfliktas dėl ryšių su UAB „EM3“, kadangi, pagal fizinio asmens sandorius, kuriuos su bendrove buvo sudariusi UAB „Vytenio investicijos“ (pastarosios bendrovės vienintelis akcininkas tuo metu buvo M. K., o vėliau jos akcininke tapo ir pareiškėja), iš bendrovės buvo nuomojamas automobilis, kuriuo naudojasi ir pareiškėja ir M. K.. Atsakovės nuomone, pareiškėja savo privačių interesų deklaracijoje turėjo deklaruoti, kad naudojasi UAB „EM3“ automobiliu.
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, įgyvendindami Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, taip pat ir imperatyvios pareigos Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaraciją, laiku tikslinti ir papildyti jos duomenis. Pareiškėja priimant Įsakymą buvo valstybės tarnautoja, ėjo VMI Kontrolės departamento II Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjo pareigas, todėl jos atžvilgiu taikytinos Įstatymo nuostatos.
Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2020-01-01) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad deklaruojantis asmuo gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, jeigu sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai gyvena skyrium, neturi bendro namų ūkio ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi. Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2020-01-01) 7 straipsnio 1 dalį, jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja privačių interesų deklaraciją (toliau – Deklaracija) pirmą kartą pateikė 2017-01-24 dieną. Deklaracijoje nurodė, kad dirba VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriuje ir eina skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėja M. K. deklaravo kaip savo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį bei nurodė jo vykdomą individualią veiklą. Pareiškėja 2018-01-14 ir 2018-06-18 patikslino Deklaraciją ir nurodė, kad nuo 2018-05-21 yra UAB „Vytenio investicijos“ akcininkė. 2019-12-04 patikslintos deklaracijos priede ID001F „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ M. K. įvardijo kaip savo vaikų tėvą.
Pagal LVAT praktiką, kiekvienu atveju konstatuojant, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi, interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus. Vertinant, ar yra galimybė kilti interesų konflikto situacijai, reikia nustatyti, ar asmuo jau sprendė jam interesų konfliktą keliančius klausimus ir (arba) neabejotinai tokia galimybė gali kilti ateityje.
Išvadoje Nr. 2 interesų konflikto kilimo galimybė siejama su pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytomis konkrečiomis funkcijomis ar jai tiesioginio vadovo nustatytais uždaviniais bei su VMI Kontrolės departamento, kuriame dirba pareiškėja, funkcijomis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja yra dalyvavusi rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl UAB „EM3“. Nei Išvadoje Nr. 2, nei atsakovės skunde nėra nurodyta, kokius sprendimus galėtų priimti pareiškėja dėl UAB „EM3“, eidama tarnybines pareigas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos veiklos pobūdis ir jos atliekamos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su galimybe nuolat priimti sprendimus dėl UAB „EM3“, pavyzdžiui, pagal tarnybines funkcijas jai būtų priskirta būtent šios bendrovės veiklos priežiūra ar kontrolė.
Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjos veikloje pasitaikius vienkartinei situacijai, kurioje jai tektų spręsti klausimą ir (ar) priimti su bendrove susijusį sprendimą, galima pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintu nusišalinimo institutu.
Byloje nustatyta, kad nuomos sutartimis automobilis buvo nuomojamas M. K., kurį pareiškėja Deklaracijoje yra nurodžiusi. Pareiškėja paaiškino, bendro ūkio su V. K. neveda, jis Deklaracijoje nurodomas kaip vaikų tėvas, dėl kurio jai gali kilti interesų konfliktas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neprivalo žinoti ir deklaruoti vaikų tėvo, su kuriuo neveda bendro ūkio, sandorių, ypač tų, kuriuos sudaro jo valdoma bendrovė. Vien tai, kad nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja naudojasi automobiliu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji padarė Įstatymo nuostatų pažeidimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėja turėtų tokius ryšius su UAB „EM3“, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas.
Teismas, įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Įsakyme ir Išvadoje Nr. 2 nustatyto Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų ir Elgesio kodekso nuostatų pažeidimų nepadarė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas, Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – griežtas papeikimas panaikinamas.
Pareiškėja prašo priteisti 1 000 Eur atlyginimą už teisinę pagalbą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš byloje esančios 2020-02-28 teisinių paslaugų teikimo sutarties ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas matyti, kad advokatui T. J., atstovaujančiam pareiškėją I. K., šioje administracinėje byloje buvo pavesta parengti skundą. susipažinti su atsakovės atsiliepimu bei atstovauti teisme, kuris ad hoc atveju pasireiškė 2020-05-05 rašytinių paaiškinimų ir šiuos paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų teikimu teismui, kad teismas galėtų šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėja taip pat pateikė 2020-04-21 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020/0442, kurioje nurodyta, kad už paslaugą mokėtini 1 000 Eur, ir 2020-04-21 banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ji sumokėjo advokatui T. J. 1 000 Eur. Taigi pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jos realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už skundo ir rašytinių paaiškinimų į atsakovės atsiliepimą parengimą teismui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015-03-20 įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už skundo parengimą 5. Skundo pateikimo dieną galiojo 2019 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 317,60 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už skundo parengimą dydis yra 3 293,25 Eur (1 317,60 Eur x 2,5).
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas paaiškinimas, rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 0,4. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už paaiškinimų parengimą dydis yra 527,04 Eur (1 317,60 Eur x 0,4).
Pareiškėjos prašoma už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą prašoma priteisti 1 000 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ši suma jai priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkės 2020-02-10 įsakymą Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškėjai I. K. 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.