- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- PK-844-288/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Gintaras Dapkevičius, Edgaras Jautakis
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Živilei Dervaitienei, Gitanai Žitinevičienei, Aušrai Volkavičienei, Aurelijai Genienei, Vaivai Paulauskaitei dalyvaujant kaltinamajam S. J., jo gynėjui advokatui Gintarui Dapkevičiui, nukentėjusiajai D. J., jos atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje
S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis 4 m. sūnų, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. J. mušdamas – tuo sukeldamas žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., o būtent:
2011 m. rugpjūčio 22 d. apie 12 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), keturmečio sūnaus akivaizdoje, jis stumdė nukentėjusiąją D. J., ją smaugė, pargriovęs ant žemės ir sugriebęs už sprando trenkė jos galvą į grindis, nukentėjusiajai D. J. bandant jį sustabdyti, ją nustumdavo parversdamas ant žemės, tąsė už plaukų suduodamas ranka į galvos sritį, taip mušdamas bei smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tokia savo veika padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Nukentėjusioji D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 10000 Lt atlyginimo.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Nukentėjusioji yra jo buvusi žmona. Ji gyvena pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vasarą teko būti. Jų barniai vykdavo daugybę kartų. Konfliktavo ir gyvendami Ukmergės g., dėl to ir iširo jų santuoka. Norėjo gyventi kartu su nukentėjusiąja, tris kartus prašė, kad sustabdytų skyrybas, yra vaikas. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo. Rugpjūčio 22 d. daugybėje vietų buvo. Ryte buvo Jonavoje pas tėvus. Iš vakaro jam buvo epilepsijos priepuolis, ryta pastatė lašelinę vėliau buvo savo bute (duomenys neskelbtini). Dar važiavo į parduotuvę, bet 17 val. buvo savo bute. Tą dieną vaiką jam atvežė jo tėvas. O paskui atvažiavo D. J., kuri pasiėmė jų sūnų. Nematė, kad ji būtų sužalota. D. J. naudojo kažkokius preparatus mesdama svorį, labai krito svoris, atsirasdavo mėlynės ant jos kūno. Dėl šito ji darėsi tyrimus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltės ir nepripažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, nukentėjusiosios pareiškimu, teismo medicinos specialisto išvada greitosios pagalbos pažyma bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji D. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras. Santuoka nutraukta 2011-12-06. Jie turi sūnų. 2012-08-22 kaltinamasis atvažiavo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), skambino ilgai į duris, sakydamas, kad nori su sūnumi pasimatyti. Jau tada tarp jų buvo įtampa. Tuo metu ji kalbėjo telefonu su drauge S. L.. Kaltinamasis gražiai kalbėjo sakydamas, kad tik nori su sūnumi pasimatyti. Ji eilinį kartą juo patikėjo, nors draugė telefonu sakė nedaryti durų. Jai atidarius duris kaltinamasis iš karto puolė ją mušti, vaikas rėkė, kaltinamasis ją tąsė už plaukų, smaugė, griebė už kaklo ir trankė galvą į grindis. Vaikas atsigulęs ant grindų verkė. Ji taip pat klykė. Eidamas kaltinamasis viską vertė, kuitė. Ji norėjo užstoti kelią jam, tada jis ją nustumdavo, trenkdavo. Išeidamas pasiėmė jos kompiuterį. Ir santuokoje gyvenant kaltinamasis naudojo prieš ją smurtą. Būdavo principiniai barniai. Jai buvo draudžiama bendrauti su žmonėmis, kurie jam nepatikdavo. Jei pamatydavo, kad ji su drauge bendrauja kartu su vaiku vaikščiodama, tai ateidavo pasiimti vaiko. Vaiką išveždavo, negalėdavo vaiko po kelias dienas pamatyti. Į jų šeimos reikalus pradėjo kištis jo motina. Visas teroras bute vyko dvi valandas. Kaltinamasis prieš ją naudojo tiek psichologinį, ties fizinį smurtą. Jai pavyko pagriebti telefoną ir užsidaryti vonioje. Kai ji pasakė, kad skambins policijai, tada jis išėjo. Po smurto sekančią dieną kreipėsi į ekspertus. Jų sūnus matė, kaip kaltinamasis ją mušė, prisimena visa įvykio aplinkybes. Visai neseniai jam rišant šaliką sūnus jos klausė ar galima šaliku pasmaugti, nes jis sakė atsimena kaip tėtis mamą smaugė ir kaip mama verkė. Sūnus iki šiol bijo kad ji nemirtų, neina vienas miegoti. Vėliau ir kiti matė mėlynes ant jos kūno. Reiškia civilinį ieškinį 10000 Lt sumai.
Liudytoja S. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta jau 17 metų. Jis yra artimas žmogus. Tuo metu kai S. J. atvyko pas D. J. į butą ji kalbėjo telefonu su D. J. ir girdėjo kaip ilgai skambinta į duris. Kadangi jis yra jau smurtavęs prieš D. J., jai sakė, kad neįsileistų jo. Skambutis be perstojimo skambėjo. Nukentėjusioji net į kitą kambarį perėjo. Per tą skambutį negalima buvo telefonu susikalbėti. Sakė, kad tik durų neatidarytų, bet D. J. sakė, kad vis tiek reikės išeiti, pas advokatą ruošėsi važiuoti. Žino, kad nukentėjusioji atidarė duris. Jos jau nekalbėjo kai duris atidarė. Tą pačią dieną vakare ji paskambino ir pasakė, kad jis ją sumušė, kad po grindis valkiojo, kad jų sūnus viską matė. Kai ją buvo prispaudęs prie grindų, tai vaikas irgi buvo atsigulęs ir žiūrėjo jai į akis pasilenkęs. Įdrėskimai matėsi ant kūno, rankų. Sakė, kad S. J. tai padarė, nukentėjusioji gėdindavosi, slėpdavo tą smurtą. Po savaitės buvo susitikusios, dar ir tada buvo mėlynės likusios, buvo apdraskyta. Jei neklysta, tai penktas atvejis kai S. J. sumuša nukentėjusiąją. Smurtas tęsėsi apie pusantrų metų. Kai atsirado pinigai, tuomet viskas ir prasidėjo, nes S. J. pajautė valdžią. Netgi kai jie būdavo geruose santykiuose, S. J. negražiai apie žmoną kalbėdavo, vadindavo ją turgine, stora, negražia, valytoja. Pats niekur nedirbo, sakydavo, kad su D. J. skirsis, kad ji jam ne žmona, o valytoja. S. J. išvijo žmoną iš namų. Nukentėjusioji butą nuomavosi.
Liudytoja O. M. parodė, kad 2011-08-22 L. J. prašymu ji statė kaltinamajam lašelinę, kadangi jis buvo po epilepsijos priepuolio, neteko daug skysčių. S. J. ji statė lašelinę, leido vaistus tai buvo L. J. namuose Jonavoje. Apie 12 val. dienos L. J. atėjo pas ją į dabą su prašymu, po to dar užsuko į vaistinę vaistų nusipirkti. Visos procedūros trūko nemažiau dviejų valandų.
Liudytoja L. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Šiuo metu teismuose yra bylos jo atžvilgiu. Sūnus labai pažeidžiamas. Sūnus serga epilepsija. Ir tuo metu buvo epilepsijos priepuolis iš vakaro. Kitas pakartotinis nakties metu. Ryte, nežino kurią valandą, nuvyko pas O. M. į darbą, prašė padėti, pastatyti lašelinę, kad sūnus stipriau jaustųsi. Lašelinės statymas truko apie porą valandų. Tokioje būsenoje ji laiko nefiksavo. Vyro paprašė nuvažiuoti į Kauną ir anūką paimti, nes tokiame stovyje nenorėjo sūnaus išleisti. Iš Jonavos S. J. išvažiavo ir nuvažiavo į savo butą Kaune su sūnumi susitikti. Leido S. J. esant tokioje būsenoje išvykti, nes jis labai užsispyręs.
Liudytojas A. J. parodė, kad apie įvykusį konfliktą tarp jo sūnaus ir marčios žino tik iš kalbų. 2011-08-21 vakare sūnus buvo pas juos į Jonavą atvažiavęs. Jam buvo epilepsijos priepuolis. Jis važiavo ryte į Vilnių. Sūnus minėjo, kad D. J. tą dieną turėjo anūką M. J. duoti. Todėl važiuodamas iš Vilniaus užvažiavo į Kauną paimti vaiko. M. J. pasiėmė po dvyliktos valandos. Buvo su juo prekybos centre “Mega“. Vėliau nuvažiavo į butą, esantį Kaune, Ukmergės g. Tuo metu S. J. dar nebuvo. Po to S. J. iš Jonavos atvažiavo. Po kurio laiko atvažiavo D. J.. Jie su M. J. nuėjo į kitą kambarį, nes kadangi S. J. su D. J. sprendė kažkokius reikalus, po pusvalandžio D. J. su M. J. išėjo.
Specialistė Liucija Karčiauskaitė parodė, kad nukentėjusiąją po traumos apžiūrėjo praėjus parai laiko. Nustatė nubrozdinimus, kraujosruvas ant rankų, sprando. Sužalojimai kakle nebūdingi pačiai grumiantis, tai būdinga rankomis suspaudus kaklo plotą. Nukentėjusiosios parodymai atitinka jos duotai išvadai. Galvoje sužalojimų nerado. Sprande buvo žymės kale, kraujosruvos ant rankų. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Kaklą gal ir galima būtų pačiai susispausti, tačiau sprando niekaip. Poodinės kraujosruvos visos vienodos spalvos, tai vienu metu jos taip susproginėti negali Pagal pobūdį ir spalvą tai neprieštarauja, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos rugpjūčio 22 d.
Liudytoja J. D. parodė, kad ji yra psichologė. Kaltinamojo nepažįsta. 2012-04-24 nukentėjusioji su sūnumi atvyko pas ją į konsultaciją. Mamos teigimu penkiamečiui M. J. reikia psichologinės pagalbos, kadangi vaikui atsirado baimių, tapo jautrus, neramus, bijo tamsos, vienas negali užmigti. Iš pradžių pakalbėjusi su mama suprato, kad tai įtakoti galėtų tėvų skyrybos ir tam tikras elgesys iš tėvo pusės mamos atžvilgiu. Vaikas buvo paliktas jai vienai be mamos. Vaikas kalbėjo apie tai, kad šeimoje matė smurtą, matė tą epizodą, kai tėtis mamą smaugė. Konsultacijų metu pastebėta vaiko nesaugus prisirišimas prie mamos. Iš piešinių stebima vaiko nerimastingumas, agresijos padidėjimas. Vaiko buvo klausinėjama ir apie tėtį, ir apie mamą, tačiau apie savo mamą jis nieko blogo nesakė. Jos pastebėjimais vaikas tėtį myli. Yra ne tik fizinis smurtas, bet ir psichologinis smurtas. Iš vaiko girdėjo, kad jis būdamas pas tėtį girdi negražias kalbas apie mamą.
Liudytojas T. B. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisimena, jam paskambino D. J. ir jis jos balso suprato, kad ji labai susijaudinusi, verkia; kadangi jis važiavo pro Kauną nutarė pas ją užsukti, nes norėjo ją pamatyti; jiedu susitiko Vilijampolės restorane; nukentėjusioji atvažiavo su vaiku; už kelių minučių atvažiavo S. J. su automobiliu ir netoli sustojęs stebėjo juos; D. J. skundėsi, kad S. J. ją sumušė; nenorėdama daugiau pasakoti pasakė, kad tai šeimyninės problemos, tačiau kai jis pamatė jos sužalojimus („mėlynės“ ant kaklo ir rankų), tada ji pripažino, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas; po to priėjo S. J. ir kvietė išeiti D. J. pasikalbėti; S. J. paėmė vaiką, sėdo į automobilį ir išvažiavo; D. J. pradėjo nervuotis, drebėti, sakė, kad S. J. dabar neatiduos vaiko; tada jis D. J. palydėjo iki S. J. namų.
2011-08-23 specialisto išvada Nr. G2290/11/02 nustatyta, kad D. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kakle, rankose, kojose dešinėje klubinėje srityje, odos nubrozdinimai sprande, dešinėje klubinėje srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodomu laiku, t. y. 2011-08-22. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą /b. l. 10/.
Iš byloje esančios psichologinės išvados matyti, kad 2012-04-24 M. J. lankėsi pas psichologą. Išvadose, jog iš tėvo pusės mamos atžvilgiu neigiamos nuostatos, vaiko nerimą gali įtakoti matyti smurtiniai veiksmai tėvo prieš mamą /b. l. 52/.
Kaltinamasis sumušdamas nukentėjusiąją padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d.
Nors kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. J. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiosios parodymai paremti liudytojų S. L., J. D., T. B. parodymais, specialistės Liucijos Karčiauskaitės duotais parodymais, jog pati nukentėjusioji susižaloti negalėjo, susižalojimai nebūdingi savęs žalojimui, byloje esančia specialisto išvada, jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei atitinka byloje nustatytas faktines nustatytas bylos aplinkybes. Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo duoti parodymai, jog įvykio dieną jis nebuvęs įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), remiasi jo tėvų Liudos bei A. J. duotais parodymais bei liudytojos O. M. parodymais. Liudytojų Liudos bei A. J. parodymai vertinami kritiškai, kaip noras padėti savo sūnui, nors L. J. nurodo, kad sūnus išvyko į Kauną, tik neprisimena valandos. Liudytojos O. M. parodymai, kad lašelinės procedūros buvo atliekamos po 12 val. ir užtruko porą valandų iš esmės neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad kaltinamasis tą dieną galėjo būti Kaune, (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų, jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas.
Nukentėjusiosios D. J. pareikštas civilinis ieškinys mažintinas iki 3000 Lt.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniais išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį /CK 6.250 str./.
Ieškinys priteistinas atsižvelgiant į tai, kad buvo sutrikdyta sveikata, mažintinas atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį, sunkių pasekmių nesukėlimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305, 308, 309 str.,
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu mušant sukėlus žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą - tuo padarius nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti bausme – laisvės apribojimu 3 /trims/ mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios D. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš nuteistojo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą 3000 Lt /tris tūkstančius litų/.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.