Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui A. K., nukentėjusiam J. A., vertėjams O. M., A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2016 m. spalio 14 d., apie 14,45 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, t. y. apgadinęs kitą automobilį. Jis važiavo pro benzino kolonėlę, esančią Saltoniškių g. Ten stovėjo automobiliai. Jis išvažinėjo, o priešais važiavo kitas automobilis. Stengėsi prasilenkti, pristabdė. Tas kitas automobilis pravažiavo, o jis nuvažiavo. Šalia stovėjo kiti automobiliai. Pravažiavimas buvo siauras. Jokio kontakto nepajuto, todėl ir nuvažiavo.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. A. parodė, kad pastatė mašiną prie darbo Saltoniškių g. 14C. Jam paskambino administratorė ir pasakė, kad prie jo mašinos vaikšto pareigūnai. Jis išėjo į lauką, pareigūnai pasakė, kad į jo mašiną atsitrenkė kita mašina ir nuvažiavo. Apie įvykio aplinkybes jis žino tik iš pareigūnų žodžių, pats įvykio nematė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Z. M. paaiškino, kad ji savo automobiliu važiavo nuo „Panoramos“. Ten netoli benzino kolonėlės prie posūkio yra išvažiavimas į žiedą. Prieš ją važiavo automobilis „Audi“ bordo-rudos spalvos. Iš priekio atvažiavo kitas automobilis, kurį „Audi“ turėjo praleisti. Aiškiai matėsi, kad automobiliai neprasilenks. Ji pristabdė. „Audi“ vairuotojas norėjo pralįsti tarp važiuojančio ir stovinčio automobilio ir kliudė aikštelėje stovintį automobilį, nes buvo per mažas tarpas prasilenkti. Kontaktas buvo slystamojo pobūdžio, šonu. Tas automobilis net pajudėjo. Susidūrimo garso negirdėjo, buvo gal 10 metrų atstumu. „Audi“, stabtelėjo ir palengva išvažiavo į žiedą. Vairuotoją matė iš nugaros, jis išlipęs nebuvo. Vairuotojas tikrai negalėjo nepajusti kontakto, jis kliudęs stovintį automobilį sustojo ir šiek tiek pavažiavo atgal, kad išvažiuotų. Tada ji pranešė policijai. Automobilio apgadinimų neįžiūrėjo, nebuvo išlipusi iš savo automobilio.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, kad Saltoniškių g. esančioje degalinėje Lukoil pranešėja matė kaip automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Registruojant eismo įvykį, prie jų priėjo J. A., kuris pasakė, kad Audi A6 priklauso jam. J. A. pasakė, kad automobilį paliko apie 09,30 val, o per darbo langą pamatė policijos pareigūnus ir priėjo. Eismo įvykio vieta nefilmuojama. (b. l. 8).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės sparnas (b. l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka. (b. l. 17-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad J. G. kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta visiškai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad nejautė kontakto kai kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja R. Z. M. teismo posėdyje paaiškino, kad „Audi“ vairuotojas norėjo pralįsti tarp važiuojančio ir stovinčio automobilio ir kliudė aikštelėje stovintį automobilį, nes buvo per mažas tarpas prasilenkti. Kontaktas buvo slystamojo pobūdžio, šonu, stovintis automobilis nuo kontakto pajudėjo. Vairuotojas tikrai negalėjo nepajusti kontakto, jis kliudęs stovintį automobilį sustojo ir šiek tiek pavažiavo atgal, kad išvažiuotų. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymai, nes jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, ji anksčiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo. Iš byloje esančių fotolentelių taip pat aiškiai matyti automobilių apgadinimai, jie aiškiai matomi, ši aplinkybė taip pat paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jis nepajuto apgadinęs kitą automobilį.

Esant tokiems įrodymams, konstatuotina, kad J. G. 2016 m. spalio 14 d., apie 14,45 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų taisykles, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad J. G. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad J. G. yra pensininkas, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu buvo tik nežymiai apgadintos transporto priemonės, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Kita vertus, J. G. administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų.

J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

J. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus, J. G. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16062827445.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).