- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-69-72-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija
2.4.6.
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. liepos mėn. 29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridėta dalis paskirtos bausmės, galutinė A. V. paskirta dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinėjame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2008-02-21 iki 2008-02-27 ir nuo 2008-06-28 iki 2008-07-07 įskaitytinai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2008 m. gegužės 14 d. apie 20 val. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini) aikštėje, tai yra viešoje vietoje, ranka sudavė vieną smūgį O. K. į galvos sritį, taip dėl minkštųjų audinių sumušimų kairiųjų vokų-skruosto srityje ir viršutinio antro kairio kandžio vainiko lūžio nežymiai nukentėjusiajam sutrikdė sveikatą, tuo šiais įžūliais veiksmais A. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. skundžia apkaltinamąjį nuosprendį ir prašo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jį pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad įvykdė nusikalstamą veiką. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal LR BK 284 str. 1 d. Jokio nusikaltimo nepadarė, todėl kaltu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, neprisipažino. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad viešosios tvarkos nepažeidė, net neturėjo tokio tikslo, O. K. jokio smūgio nesudavė, nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams. Įvykio metu buvo priėjęs prie nukentėjusiojo O. K. bei kartu buvusių asmenų, tačiau jokio konflikto nesukėlė ir nukentėjusiajam smūgio nesudavė. Nukentėjusysis ir jo draugai, liudyje prieš jį, jį tik apkalba, tačiau teismas jų parodymus pripažino įrodymais. Kartu su juo buvę draugai jokio smurto prieš O. K. nematė, tačiau teismas šių liudytojų parodymus atmetė. Nukentėjęs O. K. teisme parodė, kad jis atsiima kaltinimą, kad viskas įvyko dėl tarpusavio konflikto, kad jis pirmas jį įžeidė, jam atleido, neturi pretenzijų. Tačiau teismas tokių nukentėjusiojo parodymų nepaisė ir teisminiame nagrinėjime neperėjo iš valstybinio kaltinimo į privatų, kaip tai leidžia BPK 417 str. normos. Teisę atsiimti kaltinimą nukentėjusysis turėjo, tačiau teismas nepaisė jo pozicijos. Pagal nukentėjusiojo ir jo liudytojų parodymus įvykdyta veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Apeliantas mano, kad dėl jo ankstesnio neišnykusio teistumo, ikiteisminis tyrimas, valstybinis kaltinimas ir teismas visas abejotinas nepilnai įrodytas aplinkybes aiškino jo nenaudai, nesant pakankamai įrodymų laikė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, veikos kvalifikaciją nustatė sunkesnę ta prasme, kad nukentjusiąjam nebūtų galima atsiimti kaltinimo. Būdamas laisvėje stengėsi dorai gyventi, mokytis. Išėjęs į laisvę, darbo biržos siuntimu, dalyvavo aktyvioje darbo rinkos programoje-pradėjo mokytis Panevėžio VŠĮ (duomenys neskelbtini), apdailininko specialybės. Nuo 2008-09-01 mokosi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje, kompiuterio ir organizacinės technologijos operatoriaus specialybių. Būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos nepadarė nė vieno pažeidimo. Siekė įsitvirtinti visuomenėje, tačiau šis teistumas vėl užkirs tam kelią.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. V. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę. Nuteistasis iš esmės ginčija savo kaltę ir veikos kvalifikavimą, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio 1 dalis.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi surinktais bei ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo O. K., liudytojų K. B., S. P., R. Š. parodymais, specialisto išvada, parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokolais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Pagrindiniai A. V. apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl A. V. kaltės įrodytumo. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų bei nuteistojo A. V. ir nukentėjusiojo O. K. veiksmų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka.
Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, nepažeidė viešosios tvarkos ir net neturėjo tokio tikslo, nukentėjusiajam O. K. jokio smūgio nesudavė, nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams, nepagrįsti ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. kaltė patvirtinta nukentėjusiojo O. K., liudytojų K. B., S. P., R. Š. parodymais, kuriais tiek pirmos instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija netikėti neturi pagrindo, jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, pagrindų, dėl kurių šie asmenys galėtų apkalbėti nuteistąjį, nenustatyta, pats nuteistasis jų nenurodė. Nuteistojo A. V. parodymai, kad jis nepadaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjęs O. K. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad 2008-05-14 su draugais buvo aikštėje, kai prie jų priėjo A. V. su A. K. ir M. J.. A. V. pradėjo konfliktuoti su juo ir kartu buvusiais jo draugais. Konflikto metu A. V. jam sudavė vieną smūgį į veido sritį ir išmušė dantį. Analogiškas aplinkybes patvirtino kartu su O. K. buvę ir įvykį matę liudytojai K. B. ir R. Š.. Jų parodymai duoti teisme analogiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus K. B. teisme parodė, kad tik supratusi, bet nemačiusi, kaip A. V. sudavė O. K. smūgį, tačiau teismui pagarsinus jos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, ji juos pilnai patvirtino. Apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nekelia, kad O. K. smūgio niekas kitas kaip tik A. V., suduoti negalėjo, nes visi trys liudytojai ne tik, kad nurodė, jį kaip asmenį, sudavusį O. K. smūgį, bet tai patvirtino ir atpažinimų iš fotonuotraukų metu (b.b. 16-17,21-22,24-25 l.). Tai, kad O. K. galimai vieno smūgio poveikyje buvo padarytas minkštųjų audinių sumušimas kairiųjų vokų-skruosto srityje ir viršutinio antro kairio kandžio vainiko lūžis, patvirtino specialisto išvada Nr. G 729/08(05) (10 b.l.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas atmetė teismo posėdyje duotus liudytojų M. J., A. K. ir M. B. parodymus, jog A. V. prieš O. K. nesmurtavo, nes tokie duoti parodymai logiškai nepaaiškinami, prieštarauja surinktiems bei ištirtiems įrodymams, faktinėms bylos aplinkybėms ir vertintini tik kaip siekimu padėti A. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai realios laisvės atėmimo bausmės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo užsiminęs, kad sėdėdamas ant suoliuko, girdėjo, kaip A. V. su kitais draugais, būdamas prie kito suoliuko, konfliktavo su nukentėjusiuoju bei jo draugais, tačiau konflikto esmės nesuprato (b.b. 26-27 l.). Nustatytos ir ištirtos aplinkybės rodo, kad sužalojimas O. K. buvo padarytas 2008 m. gegužės mėn. 14 d. vakare, konflikto, kuris įvyko viešoje vietoje-(duomenys neskelbtini) aikštėje, metu, liudytojų K. B., S. P. ir R. Š. akivaizdoje, kurie teismo posėdžio metu patvirtino viską matę ir nurodė, kad buvusi situacija buvo grėsminga, dėl ko visi buvo išsigandę (b.b. 116 l.), ir tuo metu, kai prie O. K. ir jo draugų buvo priėjęs A. V. su savo draugais. Byloje duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, liudytojų K. B., S. P. ir R. Š. parodymus pripažino įrodymais bei jais rėmėsi, o liudytojų M. J., A. K. ir M. B. parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Todėl atmestini apelianto A. V. teiginiai, kad nepagrįstai teismas atmetė kartu su juo buvusių draugų parodymus, o kartu su nukentėjusiuoju buvusių draugų parodymus pripažino kaip įrodymais.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad O. K. teisme atsiėmė kaltinimą, tačiau teismas jo parodymų nepaisė ir neperėjo iš valstybinio kaltinimo į privatų, jo padaryta veika atitiktų BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį ir nukentėjęs galėtų į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka, tačiau teismas taip padarė tik dėl jo neišnykusio teistumo ir kvalifikaciją nustatė sunkesnę ta prasme, kad nukentėjusiajam nebūtų galima atsiimti kaltinimo, nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. V. veiksmus pagal BK 284 str. 1 d., yra visi šio nusikaltimo sudėties požymiai ir A. V. veiksmuose nėra jokio kito nusikaltimo sudėties požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas jau aptarė nukentėjusiojo O. K. teisme duotus parodymus, kad jis pirmas įžeidė nuteistąjį, dėl ko šis, pasak nukentėjusiojo, lyg ir turėjo moralinę teisę jam suduoti smūgį. Tačiau teismui pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai aiškino apie įvykio aplinkybes, kur apie jokius įžeidimus nuteistojo atžvilgiu jis neaiškino. Todėl teismas padarė išvadą, kad nukentėjęs duodamas tokius parodymus norėjo tik sušvelninti nuteistojo padėtį dėl padarytos veikos ir tuo padėti nuteistajam dėl tik jam suprantamų motyvų. Su tokiomis padarytomis pirmos instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-11-27 nuosprendis yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant LR Konstitucijos, BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.