Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) 2017-02-13 pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui tiksliai nenurodė, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas. Iš šio pranešimo turinio neįmanoma suprasti ir suvokti, kokiais neteisėtais veiksmais, kokios teisės normos pažeidimu pareiškėjas įtariamas dėl kiekvieno pažeidimo. Su 2017-02-13 pranešimu jam įteiktas deklaratyvus reikalavimas pasiaiškinti, nepateikiant jokios su įtariamais nusižengimais susijusios medžiagos. Pareiškėjas kelis kartus, t. y. 2017-02-24 ir 2017-03-13, su paaiškinimais kreipėsi į tarnybinį patikrinimą atliekančią Komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorės Ž. M. ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. galimų tarnybinių nusižengimų padarymo (toliau – ir Komisija), prašydamas pateikti su įtariamais nusižengimais susijusius dokumentus, įrodymus. Į tai Ministerija atsakė 2017-03-23 raštu persiųsdama pareiškėjui 68 lapus dokumentinės medžiagos, kurioje nurodyta tik pirminė informacija. Be to, 2017-02-13 pranešime nurodyti nusižengimai savo esme buvo kitokie, negu nusižengimai, už kuriuos pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda ir už kurių tariamą padarymą jis buvo atleistas iš tarnybos. Dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai pasiaiškinti.

2.2. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti. Neaišku, kodėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas ne 1, o 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nes taikyti 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Statuto 30 straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda gali būti skirta tik per 1 metus nuo nusižengimo padarymo, išskyrus specialius atvejus, kai tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo. Specialūs atvejai yra tokie: 1) Statuto 30 str. 7 dalyje nustatytas atvejis, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio Statuto 30 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, arba 2) kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją, arba 3) kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiuo atveju pareiškėjui galėjo būti skirta tarnybinė nuobauda tik per 1 metus nuo atitinkamo nusižengimo padarymo dienos, kadangi nėra jokių išvardytų išimčių, t. y. nėra nei Statuto 30 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų atvejų, nei pažeidimai nustatyti atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją, nei šiuo atveju buvo atliktas koks nors kompetentingos institucijos tarnybinis ar kitoks patikrinimas. Atsakovo atliktas tarnybinio nusižengimo patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo privalomas kaip toks remiantis vien Statutu bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėmis, ir negali būti laikomas nei auditu, nei piniginių ar kitokių vertybių inventorizacija, nei tuo labiau kompetentingos institucijos patikrinimu. Tai patvirtina ir aktuali teisminė praktika (žr., pvz., LVAT 2014-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).

2.3. Nors Komisijos 2017-04-07 išvadoje dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorės Ž. M. ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. galimų tarnybinių nusižengimų (toliau – Išvada) nurodoma, kad pareiškėjas padarė gerokai daugiau tarnybinių pažeidimų, tačiau jis iš esmės atleistas už šiurkščius tarnybinius nusižengimus (Statuto 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurie nurodyti Išvados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse. Pripažinus, kad pareiškėjas Išvados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodytų šiurkščių tarnybinių pažeidimų nepadarė, už nešiurkščių pažeidimų padarymą, neatsižvelgiant į jų visumą ir kiekį, atleidimas iš tarnybos Statuto 30 straipsnio 2 dalies pagrindu yra negalimas. Pareiškėjas Išvados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodytų šiurkščių pažeidimų nepadarė, nes nėra sąlygų pripažinti jį padarius šiuos nusižengimus. Be to, Išvados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodyti pažeidimai apskritai negali būti traktuojami kaip šiurkštūs, todėl pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Nors pareiškėjo atleidimo iš tarnybos neteisėtumas pripažintinas konstatavus, kad jis nepadarė nė vieno iš Išvados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodytų šiurkščių pažeidimų, tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su Išvados turiniu, nesutinka ir su kitais joje nurodytais nešiurkščiais nusižengimais (Išvados 5.1–5.4, 6, 7, 10, 16, 17 dalys), mano, kad pažeidimai nustatyti nepagrįstai, nes jis pažeidimų nepadarė.

2.4. Ministro 2015-02-04 įsakyme Nr. 1P-6 „Dėl E. K. laikino perkėlimo į Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas“ nebuvo nurodytas perkėlimo terminas, bet buvo vadovautasi tuo metu galiojusios redakcijos Statuto 38 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią laikinas pareigūno perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau negu vienus metus, pareiškėjas suprato, kad per įstatyme nustatytą terminą jis bus sugrąžintas į nuolatines pareigas. Ministerija, nepaisydama praleisto termino, pareiškėjo į pareigas po 1 metų imperatyvaus termino negrąžino. Be to, pareiškėjas, perkeltas į KTI direktoriaus pareigas, nebuvo supažindintas su KTI direktoriaus pareigybės aprašymu, nebuvo vertinama jo atitiktis KTI vadovo pareigybei keliamiems reikalavimams. Pareiškėjas anksčiau ėjo kitokio pobūdžio pareigas, negu jam buvo pavesta eiti perkėlus jį į KTI direktoriaus pareigas. Perkėlus pareiškėją į KTI direktoriaus pareigas metinės užduotys jam suformuluotos nebuvo, o tai taip pat leido pagrįstai manyti, kad laikinas perkėlimas truks pakankamai trumpą laiką, ne ilgesnį, negu nustatyta įstatyme. Pagrįstą pareiškėjo tikėjimą parodo ir tas faktas, jog, gyvendamas Vilniuje, jis per visą laikinojo perkėlimo laikotarpį neieškojo kito gyvenamojo būsto ir visą laikotarpį važinėjo į Kauną iš Vilniaus. Vien faktas, kad pareiškėjas buvo perkeltas laikinai į tokio pobūdžio pareigas, kurių anksčiau nėjo, kad perkeltas esant tarnybiniam būtinumui ir akivaizdžiai laikinai, lemia pripažinimą, kad Išvadoje nustatyti formalūs pažeidimai negali būti vertinami kaip pagrindas atleisti jį iš tarnybos. Nustatyti pažeidimai, jeigu ir pripažinus, kad tokie egzistavo įstaigoje, buvo daromi ne tiesiogiai pareiškėjo, o jau seniai įstaigoje dirbusių kitų darbuotojų, pažeidimai buvo užslėpti, neakivaizdūs. Pareiškėjas dėl pasiaukojimo ir lojalumo tarnybai, t. y. perkėlus jį tarnybinio būtinumo būdu į kitą miestą, nepagrįstai buvo pripažintas kaltu už problemas, dėl kurių atsiradimo ar tęsimosi objektyviai negalėjo būti atsakingas. Pareiškėjo perkėlimo į KTI direktoriaus pareigas laikotarpiu tarnybinis būtinumas buvo išnykęs, bet Ministerija nesiėmė jokių veiksmų jį grąžinti į nuolatines pareigas. Ministerija, net ir esant galimam tarnybiniam būtinumui, nesiėmė jokių veiksmų šiam būtinumui panaikinti, perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui teise naudojosi nepagrįstai ir nemotyvuotai, o suėjus vienų metų perkėlimo terminui neteisėtai negrąžino pareiškėjo į nuolatines pareigas. Per visą pareiškėjo laikinojo perkėlimo laikotarpį nebuvo skelbiamos atrankos ar konkursai į KTI direktoriaus pareigas. Pareiškėjas apskritai negalėjo būti atleistas iš KTI direktoriaus pareigų Ministro įsakymu, nes sprendimą dėl jo turėjo priimti jį į nuolatines pareigas priėmęs asmuo, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius.

2.5. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra neadekvati, neprotinga ir neproporcinga. Nustatyti KTI veiklos trūkumai atsirado ne dėl neteisėtos jo veikos ir kaltės, o dėl galimos kompetencijos stokos. Perkeliant pareiškėją laikinai į KTI direktoriaus pareigas, niekas neįsitikino jo atitiktimi KTI direktoriaus pareigybės aprašymo 6.3 punkto reikalavimams, su šiuo pareigybės aprašymu pareiškėjas apskritai supažindintas nebuvo. Iki laikinojo perkėlimo momento jam niekada neteko eiti įstaigos vadovo pareigų, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar įstaigų ūkinėje veikloje, todėl laikinai eidamas pareigas elgėsi sąžiningai bei pagrįstai manė, kad pareigas ir visas procedūras vykdo teisingai. Pareiškėjas stengėsi užtikrinti tinkamą KTI funkcionavimą šiuo laikinojo būtinumo laikotarpiu. Išvadoje Komisija konstatavo ir Ž. M. pažeidimus, tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – siūlė skirti ir Ž. M., ir pareiškėjui, tačiau nors Išvadoje Ž. M. pažeidimai nurodyti kaip padaryti piktnaudžiaujant tarnyba, padarytas didesnis kiekis tiek šiurkščių, tiek nešiurkščių pažeidimų, jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o pareiškėjui – atleidimas iš tarnybos. Ministrė, spręsdama tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą pareiškėjui, neatsižvelgė į tai, kad jis KTI direktoriaus pareigas ėjo laikinai, pažeidė lygiateisiškumo principą, taikė dvigubus standartus. Nesuprantama, kuo remiantis Ž. M. už akivaizdžiai šiurkštesnį elgesį buvo skirta švelnesnė nuobauda negu pareiškėjui, kurio tariamai padaryti nusižengimai apskritai pasireiškė ne tiesioginiais neteisėtais veiksmais, o tik tuo, kad jis neva nesukontroliavo jau įsisenėjusios ydingos praktikos KTI, nepastebėjo užslėptų kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų, nesąžiningumo ir t. t. Iš Išvados matyti, jog nurodytus pažeidimus iš esmės darė kiti darbuotojai, t. y. Viešųjų pirkimų komisijos nariai ir kt., tačiau atsakomybė perkelta tik laikinai į pareigas perkeltam pareiškėjui. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nustatydama pareiškėjo kaltę, Komisija netyrė tiesiogiai už konkrečias funkcijas atsakingų darbuotojų padarytų nusižengimų aplinkybių (neparengtų ar netinkamai parengtų dokumentų, Viešųjų pirkimų komisijos, Inventorizacijos komisijos, Paramos gavimo komisijos, Organizacinės etatinės komisijos ir kt.) bei šių darbuotojų kaltės ir nekėlė šių darbuotojų atsakomybės klausimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus PN atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

6. Ministerija teismui pateikė septynis tomus Teisingumo ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. tarnybinių nusižengimų medžiagos (toliau – Patikrinimo medžiaga). Taip pat Ministerija į bylą pateikė pareiškėjo asmens tarnybos bylą (toliau – Tarnybos byla).

8.5. Pareiškėjas 2017-02-23 pateikė paaiškinimą dėl 2017-02-13 pranešime nurodytų nusižengimų, kurių padarymu jis buvo įtariamas (Ministerijoje gautas 2017-02-24) (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 95–101). Į pareiškėjo 2017-02-23 paaiškinime pareikštus prašymus pateikti dokumentus Komisija atsakė 2017 m. kovo mėnesio raštu Nr. (2.41)7R-2158 (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 104), po šio rašto pareiškėjas 2017-03-13 pateikė paaiškinimo papildymą (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 105–110). Į pareiškėjo prašymus, suformuluotus 2017-03-13 paaiškinimo patikslinime, Komisija atsakė 2017-03-23 raštu, prie kurio pridėjo su tarnybiniu patikrinimu susijusią informaciją (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 113–181), po šio rašto pareiškėjas 2017-03-28 pateikė paaiškinimo papildymą (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 182–184). Iš pareiškėjo 2017-02-23 pateikto paaiškinimo, 2017-03-13 ir 2017-03-28 papildymų turinio matyti, kad jis pasiaiškino dėl visų Komisijos 2017-02-13 pranešime nurodytų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų:

(1) paaiškindamas dėl galimai daryto psichologinio spaudimo R. K. pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad jokio psichologinio spaudimo R. K. nedarė; R. K. 2015 m. pabaigoje minėjo, kad ruošiasi eiti dirbti į privatų sektorių ir baigti tarnybą bausmių vykdymo sistemoje; nuo 2016-04-04 R. K. susirgo ir tarnyboje pasirodė tik 2016 metų gruodžio mėn. pabaigoje; kadangi iki susirgdama R. K. visiškai sutvarkė kabinetą, pareiškėjui susidarė įspūdis, kad ji į tarnybą nebesugrįš; per R. K. nebuvimo darbe laikotarpį jis tik vieną kartą bendravo su ja telefonu; R. K. buvo suteiktos atostogos; 2016 m. spalio mėn. R. K. sirgo ir atostogavo, pareiškėjas darbo klausimais su ja susitikęs nebuvo ir neturėjo galimybės jai daryti spaudimą; nedarbingumo laikotarpiu, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, R. K. neatvykus į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, atsižvelgiant į ligą, buvo išduotas siuntimas pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre dėl jos tinkamumo eiti pareigūno pareigas; 2016-10-06 buvo gauta specializuota medicininės ekspertizės pažyma, kurioje konstatuota, kad pareigūnė R. K. yra tinkama tolesnei tarnybai; gavusi minėtą pažymą R. K. daugiau nesirgo, tačiau į tarnybą nesugrįžo, nes jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl vaiko slaugos; kilus įtarimui dėl išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumo ir teisėtumo, 2016-11-18 KTI kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktorių (rašto Nr. 11-5744) su prašymu paaiškinti, ar laikino nedarbingumo pažymėjimas, išduotas vaiko slaugai, yra tapatus laikino nedarbingumo pažymėjimui, išduotam dėl paties pareigūno ligos; pasirodžius 2016-11-26 straipsniams „Praeities audra verslo nebaugina“ ir „Buvusį viešąjį tualetą įsigijusi kauniečių pora jį pakeitė neatpažįstamai“ (savaitraštis „Laikinoji sostinė“ ir interneto portalas l.rytas.lt), kuriuose buvo pateikiama informacija apie R. K. galimai vykdytą darbinę veiklą jos nedarbingumo laikotarpiu, apie tai KTI 2016-12-02 raštu Nr. 11-5993 taip pat informavo VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus direktorių; veiksmai, kuriais KTI iš esmės įvykdė savo pareigas siekdamas išsiaiškinti tarnautojos veiksmus, negali būti laikomi psichologiniu spaudimu; nors R. K. 2016 metais sirgo apie 150 dienų, jos atleidimo procedūra nebuvo pradėta, nors Statuto 33 straipsnio 1 dalis nustato galimybę atleisti pataisos pareigūną iš pareigų, jei jis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių; R. K. sugrįžus 2016 metų gruodžio mėnesį į tarnybą, iki pareiškėjo nušalinimo momento jos išėjimo iš tarnybos klausimas taip pat nebuvo keliamas ir joks spaudimas nebuvo daromas. Pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas šiame punkte nurodytas galimas pažeidimas. Pareiškėjas 2017-03-28 paaiškinimo papildyme nurodė, kad jokio atostogų suteikimo R. K. mainais už prašymą atleisti iš tarnybos nebuvo, o šios R. K. 2017-01-29 pranešime nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės;

(2) dėl KTI Ūkio skyriaus pirties vedėjo pareigybės pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad: tokia pareigybė įsteigta Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. 1A-1; KTI direktoriaus įsakymu Nr. 1A-68 ši pareigybė nuo 2004-12-27 panaikinta, o 2008-05-13 įsteigta KTI direktoriaus įsakymu Nr. 1-29; iki šiol pareigybė yra numatyta tipinių etatų normatyvuose bei yra įsteigta ne tik KTI, bet ir kitose įstaigose (Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-12-08 įsakymo Nr. V-539 redakcija); šias pareigas einančiam darbuotojui priskiriamas visas spektras įvairių funkcijų, t. y. jis atsakingas už skalbyklos darbo kontrolę ir organizavimą, laiku ir tinkamą skalbimą (suimtųjų ir nuteistųjų apatinių drabužių skalbimo kokybę, viršutinių drabužių valymo kontrolę), užtikrina skalbyklos patalpų sanitarinių higienos reikalavimų laikymąsi bei buitinės technikos tinkamą naudojimą, užtikrina pirties, dušų patalpų sanitarinių higienos reikalavimų laikymąsi bei juose naudojamos santechnikos kokybę, pagal patvirtintą tvarkos aprašą, organizuoja suimtųjų ir nuteistųjų kirpyklos darbą, užtikrina dezinfekcinės kameros higienos reikalavimų palaikymą, įrangos tinkamą naudojimą, organizuoja darbą indų plovykloje, užtikrina laiku indų plovimo priemonių ir aprangos išdavimą (prijuostė, guminiai batai), kontroliuoja ekonomišką priemonių naudojimą; pirties vedėjo pareigas einantis asmuo, nesant Ūkio skyriaus komendanto, vykdo jam pavestas funkcijas bei kt.; skalbėjo funkcijos yra siauresnės ir apima tik skalbyklos darbą, priemonių apskaitą, nuosavos patalynės kontrolę, atidavimą ir kt.; skalbykloje yra įdarbintas Ūkio aptarnavimo būrio nuteistasis, atliekantis pagalbinio darbininko funkcijas; KTI direktoriaus 2011-01-20 įsakymu Nr. 1-11 patvirtintas Nuteistojo skalbyklos tvarkytojo pareigybės aprašymas; 1. e. KTI direktoriaus pavaduotojo pareigas 2017-01-05 patvirtino Ūkio aptarnavimo nuteistųjų ir suimtųjų tvarkytojų įtraukimo į darbinę veiklą, darbo paskirstymo 2017 metų I ketvirčio planą; kiekvieną mėnesį KTI išskalbiama, sutvarkoma bei išduodama suimtiesiems ir nuteistiesiems apie 2 000 kg skalbinių; siekiant efektyvinti bei optimizuoti darbą KTI, buvo svarstomas klausimas ne tik dėl skalbėjo funkcijos ir pareigybės atsisakymo, bet ir dėl skalbimo paslaugų pirkimo galimybės; skaičiavimai parodė, kad įstaigai yra ekonomiškiau ir patogiau skalbti skalbinius vietinėje įstaigos skalbykloje (pvz., 2016 m. lapkričio mėn. 1 kg skalbinių skalbimo kaina buvo 0,2493 ct, gruodžio mėn. – 0,2772 ct, 2017 m. sausio mėn. – 0,2277 ct), kadangi tai yra gerokai pigiau, nei panašias paslaugas pirkti rinkos kaina; KTI pirties nėra, tačiau tik pareigybės pavadinimas neatspindi realių funkcijų. Pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme nurodė, kad: atskirų pareigybių atliekamų funkcijų analizė bei šių funkcijų keitimo pasiūlymų pateikimas yra administracinių padalinių vadovų ir Organizacinės-etatinės komisijos, o ne įstaigos vadovo prerogatyva; siūlymų dėl pirties vedėjo ar skalbėjo pareigybių optimizavimo ar pareigybių aprašymų pakeitimų pareiškėjas nebuvo gavęs; pirties vedėjo ir skalbėjo pareigybės įsteigtos dar iki pareiškėją perkeliant į KTI direktoriaus pareigas; pagal KTI direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.20 punktą, šis analizuoja įstaigos personalo valdymą, įstaigos direktoriui teikia pasiūlymus personalo valdymo tobulinimo klausimais, užtikrindamas įstaigos personalo sudėties tinkamumą ir pakankamumą; pagal KTI Ūkio skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.1 punktą, šis administruoja Ūkio skyriaus veiklą (rengia skyriaus nuostatus, pareigybių aprašymus, esant būtinumui juos koreguoja, skiria užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina darbo drausmę, supažindina pasirašytinai su pareigybių aprašymais ir skyriaus nuostatais), užtikrindamas KTI nuostatų, skyriaus nuostatų, darbo reglamento, vidaus tvarkos taisyklių įgyvendinimą; KTI direktoriaus 2016-06-27 įsakymu Nr. 1-154 yra sudaryta Organizacinė-etatinė komisija bei patvirtinti šios komisijos nuostatai, pagal kuriuos ši komisija svarsto KTI pataisos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikį, teikia siūlymus įstaigos direktoriui dėl pareigybių steigimo, naikinimo ar pakeitimo, pareigybių aprašymų turinio ir kompetencijų lygių nustatymo;

(3) dėl KTI vykdomų viešųjų pirkimų pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad: viešieji pirkimai KTI atliekami vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis vidaus procedūromis; KTI yra patvirtintos visos reikalingos procedūros ir tvarkų aprašai, kurie veikia efektyviai; daugumos taisyklių kontrolė pavesta direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už Ūkio skyriaus veiklos sritį (pvz., Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, Viešųjų pirkimų organizavimo ir kontrolės Kauno tardymo izoliatoriuje taisyklės ir kt.); kiekvienas Viešųjų pirkimų komisijos narys, prieš pradedamas eiti savo pareigas, privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją (KTI Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto KTI direktoriaus 2009-09-24 įsakymu Nr.1-105, 7 punktas ir 1 priedas); pareiškėjui laikinai einant KTI direktoriaus pareigas, pranešimų apie galimus interesų konfliktus nebuvo pateikta; dėl pažeidimų vykdant konkrečius pirkimus paaiškinimus galės pateikti tik gavęs pirminius ir finansinius dokumentus, susijusius su nurodytomis aplinkybėmis, ir prašė skubiai juos pateikti. Pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme nurodė, kad: 2015-06-25 už UAB „Arvirita“ suteiktas paslaugas buvo sumokėta 2 420 Eur, apklausoje dalyvavo 3 įmonės ir UAB „Arvirita“ buvo pasirinkta kaip pasiūliusi mažiausią kainą, pareiškėjas nėra šios srities specialistas ir nežino, kiek kainuoja panašaus pobūdžio paslaugos, tačiau mano, kad Ūkio skyriaus darbuotojai tinkamai vykdė apklausą ir pasirinko pigiausią paslaugą, informacijos, kad paslauga perkama galimai brangiau nei rinkos kaina, neturėjo, todėl nebuvo pagrindo abejoti atsakingų darbuotojų veiksmų teisingumu; sporto inventoriaus pirkimą vykdė KTI Viešųjų pirkimų komisija, bendra preliminari pirkimo vertė sudarė 13 000 Eur, pareiškėjo duomenimis, KTI 2015-12-17 sumokėjo ne 20 811,11 Eur, bet 12 519,05 Eur, pirkimas nebuvo skaidytas ir buvo pasirinkta mažiausia pasiūlyta kaina, KTI Viešųjų pirkimų komisija vykdė vieną neskaidomą 29 pavadinimų sporto inventoriaus pirkimą, atliktos visos pirkimui reikalingos procedūros, žiniasklaidoje kalbama tik apie svarmenis, tačiau nekalbama, pvz., apie dviratį treniruoklį, kuris svetainėje kainuoja 990 Eur, o buvo nupirktas už 495 Eur, tai yra dvigubai pigiau, reikia vertinti bendrą pirkimo kainą, o ne atskiras vieno pirkimo prekes; 2015-02-15 sutarties Nr. 20-5 3.2.2 punktas nustato pareigą nuomininkui savo lėšomis atlikti nuomojamo inventoriaus, įrenginių einamąjį remontą, patalpų paprastąjį remontą, atliekamas šaldymo įrenginių remontas buvo ne einamasis, bet kapitalinis, jau 2015-08-27 komisija pateikė maitinimo paslaugos kokybės ir virtuvės patalpų tikrinimo aktą Nr. 8-333, kuriame konstatavo, kad šaldymo kameros temperatūra neatitinka higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimų, UAB „Niklita“ 2015-09-04 KTI pateikė raštą „Dėl eksploatuojamos šaldymo įrangos“ (gauta 2015-09-04, KTI reg. Nr. 10-10581), kuriame taip pat nurodė, kad UAB „Niklita“ savo iniciatyva iškvietė UAB „Ekoterma“ šaldymo įrengimų priežiūros specialistą, kuris nurodė, jog nustatytų defektų negalima pašalinti atliekant einamąjį remontą, pirkimas buvo vykdomas per CVP IS ir jį vykdė Viešųjų pirkimų komisija, pareiškėjui nesuprantama, kaip paprastu remontu gali būti laikomas remontas, kai keičiami centriniai įrenginių mazgai; eidamas KTI direktoriaus pareigas, jis tinkamai užtikrino racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą vykdant viešuosius pirkimus, išskirtinės sąlygos laimėti viešuosius pirkimus 2017-02-13 pranešime nurodytoms ar bet kokioms kitoms įmonėms sudaromos nebuvo, panašaus pobūdžio informacijos pareiškėjas neturėjo; 2016 m. spalio mėnesį iš UAB „Arvirita“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. AR64 buvo nupirktas ne vienas guolis staklėms už 700 Eur, t. y. galimai gerokai brangiau, nei rinkos kaina, bet 6 guoliai, 2 diržai, 1 juosta DNAR bei guolių tepalas, šio pirkinio vertė buvo ne 700, bet 550 Eur; 2016-12-22 pareiškėjui buvo pateikta pirkimo paraiška (2016-12-21 Nr. 39-458) dėl suimtųjų ir nuteistųjų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų su artimaisiais patalpų baldų įsigijimo, jokios informacijos, kad dokumentas parengtas neteisingai, pirkimas galimai neteisingai įforminamas ar įformintas, pareiškėjas nebuvo gavęs; informacijos, kad nuteistieji galimai dirba darbus, kuriuos turi atlikti UAB „Oro parametrai“, pareiškėjas neturėjo, atsakingi darbuotojai dėl to į pareiškėją nesikreipė; daryti įtaką sprendimams, susijusiems su UAB „Niklita“, I. K. objektyviai negalėjo, pareiškėjas neturėjo informacijos, kas yra UAB „Globinta“ vadovas ir kas yra jo sutuoktinė. Taip pat pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiami šiame punkte nurodyti galimi pažeidimai. Pareiškėjas 2017-03-28 paaiškinimo papildyme nurodė, kad: R. K. pareiškėjo neinformavo, jog ji įtaria galimą pažeidimą, susijusį su gaisrinės įrangos ir gesintuvų patikra, šios patikros yra skirtingos paslaugos; R. K. klaidina Komisiją ir kitus susijusius asmenis, paaiškinimais nepagrįstai dubliuodama sąskaitas faktūras, išrašytas už sporto inventorių;

(4) dėl priedų ir priemokų skyrimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad: KTI 2015-01-14 įsakymu Nr. 1-14, 2016-01-26 įsakymu Nr. 1-17 yra sudaryta Priedų ir priemokų skyrimo komisija, o KTI direktoriaus 2011-09-29 įsakymu Nr. 1-105 patvirtintas Priedų ir priemokų nustatymo ir mokėjimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujasi Priedų ir priemokų skyrimo komisijos nariai; 2015 m. sausio mėnesį darbuotojai taip pat atliko papildomus darbus ir jiems buvo skirtos priemokos; šių priedų ir priemokų skyrimu nebuvo pažeistas joks teisės aktas; siekdami išsiaiškinti galimybę skirti priedus ir priemokas, Personalo skyrius ir Buhalterinės apskaitos skyrius kreipėsi į Darbo inspekciją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, šios patvirtino, kad priemokos už papildomą darbą gali būti mokamos; nesutinka su teiginiu, kad asmenims, paskirtiems į pareigas, kurių funkcijos iš esmės nenumato tiesioginio kontakto su nuteistaisiais ir suimtaisiais (pvz., elektrikas, santechnikas, komendantas), neturi būti mokamas nustatytas priedas už tiesioginį darbą su suimtaisiais ir nuteistaisiais; administracijos padalinių vadovai rašo tarnybinius pranešimus dėl priedų ir priemokų skyrimo, kuriuose kiekvienam skyriaus darbuotojui parenka ir pagrindžia nustatytus kriterijus; administracinių padalinių vadovai atsako už objektyvų ir teisingą kiekvieno darbuotojo įvertinimą per praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas 2017-03-28 paaiškinimo papildyme nurodė, kad: į KTI Priedų ir priemokų komisiją yra įtrauktas Buhalterinės apskaitos skyriaus atstovas, o pareiškėjas, prieš skirdamas priedus ir priemokas, visuomet konsultavosi su Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininku arba šio skyriaus darbuotojais; prieš darant etatinius pakeitimus visuomet buvo analizuojamos galimybės, pakeitimų pasekmės, teigiami ir neigiami veiksniai; kokybišką ir tinkamą darbo užmokesčio politiką KTI parodo ir tai, kad 2015–2016 metais lėšos buvo apskaičiuojamos bei naudojamos taip, kad jų pakaktų visiems metams; taupų lėšų panaudojimą parodo ir tai, kad ir 2015, ir 2016 metais KTI pavyko sutaupyti darbo užmokesčiui skirtus asignavimų;

(5) dėl KTI Ūkio skyriaus vedėjo P. V. paskyrimo vadovauti Viešųjų pirkimų komisijai pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad: P. V., pareiškėją laikinai perkėlus į KTI direktoriaus pareigas, jau buvo paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku (2009-09-24 įsakymas Nr. 1-105), o KTI direktoriaus 2016-07-08 įsakymu Nr. 1-169 dėl komisijos narių kaitos buvo tik atnaujinta komisijos sudėtis, paliekant P. V. komisijos pirmininku; KTI direktoriaus 2014-03-20 įsakymu Nr. 1-53 patvirtintų Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.9 punkte nustatyta, kad Ūkio skyriaus vedėjas organizuoja ir dalyvauja įstaigos Viešųjų pirkimų komisijos darbe, vykdo viešųjų pirkimų dokumentų ir procedūrų kontrolę, užtikrindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų vykdymą bei procedūrų skaidrumą; sutartis su UAB „Vipita“ buvo sudaryta 2014-04-30, t. y. pareiškėjui dar nesant laikinai perkeltam į KTI; nuo 2016-05-20 šalutinių gyvulinių produktų tvarkymo paslaugą teikia UAB „Biodegra“ ir jos yra gerokai pigesnės;

(6) dėl KTI vidaus kontrolės sistemos sukūrimo pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus kontrolės sistema buvo sukurta iki jį paskiriant laikinai eiti KTI direktoriaus pareigas ir ši sistema, pareiškėjo nuomone, veikė efektyviai (2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1A-15 patvirtinti KTI vidaus kontrolės nuostatai), taip pat paprašė pateikti su šiuo pažeidimu susijusią informaciją ir dokumentus. Pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme nurodė, kad: 2014-08-01 įsakymu Nr. 1-148 patvirtintas KTI darbo reglamentas, kuriame nustatyta KTI direktoriaus įsakymų ir kitų dokumentų derinimo ir pasirašymo tvarka; informacijos, kad kažkokie dokumentai kažkam nebuvo pateikti vizuoti, pareiškėjas neturi, tačiau visuomet buvo priimta ir daroma taip, kad dokumento rengėjas, prieš pateikdamas dokumentą įstaigos vadovui, jį suderina su atsakingais darbuotojais; jo nuomone, surašant Atsargų inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį, padaryta techninė klaida, tai yra 12 kvadratinių metrų lentų buvo įvardyta kaip 12 kubinių metrų, o į šį klausimą galėtų atsakyti tarnybinis patikrinimas;

(7) dėl finansų kontrolės KTI sukūrimo pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime nurodė, kad KTI yra vykdomas tinkamas kontrolės mechanizmas, išankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolės yra tinkamai atskirtos ir vykdomos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o dėl P. V. pareiškėjas paprašė nurodyti konkrečius jo padarytus pažeidimus. Pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme nurodė, kad, jam paprašius, KTI nepateikė konkretaus atsakymo, ar darbuotojai 2015–2016 metais pateikė pasiūlymų dėl įstaigos vidaus kontrolės (įskaitant išankstinę, einamąją ir paskesniąją) sistemos tobulinimo. Taip pat pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas šiame punkte nurodytas galimas pažeidimas;

(8) dėl vidaus kontrolės tobulinimo atsižvelgiant į R. K. informaciją pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad: duomenų apie galimai neteisėtą valstybės turto valdymą bei įsipareigojimų tretiesiems asmenims imitavimą, apsaugos priemonių nuo sukčiavimo, turto išvaistymo, jo pasisavinimo ar kitų neteisėtų veikų iš Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės R. K. nėra gavęs; jo žiniomis, R. K. konfliktuodavo su Ūkio skyriaus vedėju P. V.; iš Finansinių, materialinių išteklių valdymo tarybos, kurios pirmininke buvo R. K., jokios informacijos apie nurodytus galimus pažeidimus nebuvo gavęs. Pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme nurodė, kad: siekdamas gauti papildomos informacijos, kreipėsi į KTI su paklausimu apie KTI darbuotojų 2015–2016 metais pateiktą informaciją apie galimai neteisėtą valstybės turto valdymą bei įsipareigojimų tretiesiems asmenims imitavimą, apsaugos priemones nuo sukčiavimo, turto išvaistymo, jo pasisavinimo ar kitas neteisėtas veikas; KTI 2017-03-01 raštu pranešė, kad 2015–2016 metais užregistruotų pranešimų apie galimai neteisėtą valstybės turto valdymą bei įsipareigojimų tretiesiems asmenims imitavimą ar kitas neteisėtas veikas nėra; pareiškėjo žiniomis, įtarimai jam pareikšti KTI darbuotojo, atsakingo už išankstinę finansų kontrolę įstaigoje, pagrindu, todėl jam nesuprantama, kodėl R. K., manydama, kad tam tikri dokumentai ar veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pati juos vizuodavo, apie tai nepranešdama jam jokiais įmanomais būdais; KTI yra sudarytos visos reikalingos tarybos, komisijos ir darbo grupės, jos turi teikti vadovui siūlymus dėl veiklos tobulinimo, lėšų paskirstymo ir racionalaus panaudojimo. Taip pat pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas šiame punkte nurodytas galimas pažeidimas. Pareiškėjas 2017-03-28 paaiškinimo papildyme nurodė, kad apie KTI vykdomus teisės pažeidimus R. K. jam turėjo teikti raštu ir atsisakyti vykdyti įstatymams prieštaraujančius nurodymus;

(9) dėl neteisėto poveikio KTI darbuotojams sumažinant buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio darbuotojų darbo užmokestį pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų darbo užmokestis (įskaitant priedus ir priemokas) nesumažėjo, jokio neteisėto poveikio įstaigos darbuotojams jis teigia nedaręs. Pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas šiame punkte nurodytas galimas pažeidimas.

8.6. Ministro 2017-03-01 įsakymu Nr. 1P-41 tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas 30 dienų (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 103).

9. Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą Nr. 1P-61 ir Įsakymą Nr. 1P-64, reiškia su tuo tiesiogiai susijusius reikalavimus. Paminėtina, kad, remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo teismo (toliau – LVAT) praktika, skundžiamų įsakymų motyvai išdėstyti ir Išvadoje. Iš skundžiamų Ministro įsakymų turinio akivaizdu, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas už Išvadoje nustatytus pažeidimus skyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių iki šios tarnybinės nuobaudos paskyrimo būtų taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Vadovaujantis Statuto 30 straipsnio 2 dalimi, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama tik už: 1) šiurkštų tarnybinį nusižengimą, apibrėžtą VTĮ; arba 2) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai šiam pataisos pareigūnui nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įsakymu Nr. 1P-61 pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – skirta ir Įsakymu Nr. 1P-64 jis iš tarnybos atleistas nustačius, kad jis padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, apibrėžtą VTĮ. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio ir teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, būtent taip skundžiamus įsakymus supranta tiek pareiškėjas, tiek atsakovai.

(1) pareiškėjas dėl aplaidumo neužtikrinęs, kad 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurių metu KTI iš UAB „Arvirita“ pagal sąskaitą faktūrą AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, būtų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos, laikomasi teisės aktų reikalavimų, patvirtinęs 2015-10-16 tiekėjo apklausos pažymą Nr. 71-86 ir pavedęs apmokėti PVM sąskaitą faktūrą AR Nr. 64, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus (toliau – ir Pirmasis nusižengimas);

(2) pareiškėjas 2015 m. kovo, gegužės mėnesiais, 2016 m. liepos mėn., žinodamas, kad prekės ir paslaugos viešųjų pirkimų būdu neskaidriai perkamos iš su KTI darbuotojais susijusių įmonių, t. y. kad UAB „Globinta“ vadovą ir KTI Ūkio skyriaus sandėlio vedėją V. P. siejo giminystės ryšys ir tai turėjo įtakos KTI vykdant viešuosius pirkimus, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Globinta“ laimėti viešuosius pirkimus ir taip šiurkščiai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalis, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas (toliau – ir Antrasis nusižengimas). Įvertinęs Išvados 5.7 dalies turinį, teismas konstatuoja, kad šiame punkte Komisija nustatė daugiau pareiškėjo padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų, tačiau kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą įvertino tik viešųjų pirkimų pažeidimus, kuriais pareiškėjas, piktnaudžiaudamas tarnyba, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Globinta“ (žr. Išvados 52 psl. 1–4 pastraipas);

(3) pareiškėjas, 2016 m. kovo mėn. KTI buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms J. K., L. A. ir D. S. pranešdamas prieš 1–2 dienas apie tarnybinių atlyginimų koeficientų sumažinimą ir priimdamas sprendimą dėl jų darbo užmokesčio sumažinimo, neįvertino teisinio reglamentavimo ir KTI direktoriaus 2012-10-10 įsakymu Nr. 1-182 sudarytos Tarybos protokole išdėstytų aplinkybių teisingumo ir taip šiurkščiai pažeidė KTI direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 papunktį, DK 203 straipsnį (Išvadų 64 psl. paskutinėje pastraipoje nurodyta DK 129 straipsnio 2 dalis laikytina rašymo apsirikimu), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šį pažeidimą pareiškėjas padarė aktyviais veiksmais, tyčia, suprasdamas, kad darbo apmokėjimo sąlygos minėtoms darbuotojoms keičiamos nesilaikant DK nustatytų terminų ir nesant faktinio pagrindo. Komisija nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad šie neteisėti veiksmai buvo padaryti piktnaudžiaujant tarnyba ar siekiant daryti poveikį KTI darbuotojams. Komisijos nuomone, šis tarnybinis nusižengimas atitinka VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką (pagal kurią šiurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises), nes šiuo atveju buvo tiesiogiai pažeistos KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų J. K., L. A. ir D. S. Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą apmokėjimą už darbą, t. y. sumažintas darbo užmokestis buvo pradėtas mokėti anksčiau, nei suėjo 1 mėnesio įspėjimo terminas (toliau – ir Trečiasis nusižengimas).

12. Pareiškėjas teigia, kad jo atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas, o skundžiami Ministro įsakymai turi būti panaikinti iš esmės dėl to, kad tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti, 2017-02-13 pranešime apie tarnybinį nusižengimą jam nebuvo tiksliai nurodyta, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas, Ministerija neįrodė tarnybinių nusižengimų sudėties, o jam skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga nustatytiems tarnybiniams nusižengimams. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Ministro įsakymai yra neteisėti ir dėl to, kad pareiškėjas nebuvo laiku sugrąžintas į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, iš kurių laikinai buvo perkeltas į KTI direktoriaus pareigas.

13. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti. Nurodo, kad neaišku, kodėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas ne 1 metų, o 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nes taikyti 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda jam galėjo būti skirta tik per 1 metus nuo nusižengimo padarymo, nes šiuo atveju nėra specialiųjų atvejų, kai tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, t. y. nėra nei Statuto 30 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų atvejų, nei pažeidimai nustatyti atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją, nei šiuo atveju buvo atliktas koks nors kompetentingos institucijos tarnybinis ar kitoks patikrinimas. Teigia, kad atsakovo atliktas tarnybinio nusižengimo patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo privalomas remiantis vien Statutu bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėmis, todėl jis negali būti laikomas nei auditu, nei piniginių ar kitokių vertybių inventorizacija, nei tuo labiau kompetentingos institucijos patikrinimu. Tai patvirtina ir aktuali teisminė praktika (žr., pvz., LVAT 2014-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).

14. Atsakovė Ministerija nurodė, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos išlygos, kai bendrasis 1 metų terminas nėra taikomas, kad Ministerijos atliktas tarnybinis patikrinimas šiuo atveju nėra laikytinas kompetentingos institucijos patikrinimu termino tarnybinei nuobaudai skirti skaičiavimo prasme, tačiau tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai STT tyrė R. K. pateiktą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir, 2016-12-21 nutarimu atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, klausimą dėl kitokios atsakomybės formos Ž. M. ir E. K. taikymo perdavė nagrinėti kompetentingoms institucijoms – Ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Būtent šiuos STT atliktus tyrimo veiksmus Ministerija vertino kaip kompetentingos institucijos patikrinimą, sąlygojantį 3 metų termino skirti tarnybinę nuobaudą taikymą, todėl Išvadoje nurodant, koks terminas kiekvienam iš atskirai tarnybinių nusižengimų taikytinas, buvo vertinama, ar atitinkamus veiksmus tyrė STT. Dėl šios priežasties vieniems tarnybiniams nusižengimams buvo taikomas 3 metų terminas (tokiu atveju skaičiuojant atgal nuo skundžiamų Ministro 2017-04-12 įsakymų jis nebūtų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po 2014-04-12), kitiems – 1 metų terminas (kuris nebūtų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po 2016-04-12).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija nustatė, jog Pirmąjį nusižengimą pareiškėjas padarė 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais (žr. šio teismo sprendimo 10 punkto (1) dalį), Antrąjį – 2015 m. kovo, gegužės mėnesiais, 2016 m. liepos mėn. (žr. šio teismo sprendimo 10 punkto (2) dalį), Trečiąjį – 2016 m. kovo mėn. (žr. šio teismo sprendimo 10 punkto (2) dalį). Taip pat nustatyta, kad informacija apie R. K. 2016-12-12 skundą, STT 2016-12-21 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų KTI, Ministerijoje gauta STT 2017-01-11 raštu, prie kurio, be kita ko, buvo pridėtas STT 2016-12-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (žr. šio teismo sprendimo 8.2 punktą). Nustatyta ir tai, kad Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti sudaryta Ministro 2017-02-06 įsakymu Nr. 1P-14 (žr. šio teismo sprendimo 8.3 punktą), Ministro 2017-03-01 įsakymu Nr. 1P-41 tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas 30 dienų (žr. šio teismo sprendimo 8.6 punktą), Komisija 2017-04-07 surašė Išvadą (žr. šio teismo sprendimo 8.7 punktą), tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ir jis atleistas iš tarnybos skundžiamais Ministrės 2017-04-12 įsakymais (žr. šio teismo sprendimo 8.8, 8.9 punktus). Vadinasi, nuo Komisijos nustatyto Pirmojo nusižengimo padarymo iki skundžiamų Ministrės 2017-04-12 įsakymų priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, nuo Antrojo nusižengimo veikų, padarytų 2015 m. kovo, gegužės mėnesiais, – beveik daugiau nei dveji metai, o nuo padarytų 2016 m. liepos mėn. – mažiau nei vieni metai, nuo Trečiojo nusižengimo padarymo – šiek tiek daugiau nei vieni metai.

16. Statuto 30 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai, inter alia (lot. be kita ko), „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą“, nes šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Teismas, aiškindamas šį teisinį reguliavimą, pabrėžia, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas. Taip pat nurodytame teisiniame reguliavime sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas.

20. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija 2017-02-13 pranešime apie tarnybinį nusižengimą tiksliai nenurodė, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas, o iš šio pranešimo turinio neįmanoma suprasti ir suvokti, kokiais neteisėtais veiksmais, kokios teisės normos pažeidimu pareiškėjas įtariamas dėl kiekvieno pažeidimo. Su 2017-02-13 pranešimu pareiškėjui įteiktas deklaratyvus reikalavimas pasiaiškinti, nepateikiant jokios su įtariamais nusižengimais susijusios medžiagos. Dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai pasiaiškinti.

21. Atsakovė nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas atsižvelgiant į STT 2017-01-11 rašte ir jo prieduose, papildomai Ministerijoje gautuose pranešimuose bei žiniasklaidoje nurodytas faktines aplinkybes, kurios visos buvo išdėstytos Komisijos 2017-02-13 pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui nurodyta visa gauta informacija, susijusi su galimais nusižengimais. Jam įteiktame 2017-02-13 pranešime apie tarnybinį nusižengimą pagal tuo metu Komisijos disponuotą informaciją pareikšti įtarimai buvo suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, t. y. nurodyti konkretūs jo atlikti veiksmai (neveikimas), šių veiksmų atlikimo data, konkretūs asmenys, kurių teisės buvo pažeistos, ir kitos aplinkybės.

28. Statuto 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba, 2) papeikimas, 3) griežtas papeikimas, 4) atleidimas iš tarnybos. Statuto 30 straipsnio, kuriame reglamentuojamas tarnybinių nuobaudų skyrimas, 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda, kuri skiriama, be kita ko, atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, apibrėžtą VTĮ. Statuto 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą pataisos pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas.

29. Šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas VTĮ 29 straipsnio 5 ir 6 dalyse. VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. VTĮ 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 punktas); valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas (2 punktas); korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (3 punktas); piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 punktas); dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje (5 punktas); nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties (6 punktas); buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (7 punktas); valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu (8 punktas); įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas (9 punktas); kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams (10 punktas).

31. Vadinasi, siekiant įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė Pirmąjį, Antrąjį ir Trečiąjį nusižengimus (žr. šio teismo sprendimo 9–11 punktus), be kita ko, būtina įvertinti Išvadoje pateiktus motyvus ir įrodymus, kuriais grindžiami kaltinimai pareiškėjui. Šiame kontekste paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

1) Dėl Pirmojo nusižengimo sudėties

32. Nustatyta, kad Pirmuoju nusižengimu Išvados 5.6 dalyje laikomas pareiškėjo aplaidus neveikimas, neužtikrinant, kad 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurių metu KTI iš UAB „Arvirita“ pagal sąskaitą faktūrą AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir būtų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos, taip pat pareiškėjo veiksmai patvirtinant 2015-10-16 tiekėjo apklausos pažymą Nr. 71-86 ir pavedant apmokėti PVM sąskaitą faktūrą AR Nr. 64. Nurodoma, kad tokia veika pareiškėjas šiurkščiai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo principo), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktus (juose nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas), VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pagal jį valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus (pagal juos biudžetinės įstaigos vadovas turi pareigą organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (1 punktas) ir užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą (6 punktas)). Išvados 19 dalies 8.2 punkte nurodoma, kad šis pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

33. Išvadoje nenurodoma konkreti VTĮ 29 straipsnio 5, 6 dalies nuostata. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs Išvados 5.6 dalyje išdėstytas aplinkybes, teismas vertins, ar Pirmasis nusižengimas atitinka VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje nustatytą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką ir ar jis gali būti pripažintas kitu nusižengimu, kuriuo šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, kaip tai nustatyta 29 straipsnio 5 dalies 10 punkte.

34. Išvados 5.6 dalyje Komisijos nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste teismas konstatuoja, kad Komisija, siekdama nustatyti iš UAB „Arvirita“ atlikto pirkimo, kurio metu pagal sąskaitą faktūrą AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, teisėtumą, vertino pareiškėjo 2017-02-23 paaiškinime ir jo 2017-03-13, 2017-03-28 papildymuose pateiktą informaciją (žr. šio teismo sprendimo 8.5 punkto (3) dalį), dokumentus, gautus iš KTI (žr. Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 277–284), taip pat apklausė KTI Ūkio skyriaus vyr. specialistą A. R. (žr. e. bylos popierinę dalį, b. l. 34–40).

57. Pareiškėjas teigia, kad Ministro 2015-02-04 įsakymu Nr. 1P-6 į KTI direktoriaus pareigas jis buvo perkeltas laikinai, manė, kad po metų bus grąžintas į anksčiau eitas nuolatines Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas. Ministerija, nepaisydama praleisto termino, pareiškėjo į pareigas po 1 metų imperatyvaus termino negrąžino.