Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Arvydo Daugėlos,

nukentėjusiajai bei nukentėjusiojo T. B. atstovei pagal įstatymą M. B. ir jos įgaliotajai atstovei adv. Ligijai Marcinkienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1997-02-10 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, Kauno m. apylinkės teismo 1997-12-02 nutartimi 1961 m. BK 54² str. tvarka lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 m. 2 mėn. 8 d. paskirtos bausmės, 2000-05-01 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos bausmės atleistas, 2001-05-21 Panevėžio m. apylinkės teismo (su to paties teismo 2003-09-03 nutartimi padarytais pakeitimais) pagal BK 182 str. 3 d., 181 str. 1 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliko 2004-01-06, 2004-12-15 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 25 paromis arešto, bausmę atliko 2005-01-06, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 284 str. 1 d., 302 str. 1 d., 291 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. Š. 2006 m. liepos 7 d. apie 5 val. viešoje vietoje Palangos m., Šventojoje, Kopų g. 7 esančio baro „Titanikas“ lankytojų salėje, įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų rankoje laikomu stikliniu alaus bokalu tyčia sudavė nukentėjusiajam Ž. B. vieną smūgį į kairį dilbį, padarydamas poodinę kraujosruvą smūgio vietoje, ir tris smūgius į galvą, ko pasekoje nuo pavartoto smurto nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į aplinkos daiktus, buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir dilbyje, dešinėje pėdoje-čiurnoje bei kairėje blauzdoje, kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejose alkūnėse. Dėl suduotų į galvą smūgių nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairiojo gumburo srityje, dešinės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva ir kraujosruva dešinės akies obuolį gaubiančiuose viršutiniuose minkštuosiuose audiniuose, lūžo kaukolės pamatas priekinės dešinės daubos srityje ir susidarė galvos smegenų sumušimo kontuzinis židinys dešiniojo smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje, muštinė žaizda kairio momens gumburo srityje, lūžo kaukolės smegeninės dalies kaulai (apima ir pamatą), pagal lūžio eigą liejosi kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo, spaudė smegenis, tai komplikavosi galvos smegenų koma, ko pasekoje Ž. B., nežiūrint taikyto gydymo, 2006 m. liepos 7 d. 15. 03 val. Klaipėdos ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamasis D. Š. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė Ž. B. bei, viešoje vietoje įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. Š. 2006 m. liepos mėn. laikotarpyje tarp 7 ir 13 dienos, tikslesnis laikas nenustatytas, iš buto (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė fizinio asmens dokumentą - savo brolio N. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis D. Š. 2006 m. liepos 13 d. apie 13 val. Lazdijų raj. Akmenių km. esančioje Lazdijų tarptautinio pasienio kontrolės punkto Akmenių užkardoje išvykdamas iš Lietuvos Respublikos šį pagrobtą dokumentą panaudojo, pateikdamas pasienio kontrolę vykdžiusiems pareigūnams ir tokiu būdu, neturėdamas savo galiojančio asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (2006-06-08 įstatymo Nr. X-675 redakcija) 5 str. 3 d. reikalavimus, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Apklaustas teismo, kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad Panevėžyje susitiko pažįstamą I. A., kuris pasakė, kad su draugu važiuoja į Palangą. Tuomet jis susiskambino su pažįstama mergina, tuo metu buvusia Palangoje, ir susitarė susitikti, po to paprašė I. A. ir jį nuvežti į Palangą. Į Palangą nuvyko kartu su I. A. ir V. K., kurie važiavo pas kažkokį draugą. Palangoje su jais išsiskyrė ir apsistojo pas minėtą merginą kažkokiame viešbutyje, kurio pavadinimo ir adreso nežino. Merginos anketinių ir kontaktinių duomenų taip pat nežino. Po to vėl susitiko su I. A. ir kartu valgė bare „Vikingas“. Pavalgęs vienas nuėjo į šalia esantį barą „Titanikas“, kur buvo sutaręs susitikti su minėta mergina. Buvo apsirengęs maikute, šortais ir šlepetėmis, taip pat apsibintavęs sužalotą dešinės rankos plaštaką. Atėjus merginai, su ja išgėrinėjo, tačiau apgirtęs nebuvo, nes per visą vakarą gurkšnojo tik vieną bokalą alaus. Prie jų stalelio buvo prisėdęs ir I. A., kažkuriuo metu taip pat atėjęs į „Titaniką“. Šokant jį užkliudė iki to jam nepažįstamas nukentėjusysis, matomai jis tai padarė tyčia, nes vietos praeiti buvo pakankamai, po to paklausė „ko žiūri“, į ką jis atsakė „turiu akis ir žiūriu“. Baigus šokti, nukentėjusysis priėjo prie jų stalelio ir pradėjo kažką sakyti. Į pokalbį įsikišus merginai, nukentėjusysis ėmė ją įžeidinėti. Jis užstojo merginą, atsistojo ir bandė nustumti nukentėjusįjį nuo jų stalelio, tačiau šis griebė kėdę, užsimojo ir bandė jam smogti, tačiau nepataikė. Tada jis kaire ranka čiupo nuo stalo alaus bokalą ir juo du kartus trenkė nukentėjusiajam į galvą. Bokalas nuo smūgių nesudužo. Vaikinas nuo smūgių atsitraukė atgal, paslydęs nukrito nuo laiptelių ir parklupo ant grindų. Tuo metu pribėgę apsauginiai juos išskyrė, šalia buvo pribėgęs ir I. A.. Nukentėjusysis buvo išvestas į lauką, o jis buvo bare dar apie 15 minučių, kol jį išsivedė I. A.. Po konflikto baro veikla nenutrūko, visi toliau šoko. Daugiau su niekuo bare nekonfliktavo. Nukentėjusiojo mirties nesiekė ir nenumatė, kad jis gali mirti. Netrukos po įvykio autobusu grįžo į Panevėžį. Dar prieš kelionę į Palangą buvo suplanavęs vykti į užsienį, tačiau neturėjo asmens dokumentų. Naujų dokumentų išsiimti negalėjo, nes žinojo, kad yra ieškomas Panevėžio policijos dėl kažkokios vagystės, kurios nebuvo padaręs. Todėl, užėjęs į tėvų namus, iš sekcijos savavališkai pasiėmė kartu su tėvais gyvenusio brolio N. Š. asmens tapatybės kortelę ir keleivius vežančiu autobusiuku išvyko į Vokietiją, po to – į Ispaniją. Lietuvos sieną kirto 2006-07-03 apie 13 val. Lazdijų PKP, pateikdamas brolio asmens tapatybės kortelę. Jau būdamas Ispanijoje, iš V. K. sužinojo, kad bare alaus bokalu jo sumuštas vyras mirė. V. K. įkalbinėjo jį grįžti, sakė, kad jam bus geriau, tačiau išsigandęs jis liko Ispanijoje. Iš Ispanijos buvo keletą kartų grįžęs į Lietuvą, naudodamasis pagrobtu brolio dokumentu, bet kiek pabuvęs, vėl išvykdavo į Ispaniją, kur ir buvo sulaikytas pareigūnų.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamojo parodymus, 2009-08-12 duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 125-126), kaltinamasis nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nieko neminėjo, kad bare buvo su kažkokia mergina ir tvirtino, kad į barą atėjo dviese su I. A. ir bare leido laiką kartu su juo, taip pat tvirtino, jog nukentėjusysis nugriuvo nuo suduotų smūgių bokalu, o ne paslydęs nuo laiptų.

Nukentėjusioji B. B. parodė, kad jos sūnus Ž. B. gyveno jos bute kartu su sugyventine M. B. ir sūnumi T., vertėsi prekyba automobiliais. 2006-07-04 ji išvyko į Italiją, o Ž. B. su sūnumi ir pusbroliu D. M. išvyko pailsėti į Šventąją. Būdama Italijoje iš D. M. telefonu sužinojo, kad jos sūnus negyvas, todėl nesiskaitydama su išlaidomis, skubiai grįžo namo, norėdama spėti į laidotuves. D. M. jai papasakojo, kad grįžus iš vakarinio pasivaikščiojimo, Ž. B. vienas išėjo į barą išgerti alaus. Paryčiais jam kažkas paskambino, jog Ž. B. sužalotas ir yra ligoninėje. Ligoninėje Ž. B. susiuvo pramuštą galvą ir išleido, neatlikę jokių tyrimų. Grįžus į namelį, kuriame buvo apsistoję, Ž. B. atsigulė miegoti, o ryte D. M. rado jį lovoje be sąmonės. Ji skundėsi dėl netinkamo medikų darbo, tačiau atliktas auditas trūkumų suteikiant Ž. B. medicininę pagalbą nenustatė.

Nukentėjusioji M. B. parodė, kad su Ž. B. buvo pažįstami nuo 1997 m., kartu gyveno neįregistravę santuokos, turi sūnų T., kuriam dabar yra 9 metai. Ž. B. per mėnesį uždirbdavo 2000-5000 litų ir buvo pagrindinis šeimos maitintojas. D. M. pakvietus vykti į Šventąją, ji negalėjo palikti darbo, todėl Ž. B. su sūnumi išvyko be jos. Liepos 6 d. dienos metu su Ž. kalbėjosi telefonu, viskas buvo tvarkoje. Vėliau D. M. papasakojo, kad Ž. tą patį vakarą vienas išėjo į barą išgerti alaus, ten buvo sužalotas ir pateko į ligoninę, iš kur buvo išleistas. Grįžus į namelį, atsigulė į lovą, kur neteko sąmonės. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, Ž. jam nepasakojo.

Liudytojas D. M. parodė, kad su šeima, pusbroliu Ž. B. ir jo sūnumi išvyko pailsėti į Šventąją. 2006-07-06 po vakarinio pasivaikščiojimo į namelį grįžo jau po vidurnakčio, grįžę lauke su Ž. išgėrė po 3 butelius alaus. Jis atsigulė miegoti, o Ž. vis išeidavo į lauką parūkyti, ir jis net nepastebėjo, kuriuo metu Ž. išėjo. Paryčiais iš Ž. telefono paskambino kažkokia mergina ir pasakė, kad Ž. sumuštas ir yra ligoninėje. Nuvykęs į ligoninę, rado Ž. susiūta galva, kitų sužalojimų nepastebėjo. Ž. buvo geros nuotaikos, tačiau skundėsi galvos skausmu, apie įvykį smulkiau nepasakojo, sakė, kad „reikėjo kažkam prisikabinti“. Ligoninėje buvo ir mergina, kuri jam skambino. Merginą jis pavežė iki jos namų, pakeliui klausinėjo, kas atsitiko. Kiek pamena, mergina sakė, kad Ž. bare „Titanikas“ sumušė panevėžiečiai, smūgius bokalu sudavė vaikinas mėlynos spalvos marškinėliais. Grįžus į namelį, Ž. apsiprausė, nusirengė ir atsigulė. Ryte pastebėjo, kad Ž. guli lovoje nesąmoningas, ir iškvietė medikus, tačiau jiems išgelbėti Ž. gyvybės nebepavyko.

Liudytoja G. L. parodė, kad 2006-07-07 paryčiais su drauge R. N. leido laiką bare „Vikingas“. Ten matė nukentėjusįjį Ž. B., kuris mėgino jas kalbinti ir norėjo pavaišinti, taip pat vaikštančius ir išgėrinėjančius du vyrus, kuriuos pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip panašius į D. Š. ir I. A.. Užsidarius „Vikingui“, jos abi nuėjo į „Titaniką“, kur sėdėjo prie baro. R. N. gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo girta, o ji buvo blaivi, kadangi ryte turėjo eiti į darbą. Vienu tarpu atsisukusi nuo baro pastebėjo, kad tiedu „Vikinge“ matyti vyriškiai, tuo metu sėdėję prie stalelio netoli išėjimo kartu su nukentėjusiuoju, atsistojo, ir vienas jų, vilkėjęs maikutę ir šortus, kurį ji iš nuotraukos atpažino kaip panašų į D. Š., alaus bokalu ne mažiau 4 kartų smogė nukentėjusiajam į galvą, smūgiai buvo labai stiprūs. Nukentėjusysis bandė stotis, dengtis galvą rankomis, tačiau nuo smūgių nuvirto kniūbsčias ant grindų nuo pakylos, buvusios šalia stalelio. Apsaugos darbuotojai minėtus du vyriškius išvedė iš baro, matė, kad jie abu nuėjo pėsčiomis link tilto. Nukentėjusįjį baro darbuotojai išvedė į lauką ir pasodino ant šaligatvio bortelio, jo galva buvo sužalota, kruvina. Nukentėjusysis davė jai savo telefoną ir paprašė paskambinti kažkokiam giminaičiui, ką ji ir padarė. Atvykus baro darbuotojų iškviestai GMP, ji palydėjo nukentėjusįjį į ligoninę, kur atvyko ir jo giminaitis. Važiuojant nukentėjusysis verkė, pergyveno, ką reikės pasakyti sūnui ir artimiesiems, kad jam praskėlė galvą. Ligoninėje nukentėjusiajam susiuvo galvą ir po 15 min. išleido, neatlikę jokių tyrimų.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. numatytu pagrindu buvo perskaityti liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2006-07-08 duoti parodymai (t. 2, b. l. 29-30), iš kurių matyti, jog liudytoja parodė, kad 2006-07-07 apie 5 val. būdama bare „Titanikas“ su G. L., išgirdo riksmus ir muštynių garsus, atsisukusi pamatė, kad maždaug už 3 metrų prie stalo stovintis vyriškis, vilkintis mėlynais sportiniais marškinėliais ir šortais, rankoje laikydamas alaus bokalą juo 3-4 kartus trenkė prie stalo sėdėjusiam vaikinui į galvą, nuo paskutinio smūgio bokalas sudužo. Sėdėjęs vaikinas mėgino dengtis ištiestomis rankomis ir atsistojo, tačiau nugriuvo nuo pakylos.

Liudytojas V. R. parodė, kad dirbdamas bare „Titanikas“ didžėjumi 2006-07-07 apie 5 val. pamatė, kad pradėjo konfliktuoti prie stalo sėdintys 3 vyriškiai. Nukentėjusysis sėdėjo prie stalo nunarinęs galvą ir matomai snaudė. Greta jo sėdėjusius du vyriškius jis buvo pastebėjęs, jiems atėjus į barą. Vienas jų, kuriam buvo subintuotas dešinės rankos riešas, buvo priėjęs prie jo pasisveikinti, sakė „Panevėžys trukdo“ ir prašė parduoti narkotikų, tačiau jis atsakė, kad narkotikais neprekiauja. Išgirdęs kažką dūžtant pamatė, kad būtent tas vyriškis stodamasis nuo stalo trenkė alaus bokalu nukentėjusiajam per galvą. Po to nukentėjusysis nugriuvo nuo laiptelių (jie buvo salės grindyse šalia stalų) ant salės grindų. Nepamena, ar nukentėjusysis nugriuvo nuo smūgio, ar todėl, kad traukdamasis atbulas paslydo. Tuo metu jis išjungė muziką, kad visi suvoktų, kas atsitiko. Darbas ėjo į pabaigą, todėl lankytojų bare buvo nedaug, apie 10. Kas vyko toliau, nematė, nes vaizdą jam užstojo salės atitvaras. Nukentėjusįjį kažkas išvedė į lauką ir pasodino, jo galva buvo kruvina. Jis atnešė ledo ir padavė prie nukentėjusio buvusiai merginai, po to iškvietė GMP.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2006-07-07 dirbo bare „Titanikas“ padavėju. Pastebėjo, kaip apie 01 val. į barą atėjo du vyriškiai, vienas kurių vilkėjo maikutę ir šortus. Jie buvo išgėrę, tačiau elgėsi normaliai, gėrė alų ir visą vakarą buvo kartu. Apie 4-5 val., jau baigiantis darbui, jis iš virtuvės nuėjo iki didžėjaus stalelio paklausti, kiek dar gros muzika. Grįždamas pamatė, kaip kaip prie staliuko, esančio prie įėjimo, vienas iš tų vyriškių, kuris vilkėjo maikutę ir šortus, trenkė bokalu į galvą kažkokiam vyrui, ir šis nugriuvo nuo šalia stalelio buvusių laiptelių. Konflikto pradžios jis nematė, matė tik šį paskutinį smūgį. Po to apsaugos darbuotojai smūgiavusį vyriškį ir jo draugą išvedė iš baro, padėjo atsikelti nukentėjusiajam. Sumuštas jaunuolis taip pat išėjo į lauką ir atsisėdo ant šaligatvio, jam buvo prakirsta galva, pakaušis. Tuo metu bare lankytojų jau buvo nedaug.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2006-07-07 apie 5 val. linksminosi bare „Titanikas“, šoko. Matė, kad prie stalelio šalia išėjimo sėdėjo du vyrai ir gėrė alų. Šokant išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kad tie vyrai atsistojo, vienas jų stodamasis užsimojo bokalu ir smogė kitam į galvą. Jis matė suduodant du smūgius bokalu į galvą, tačiau girdėjo dar ir trečio smūgio garsą. Nukentėjusysis rankose nieko neturėjo ir jokių puolamųjų veiksmų neatliko. Traukdamasis nuo smūgių, nukentėjusysis nugriuvo nuo šalia stalelio buvusių laiptelių. Jį mušęs vyriškis norėjo ir toliau smurtauti, tačiau priėjęs jo draugas, kurį pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip panašų į I. A.. jį nuramino, ir jie abu pasišalino.

Liudytojas N. S. parodė, kad 2006-07-07 jis dirbo bare „Titanikas“ apsaugos darbuotoju. Apie 5 val. šokių salėje pastebėjo kažkokias grumtynes, tuo metu bare dar buvo apie 20 žmonių. Priėjęs arčiau pamatė, kad vienas vaikinas guli ant žemės, o kitas, panašus į kaltinamąjį, įsiutęs ir susinervinęs veržėsi prie jo, tačiau jį laikė ir ramino kitas vyras, kurį pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A.. Ant grindų buvo pribarstyta stiklo šukių, prieš tai girdėjo kažką dūžtant. Abu vyrus jis su kolega išvedė iš baro. Nukentėjusiajam buvo praskelta galva, tačiau jis buvo sąmoningas, juokavo, todėl buvo iškviesta tik GMP. Nesitikint, kad viskas taip blogai baigsis, policijos nekvietė.

Liudytojas T. L. parodė, kad jis 2006-07-07 dirbo bare „Titanikas“. Apie 4 val. į barą užėjo du išgėrę vyrai, kuriuos pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A. ir D. Š.. D. Š. vilkėjo marškinėlius ir šortus, jo dešinės rankos plaštaka buvo subintuota. Apie 5.20 val. virtuvėje tvarkydamas indus išgirdo šalėje kažkokį šurmulį, nutilo muzika. Tuo metu bare buvo apie 25 lankytojus. Išėjęs iš virtuvės, pamatė už 4-5 metrų prie laiptelių šalia didelio stalo krentantį ant žemės nukentėjusįjį, prie jo veržėsi D. Š. su bokalu rankoje, o I. A. jį laikė ir bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nugriuvo kniūbsčias, jau griūnant jo galva ir kaklas buvo kruvini. Po to apsauginiai D. Š. ir I. A. išvedė iš baro, išeidamas D. Š. bokalą padėjo ant stalo. Nukentėjusysis atsistojo pats ir norėjo išeiti, tačiau jam iškvietė GMP ir užrišo galvą, kadangi iš jos bėgo kraujas. Incidento vietoje buvo išvartytos kėdės, ant žemės mėtėsi stiklo šukės, buvo prilašėję kraujo.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio naktį dirbo bare „Titanikas“. Apie 5.20 val. būdamas virtuvėje išgirdo salėje kažkokį šurmulį, nutilo muzika. Išėjęs iš virtuvės, pamatė salėje ant grindų gulintį vyrą. Jis buvo gavęs kažkokią traumą, ir aplinkiniai teikė jam pagalbą. Prie gulinčio nukentėjusiojo agresyviai veržėsi kitas vyras, o jo draugas bandė jį sulaikyti, po to tie du vyrai pasišalino. Abu vyrus jis buvo prieš tai aptarnavęs, jie buvo gerokai išgėrę ir nusiteikę agresyviai, elgėsi nemandagiai, keikėsi. Vyras, kuris veržėsi link nukentėjusiojo, vilkėjo marškinėlius ir šortus, jo dešinės rankos plaštaka buvo subintuota. Aptarnaudamas vyrus girdėjo, kaip kitas vyras, kurį pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A., pirmajam kalbėjo „visi čia duchai, išdaužysiu visus“.

Liudytojas S. S. parodė, kad 2006-07-06 maždaug nuo 22-23 val. dirbo bare „Vikingas“ Šventojoje. Matė prie staliuko sėdėjusius du išgėrusius vyriškius, kuriuos pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A. ir D. Š.. D. Š. vilkėjo marškinėlius ir šortus, jo dešinės rankos plaštaka buvo subintuota. Išeidami vyrai priėjo prie jo, ir I. A. klausė, kur galima įsigyti „ratų“, t. y. narkotikų. Vėliau apie 5-6 val. gatvėje ant šaligatvio šalia priešais esančio baro „Titanikas“ matė sėdintį vaikiną kruvina galva. Kolega jam pasakojo, kad vaikiną sumušė du vyriškiai. Kaip suprato iš jam nupasakotos tų vyrų išvaizdos, tai buvo būtent jo prieš tai matyti vyrai.

Liudytojas I. A. parodė, kad 2006-07-07 buvo Šventojoje. Ten atvyko su V. K., tačiau detalių neprisimena, nes buvo labai girtas. Neradus kur apsistoti, V. K. liko miegoti automobilyje, o jis nuėjo į barą „Titanikas“. D. Š. iš matymo pažįsta, tačiau neprisimena, ar jis tą naktį buvo bare, nežino, kaip D. Š. atsidūrė Šventojoje. Bare vyko kažkoks konfliktas, tačiau apie jį nieko neprisimena. Išėjęs iš baro, grįžo į automobilį. Kitą dieną Palangoje nusipirko naujus drabužius, kadangi prieš tai vilkėti buvo purvini. Po to buvo sulaikytas policijos.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis 2006-07-07 naktį Šventojoje buvo su I. A. ir D., kurio pavardės nežino. Buvo su jais bare „Vikingas“. Pavalgęs jis išvažiavo, palikęs I. A. ir D. bare girtauti, ką jie toliau veikė, nežino. Neprisimena, ar D. Š. į Šventąją atvyko kartu su jais.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2006-07-08 12.08 val. apžiūrėjus Šventojoje, Kopų g. 7 esantį barą „Titanikas“, įvykio vietoje šukių, panašių į kraują dėmių ar kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta. Salės grindys išklotos betoninėmis plytelėmis. Stalas prie kurio vyko konfliktas, yra ovalo formos, prie jo 4 kėdės. Šalia stalo apie 1 metro atstumu yra mediniai apie 0,5 m. aukščio laiptai į kitą žemiau esančią salę, į kurią buvo nugriuvęs nukentėjusysis (t. 1, b. l. 11-17). Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad baro „Titanikas“ aplinka įvykio metu nebuvo filmuojama nei viduje, nei išorėje (t. 1, b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios gydymo įstaigų dokumentacijos matyti, kad GMP į barą „Titanikas“ Ž. B. buvo iškviesta liepos 7 d. 5.20 val. Nurodyta, kad pacientas kavinėje buvo sumuštas alaus bokalu per galvą, skundžiasi pykinimu, galvos svaigimu. Rasta apie 4 cm. skersmens gili kraujuojanti viršugalvio žaizda, pacientui iš burnos jaučiamas alkoholio kvapas. Nuvežus pacientą į ligoninę, žaizda buvo išplauta ir susiūta, patarta laikytis gulimo režimo, dėti šaltus kompresus, vartoti analgetikus (t. 1, b. l. 27-35). Iš valstybinės medicininio audito inspekcijos kokybės kontrolės ataskaitos matyti, kad audito metu nustatyta, jog po žaizdos susiuvimo pacientas atsisakė visų gydytojo skirtų tyrimų, procedūrų ir pasišalino iš gydymo įstaigos. Konstatuota, jog medicinos paslaugos suteiktos tinkamai. Liepos 7 d. 11.15 val. pacientas GMP buvo pakartotinai pristatytas į ligoninę, kvietimo kortelėje nurodyta, kad draugai ryte rado be sąmonės. Tolesnis gydymas buvo neefektyvus, 15.03 val. konstatuota biologinė mirtis (t. 5, b. l. 123-126).

· galimai ir vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu paviršiumi, jį turinčiu daiktu į kairio momens gumburo sritį pasekoje susidarė muštinė žaizda, lūžo kaukolės smegeninės dalies kaulai (apima ir pamatą), pagal lūžio eigą liejosi kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo, spaudė smegenis, tai komplikavosi galvos smegenų koma, kuri, nežiūrint taikyto gydymo, baigėsi mirtimi. Šio poveikio sukeltas mirtį sąlygojęs sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto,

· tikėtinai vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu į dešinės akies viršutinio voko sritį pasekoje susidarė poodinė voko kraujosruva, kraujosruva dešinės akies obuolį gaubiančiuose viršutiniuose minkštuosiuose audiniuose, lūžo kaukolės pamatas priekinės dešinės daubos srityje, susidarė galvos smegenų sumušimo kontuzinis židinys dešinio smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje. Šio poveikio sukeltas sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto,

· vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu į kaktos kairio gumburo sritį pasekoje padaryta poodinė kraujosruva,

· vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku juostos formos paviršiumi, jį turinčiu daiktu vertikaliai į kairį žastą pasekoje padaryta poodinė kraujosruva,

· galimai dviejų traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais ribotais paviršiais, juos turinčiais daiktais į dešinę pėdą - čiurną bei kairę blauzdą pasekoje padarytos poodinės kraujosruvos,

· galimai dviejų traumuojančių smūginių dinaminių kontaktų su kietais bukais paviršiais pasekoje (pvz., žmogui bloškiantis, atsitrenkiant bei slystant) susidarė kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejose alkūnėse,

· poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje galėjo susidaryti tiek pasyvios savigynos metu (ranka dengiantis nuo traumavusių poveikių), tiek asmenį fiksuojant - spaudžiant ir laikant (ribojant judesio amplitudę) kairę ranką. Visi paminėti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

Sužalojimų visuma išsidėsčiusi skirtingose anatominėse – topografinėse srityse, skirtinguose paviršiuose, įvairiose pusėse, todėl nėra tikėtina, kad sužalojimus asmuo patyrė vieno savaiminio nugriuvimo ir atsitrenkimo į plokštumą pasekoje. Ekspertiniam tyrimui pateikti duomenys nėra pakankami nustatyti kokią tai skaitinę alkoholio išraišką nukentėjusiojo biologiniuose skysčiuose (t. 1, b. l. 40-50).

Ikiteisminio tyrimo metu tolesniam tyrimui buvo paimti I. A. drabužiai (t. 3, b. l. 15), iš specialisto išvados matyti, kad ant I. A. kelnių ir kairės kojos bato rasta Ž. B. kraujo (t. 1, b. l. 89-92).

Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariant Ž. B. nužudymu, 2006-07-09 buvo paskelbta D. Š. operatyvinė paieška. Atliekant paiešką nustatyta, kad D. Š., pasinaudodamas savo brolio asmens dokumentais, 2006-07-13 13.19 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Lazdijų tarptautinio PKP Akmenių užkardą E. B. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 216“, v/n (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 75). Šiuos duomenis visiškai patvirtina pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, kurioje taip pat nurodyta, kad išvykęs asmuo pateikė N. Š. vardu išduotą dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 139). Iš policijos pažymų matyti, kad N. Š. nuo 2005-08-18 turi galiojančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. neturėjo ir neturi asmens tapatybės kortelės, nuo 2004-01-21 neturi ir galiojančio paso (t. 3, b. l. 80-81, 92; t. 4, b. l. 115). Iš policijos pažymos taip pat matyti (b. l. 151, t. 3), kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimu D. Š. buvo paieškomas policijos nuo 2005-05-20.

Aukščiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. Š. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Kaltinamasis pripažįsta alaus bokalu smūgiavęs Ž. B. į galvą, šią aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu ar prieš tai nukentėjusysis būtų konfliktavęs su kitais asmenimis ar sužalotas kitomis aplinkybėmis. Tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas, jog jis smogė nukentėjusiajam bokalu tik du kartus, byloje surinktais įrodymais yra paneigtas. Betarpiškai įvykį mačiusi liudytoja G. L. patvirtino, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajam bokalu į galvą ne mažiau 4 kartų, pastarasis bandė nuo smūgių dengtis galvą rankomis. Iš byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų matyti, jog ši liudytoja taip pat parodė mačiusi suduodant 3-4 smūgius bokalu į galvą. Liudytojas A. J. parodė, jog nors jis betarpiškai matė suduodant tik du smūgius, tačiau matė ne visą konfliktą, girdėjo ir trečio smūgio garsą. Kiti smūgių sudavimą matę liudytojai nurodė matę tik konflikto pabaigą ir paskutinį suduotą smūgį. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo galvos sužalojimai padaryti ne mažiau trijų traumuojančių smūginių kontaktų su kietu buku ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu pasekoje, be to, pasyviai savigynai nuo smūgių būdingi sužalojimai fiksuoti ir nukentėjusiojo dilbyje. Teismo medicinos specialisto išvada taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo galvos sužalojimai, patirti kontaktuojant su ribotais ar bukabriauniais paviršiais, nebūdingi sužalojimams, kurie patiriami griūnant ir atsitrenkiant į plokštumą. Paties kaltinamojo tvirtinimu, net ir nukritęs nuo salėje buvusių laiptelių, nukentėjusysis tik parklupo, nesitrenkdamas galva į grindis. Liudytojas T. L. patvirtino, kad nukentėjusiajam jau griūnant, jo galva ir kaklas buvo kruvini, kas irgi patvirtina, kad galvos sužalojimus Ž. B. patyrė nuo smūgių alaus bokalu, o ne atsitrenkimo į grindis griūnant metu. Konflikto pradžią mačiusių liudytojų G. L., V. R. parodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam stodamasis nuo kėdės ir atsistojęs, t. y. būdamas aukščiau už nukentėjusįjį, tuo tarpu prieš tai sėdėjęs Ž. B. ėmė stotis nuo kėdės ir dengtis rankomis tik gindamasis, reaguodamas į smūgius. Tokia kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis taipogi visiškai atitinka kaltinime nurodytą sužalojimo padarymo mechanizmą. Tuo būdu, remdamasis liudytojos G. L. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, ir kuriuos atskirose detalėse visiškai patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė 4 smūgius alaus bokalu, kurių vienas, nukentėjusiajam dengiantis ranka, kliuvo į kairį dilbį, o kiti trys pataikė į galvą, sukeldami teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam 5 ir daugiau smūgių alaus bokalu. Žasto sužalojimas padarytas kietu buku juostos formos paviršiumi, jį turinčiu daiktu. Šie žalojančio paviršiaus požymiai nebūdingi identifikuotam žalojančiam įnagiui – alaus bokalui, negalima paneigti prielaidos, kad sužalojimas žaste, kaip ir kiti specialisto išvadoje nurodyti rankų bei kojų sužalojimai, galėjo atsirasti ir griuvimo nuo laiptelių pasekoje. Nei vienas iš liudytojų teisme nepatvirtino matęs, kad nukentėjusiajam būtų suduoti daugiau kaip 4 smūgiai. Remiantis išdėstytu, kaltinimo dalis, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam alaus bokalu daugiau kaip 4 kartus, pripažįstama neįrodyta. Teismo medicinos specialisto išvada, kiti byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas ir smurtavimo metu padaryti kūno sužalojimai buvo tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis. Šiuo atveju atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusysis mirė, praėjus kuriam laikui po padarytos veikos, ir kad, pirminio greitosios medicininės pagalbos teikimo metu tinkamai diagnozavus sužalojimus bei taikant tinkamą gydymą, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Byloje surinktais įrodymais visiškai paneigtas ir kaltinamojo aiškinimas, neva jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, gindamasis nuo pastarojo puolimo. Kaltinamojo versija, jog jis bare leido laiką su pažįstama mergina, kurią užstodamas nuo nukentėjusiojo įžeidinėjimų su juo sukonfliktavo, yra pakankamai vėlyva, atsiradusi tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino atėjęs į barą ir jame leidęs laiką su I. A.. Kaltinamasis negalėjo nurodyti teismui minėtos merginos vardo, pavardės, buvimo vietos, kontaktinių duomenų. Nei vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad kaltinamasis būtų buvęs bare su kokia tai mergina, priešingai, liudytojai visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, jog D. Š. ir I. A., prieš tai leidę laiką bare „Vikingas“, kartu atėjo į barą „Titanikas“ ir ten toliau kartu leido laiką. Aplinkybė, jog ant I. A. kelnių ir bato buvo rasta nukentėjusiojo kraujo, taipogi patvirtina, kad smurtavimo metu I. A. buvo betarpiškai prie pat kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o ne atėjo į konflikto vietą vėliau, kaip bandė aiškinti teisme kaltinamasis. D. Š. ir I. A. aptarnavęs padavėjas A. M. parodė, kad jie buvo nusiteikę agresyviai, elgėsi nemandagiai, keikėsi. Liudytojai V. R., S. S. patvirtino, kad D. Š. ir I. A. tą vakarą ieškojo, kur įsigyti narkotikų. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad nukentėjusysis bare „Titanikas“ būtų elgesis agresyviai, kibęs prie kaltinamojo ar kokiu nors kitu būdu išprovokavęs konfliktą. Priešingai, liudytojas V. R. nurodė, kad nukentėjusysis prieš konfliktą sėdėjo prie to paties stalo, kaip ir D. Š. bei I. A. ir, nunarinęs galvą, matomai snaudė. Liudytojai G. L., A. J. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis prieš konfliktą sėdėjo prie stalo, o ne priėjo prie jo, kaip bandė aiškinti kaltinamasis. Todėl kaltinamojo aiškinimas, neva nukentėjusysis, priėjęs prie jo stalelio, išprovokavo konfliktą ir bandė smogti jam kėde, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės ir atmetamas kaip aiškiai neatitinkantis tikrovės.

Liudytojų parodymais nustatytos įvykio aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog kaltinamojo smurtavimas prieš Ž. B. buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas prieš iki tol nepažįstamą žmogų buvo panaudotas be jokios dingsties, viešoje vietoje baro lankytojų salėje, šios įstaigos darbo metu, įvykį stebint pašaliniams asmenims, tokiais veiksmais demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Akivaizdu, kad suduodamas daugybinius stiprius (ką patvirtina sužalojimų pobūdis) smūgius stikliniu alaus bokalu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą galvą, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė tokių pasekmių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Iš kitos pusės, byloje nesurinkta įrodymų, jog D. Š. būtų turėjęs tiesioginę apibrėžtą tyčią nužudyti Ž. B. – kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, bent kiek pamatuotos dingsties smurtauti kaltininkas neturėjo, nusikaltimas padarytas spontaniškai, panaudojant pirmą po ranka pasitaikiusį tinkamą smūgiuoti įnagį, apsaugos darbuotojams nuraminus konfliktą, kaltininkas nebebandė toliau smurtauti. Byloje surinktais įrodymais nustatyti objektyvūs kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) jis numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Todėl teismas konstatuoja, jog D. Š. nužudė Ž. B., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.

Apklaustų liudytojų parodymais visiškai paneigtas kaltinamojo aiškinimas, jog jo smurtavimas prieš Ž. B. nesutrikdė baro darbo ir baro lankytojų poilsio. Liudytojų parodymais nustatyta, jog konfliktas įvyko baro darbo metu, bare tuo metu dar buvo lankytojų, salėje vyko šokiai. D. Š. pradėjus mušti nukentėjusįjį, kilo sumaištis, buvo išjungta muzika, apsaugos darbuotojams teko jėga išvesti D. Š. ir I. A. iš salės, dalis lankytojų po konflikto pasišalino iš baro, kiti kartu su baro personalu ėmėsi teikti pagalbą nukentėjusiajam – išvedė jį į lauką, šaldė sužalotą galvą ledu, kvietė GMP. Tuo būdu nustatyta, jog kaltinamasis, matant aplinkui esantiems viešoje vietoje įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - panaudodamas prieš asmenį brutualų fizinį smurtą, sukėlė sumaištį ir išgąstį nukentėjusiajam bei įvykį mačiusiems asmenims, juos šiurkščiai pažemino ir šokiravo, sutrikdė žmonių darbą ir poilsį. Todėl kaltinamojo veika taip pat kvalifikuojama ir pagal BK 284 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaltinamasis D. Š. pilnai prisipažino pagrobęs brolio asmens tapatybės kortelę ir, ja pasinaudodamas, neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Atitinkamų nstitucijų pažymomis nustatyta, kad nurodytu laiku kaltinamasis galiojančio paso ar asmens tapatybės kortelės neturėjo, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. liepos 13 d. panaudota pasienio kontrolės punkte, buvo išduota N. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant operatyvinę kaltinamojo paiešką taipogi nustatyta, kad su N. Š. išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės sieną perėjo D. Š., o N. Š. į užsienį išvykęs nebuvo.

Fizinio asmens dokumento pagrobimas ir fizinio asmens dokumento panaudojimas neturint teisėto pagrindo yra alternatyvūs BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, šiuos BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius jis realizavo, veikdamas vieninga tyčia. Kaltinamasis siekė išvykti į užsienį, tačiau neturėjo tam reikalingo galiojančio asmens dokumento ir neturėjo galimybės legaliai jį įsigyti, kadangi žinojo, jog yra ieškomas policijos. Pasinaudodamas vizualiu panašumu į savo brolį, kaltinamasis pagrobė brolio asmens tapatybės kortelę ir, ją pateikdamas pasienio kontrolei bei tokiu būdu prisistatydamas N. Š., neteisėtai išvyko į užsienį. Todėl brolio asmens tapatybės kortelės pagrobimas ir vėlesnis jos panaudojimas neturint teisėto pagrindo kvalifikuojamas pagal BK 302 str. 1 d. kaip vieninga nusikalstama veika.

D. Š. kaltė dėl visų aukščiau išvardintų nusikaltimų visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Pagal BK 36 straipsnį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, jog dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šias nuostatas. Šiame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu.

D. Š. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 291 str. 1 d., padarymo metu galiojusios redakcijos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnis „Valstybės sienos kirtimo bendrieji reikalavimai“ nustatė, kad:

1. Valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte.

2. Draudžiama išlaipinti arba įlaipinti į transporto priemones žmones, iškrauti arba pakrauti prekes (daiktus) ir kitas vertybes, vykstant nuo valstybės sienos iki pasienio kontrolės punktų ar atgal.

3. Asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų prekių (daiktų) ir kitų vertybių dokumentus.

4. Dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.

Lietuvai įstojus į Šengeno šalių grupę, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio redakcija buvo pakeista, papildyta ir nustatė, kad:

4. Dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.

5. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kertant vidaus sieną.

1) patikrinimo prie išorinės sienos metu;

2) laikinai atnaujinus patikrinimą prie vidaus sienos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, nacionalinį saugumą.

Taigi Lietuvai įstojus į Šengeno šalių grupę, neteisėto valstybės sienos perėjimo, kaip veikos, pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas neišnyko, t. y. ji nebuvo dekriminalizuota, tačiau nebeliko pareigos (išskyrus įstatyme numatytas išimtis) pereiti pasienio kontrolės patikrinimą bei šio patikrinimo metu turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, kertant vidines Šengeno grupės valstybių sienas. Tai reiškia, jog pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną tame pačiame pasienio kontrolės punkte šiuo metu, D. Š. nebeturėtų pareigos pereiti pasienio kontrolės patikrinimą bei turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus. Pasikeitusios faktinės aplinkybės lemia kitokį kaltinamojo D. Š. veikos, padarytos iki Lietuvai įstojant į Šengeno šalių grupę, pavojingumo vertinimą. Pažymėtina, kad BK 291 str. 1 d. numatytas nusikaltimas nėra labai pavojingas ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis D. Š. padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkų pasekmių ir nepadarė didelės žalos. Remiantis išdėstytu, teismas laiko galimu, pamatuotu ir teisingu BK 36 str. numatytu pagrindu atleisti D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 291 str. 1 d.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d. teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir, duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis kategoriškai tvirtina prieš konfliktą bare „Titanikas“ išgėręs nepilną bokalą alaus, byloje nėra patikimų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis buvo tiek apsvaigęs nuo alkoholio, jog tai būtų turėję įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Todėl D. Š. inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimus bare „Titanikas“ jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįstama neįrodyta.

D. Š. nusikalto, būdamas tik 24 metų amžiaus, tačiau jis jau yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, du kartus yra atlikinėjęs realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis įvykdė tris tyčinius nusikaltimus, tame tarpe labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) įžūlų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, visiškai beprasmiškai, be jokio preteksto britualiai smurtaudamas, nužudė jauną vyrą, pilnavertį visuomenės narį. Inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis reiškinys kaltinamojo biografijoje, o yra logiška jo gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, jog dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d. nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kitų nusikaltimų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d., skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, už kitus nusikaltimus – sankcijų vidurkiui artimos laisvės aėmimo bausmės. Nusikaltimai, numatyti BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. padaryti, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o nusikaltimai, numatyti BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 302 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p.). Atleidžiant D. Š. nuo BK 291 str. 1 d. numatytos baudžiamosios atsakomybės, įvertinant padarytos veikos pobūdį ir nuo jos padarymo praėjusį ilgą laiko tarpą, priimant dėmesin už kitus nusikaltimus jam skiriamą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, BK 67 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikomos.

Nukentėjusieji nužudytojo Ž. B. sūnus (t. 1, b. l. 128-129) T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. B. sugyventinė bei vaiko motina M. B. byloje pareiškė 50000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 132-141). M. B. paaiškino, kad dėl Ž. B. mirties ji ir sūnus patyrė neturtinę žalą – dvasinį skausmą ir išgyvenimus, emocinę depresiją, susirūpinimą ateitimi. Vaikas po tėvo mirties patyrė netikrumo jausmą, nebemiega vienas. Vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, dalį - 3900 litų - neturtinės žalos atlyginimo avansu T. B. išmokėjo Teisingumo ministerija (t. 1, b. l. 122-125).

Nukentėjusioji nužudytojo Ž. B. motina B. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000000 litų dydžio neturtinės žalos ir 17001 lito turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 107-108). Paaiškino, kad dėl sūnaus žūties patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Sūnų palaidojo savo lėšomis, turtinę žalą sudaro su laidojimu susijusios išlaidos. Taip pat yra gavusi 750 litų dydžio laidojimo pašalpą ir 4710 litų žalos atlyginimo (3900 litų neturtinės ir 810 litų turtinės – t. 1, b. l. 116-120) avansu iš Teisingumo ministerijos.

Nukentėjusiosios B. B. civilinis ieškinys dėl jos turėtų sūnaus laidojimo bei kitų su tuo susijusių (laidotuvių dalyvių maitinimosi, transporto ir pan.) išlaidų, taip pat paminklo pastatymo išlaidų atlyginimo iš dalies tenkintinas. Iš nukentėjusiosios teismui pateiktų dokumentų matyti (t. 5, b. l. 42-50), kad pinigines operacijas patvirtinančiais buhalteriniais dokumentais yra pagrįstos 11991 lito 85 ct. dydžio su laidojimu susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad tokia pat B. B. turėtų laidojimo išlaidų suma buvo pripažinta įrodyta ir Teisingumo ministerijai priimant sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo avansu, vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu. Ši dokumentais pagrįstų nukentėjusiosios turėtų išlaidų dalis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 11241 lito 85 ct. sumoje, iš ieškinio sumos minusuojant nukentėjusiosios gautą 750 litų dydžio laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.). Likusi ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalis nėra patvirtinta dokumentais ar kitais įrodymais, galinčiais pagrįsti turėtų išlaidų dydį ir realumą, todėl likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens - valstybės - turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. Š. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis Ž. B. mirties metu buvo 33 metų amžiaus, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog Ž. B. dirbo, išlaikė šeimą ir padėjo motinai, gyveno aktyvų gyvenimą, palaikė pozityvius socialinius ryšius. Nukentėjusiųjų parodymais taip pat nustatyta, kad Ž. B. su motina, sugyventine ir sūnumi siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės vyro, tėvo, sūnaus netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios B. B. pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, taip atsitiko ne dėl pačios nukentėjusiosios, o dėl ją atstovaujančių teisininkų požiūrio į neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto, yra mažamečio vaiko tėvas. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusioji B. B. (priimant dėmesin, kad iš kaltinamojo priteisiama ir pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, T. B. ir M. B. civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant jiems iš kaltinamojo D. Š. po 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. B. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiajai B. B. 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Priimdama tokį sprendimą, kolegija taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, bei į aplinkybę, jog B. B., pagimdžiusią, užauginusią, išauklėjusią sūnų, nuolat su juo bendravusią ir po to, kai sūnus sukūrė savo šeimą, su Ž. B. siejo tampresnis ir glaudesnis emocinis ryšys, negu kad kitus šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintus asmenis.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti išmokėtas sumas (14 str. 1 d.). Priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (13 str. 5 d.). Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 str. 5 d. nuostatomis, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas tomis sumomis, kurios yra nukentėjusiesiems išmokėtos avansu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos atstovų pagalbai apmokėti – 2500 litų B. B. ir 2500 litų M. B. (5 t., b. l. 51-54).

Iš policijos pateiktų pažymų matyti, kad dėl D. Š. perdavimo pagal Europos arešto orderį policija turėjo 9061 litą 05 ct. išlaidų (b. l. 2-5, t. 4). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jau iki inkriminuotų nusikaltimų padarymų paieškomas policijos, po Ž. B. nužudymo D. Š. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė užsienyje. Vykdant tolesnę paiešką, besislapstantis nuo ikiteisminio tyrimo kaltinamasis buvo surastas Ispanijos Karalystėje, sulaikytas ir perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Pagal BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Minimos išlaidos atsirado dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų, kuomet jis, vengdamas gresiančios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, neteisėtai išvyko į užsienį ir ten pasislėpė. Taigi minimas perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidas sukūrė pats kaltinamasis. Kadangi šios išlaidos buvo būtinos įvykdyti teisingumą – išnagrinėti bylą ir priimti joje nuosprendį, todėl išlaidos, susijusios su kaltinamojo perdavimu pagal Europos arešto orderį, pripažintinos ir laikytinos proceso išlaidomis bei išieškotinos iš kaltinamojo.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiųjų ir liudytojų kelionės išlaidos 2267 litai 71 ct. (5 t., b. l. 64, 83-84, 105).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Klaipėdos apskrities VPK NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktų saugojimo kameroje:

· tamponas su nuoplova, plaukai, rankų nagų nuokarpos, seilių ir kraujo pavyzdžiai, diskelis su D. G. fotonuotraukomis sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 284 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 302 str. 1 d., ir jį nubausti:

· pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams,

· pagal BK 284 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams,

· pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti D. Š. laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-05-11. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Vadovaujantis BK 36 str., D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 291 str. 1 d. atleisti, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiosios B. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai B. B. 96100 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 10431 litą 85 ct. turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiosios B. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiųjų T. B. ir M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai M. B. 25000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam T. B. 21100 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. Š. 2500 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai B. B. ir 2500 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai M. B..

Išieškoti iš nuteistojo D. Š. 11328 litus 76 ct. proceso išlaidų valstybei.

· tamponą su nuoplova, plaukus, rankų nagų nuokarpas, seilių ir kraujo pavyzdžius, diskelį su D. G. fotonuotraukomis sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam D. Š. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.