Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-739-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
II-739-716/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00853-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
O. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-739-716/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00853-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.8; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Šimkevičienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. Z. (O. Z.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14358-2023 (toliau ir – nutarimas) O. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 375 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 13 d. gautas O. Z. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: priimti sprendimą dėl pradėjusio administracinį procesą pareigūno, pateikusių rašytinius parodymus liudytojų, administracinį tyrimą atlikusio tyrėjo būtino dalyvavimo teismo posėdyje; išreikalauti vaizdo įrašą, iš kurio būtų galima matyti, kad keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų; išnagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų pateiktų tyrėjai prašymų ir skundų, kurių ji nagrinėti savavališkai atsisakė; pakviesti ir apklausti specialistą, turintį įgaliojimus aiškinti nacionalinio vairuotojo pažymėjimo gavimo terminą per kalendorinius metus; pripažinti administracinio nusižengimo protokolą neturinčiu teisinės galios dėl galiojančių įstatymo pažeidimų bei proceso pažeidimų jo surašymo metu; administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Skunde teigiama, kad su Institucijos priimtu nutarimu pareiškėjas nesutinka. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, jam buvo atsisakyti leista teikti prašymus, prie bylos medžiagos nepridėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, neapklausė pareiškėjo, kurio atžvilgiu ir buvo pradėtas administracinis procesas, neapklausė keleivių, kurie buvo transporto priemonėje. Pareigūnai leido keleiviams palikti transporto priemonę, net neužsirašę keleivių asmens duomenų. Pareigūnas taip pat atsisakė gauti specialisto paaiškinimus apie buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje termino skaičiavimo tvarką ir taisykles. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai. Be to, nagrinėjantis bylą tyrėjas atsisakė tenkinti pareiškėjo pateiktus prašymus: prie bylos nepridėtas vaizdo įrašas iš pareigūno „Body“ kameros, nutarime nėra nurodytos priežastys ir pagrindai, dėl kurių pareigūnas pažeidė Policijos įstatymo 35 straipsnio reikalavimus, iš nutarimo taip pat neaišku, ką pareiškėjas pažeidė iki transporto priemonės sustabdymo ir kodėl buvo nuspręsta jo vairuojamą transporto priemonę sustabdyti, nutarime nepranešta, kas ir kada apklausė keleivius, ar jie turi būti prisisegę saugos diržais transporto priemonėje, iš nutarimo taip pat neaišku, kodėl nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas V. J. D., dalyvavęs tyrėjo kabinete 2023 m. gegužės 11 d. pokalbio metu, nutarime nenurodyta priežastis, dėl kurios tyrėja nepripažino neleistinu įrodymu protokolo administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo gautas pažeidus įstatymus ir neturint teisinės galios.

Skunde akcentuojama, kad tyrėja nesiekė gauti informacijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pareiškėjo užsienio komandiruotes už Lietuvos Respublikos sienos ribų, kai pareiškėjas vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 4 d. tam, kad būtų teisingai paskaičiuotos dienos, kurias pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikoje per 2022 kalendorinius metus. Taip pat tyrėja nepranešė, kokiu pagrindu nėra pripažinta, kad pareiškėjas galėjo būti Lietuvos Respublikoje nedaugiau kaip 26 dienas per nurodytą laikotarpį ir galėjo tuo metu išvykti į užsienį. Tyrėja neišreikalavo iš VĮ „Regitra“ duomenų apie pareiškėjo teorinio ir praktinio egzamino išlaikymą. Tyrėja nepridėjo prie bylos ekrano nuotraukų, kuriose matomos kelionių ataskaitos už 2022 ir 2023 metus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Byloje nebuvo apklausti ir liudytojai, kurie patvirtintų pareiškėjo keliones už Lietuvos Respublikos sienų ribų. Tyrėja viso bylos nagrinėjimo metu buvo šališka, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus ir prašymus, turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, tyrėja nenustatė lengvinančių aplinkybių, kurias ji žinojo nagrinėjant bylą. Tai (duomenys neskelbtini), kategorija CE, buvimas ilgoje komandiruotėje už Lietuvos Respublikos ribų ilgą laiką iki 2022 m. liepos 4 d. ir teorinio bei praktinio egzamino išlaikymo neįmanomumas tuo metu ir kitose ES šalyse. Pranešėjas gavęs CE kategoriją Baltarusijos Respublikoje dirbo (duomenys neskelbtini) Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse tik su transporto priemonėmis CE kategorijos ir su puspriekabe bei automatine pavarų dėže. Neįmanoma išlaikyti praktinio egzamino kas 8 dienas. VĮ „Regitra“ darbuotojai atsisakė išduoti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kol bus surinkti ir pateikti įrodymai, kad pareiškėjas nuolat gyvena Lietuvoje (nemažiau kaip 185 dienas per metus). Pareiškėjo turėtas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, išduotas vienoje Europos ekonominės zonos šalių, kuris nebuvo pateiktas, nes pareigūnai jo to padaryti neprašė, tačiau buvo pateiktas tyrėjai. Tyrėja, bylos medžiagoje nenurodė, kad esminis skirtumas tarp sąvokų „nepateikė“ ir „neturi“. Išnagrinėjusi bylą, tyrėja neatkreipė dėmesio ir į pareigūno bandymą išvengti atsakomybės. Be to, alkotesteris buvo panaudotas pareiškėjo atžvilgiu visai neturint tam pagrindo.

Atsiliepimas

Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir O. Z. skundo netenkinti.

Atsiliepime cituojami Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 22 straipsnio 9 punktas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – Taisyklės) 40 punktas ir teigiama, kad O. Z. gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. vasario 7 d. Leidimas nuolat gyventi galioja iki 2027 m. sausio 26 d., t. y. kaip numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, O. Z. privalėjo ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. pasikeisti Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pareiškėjas O. Z. nepripažįsta kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 18 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

Skundžiamu nutarimu O. Z. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 23 d. 1.40 val. Žygimantų g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, automobilyje nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, t. y. vežė keleivius neužsegtais saugos diržais.

Su padarytais pažeidimais O. Z. nesutiko, kaltės nepripažino, teigė, kad jis nepertraukiamai nebūna Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytą laiko tarpą, kadangi dirba tarptautinių pervežimų vairuotoju ir nuolat keliauja už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, todėl jo Baltarusijos Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis ir tinkamas.

Teisme apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad su kolegomis vykdė reidą Vilniaus mieste Žygimantų gatvėje. Buvo trys policijos ekipažai. Vyko vairuotojų blaivumo kontrolė. Jis sustabdė „Toyota Prius“ automobilį. Vairuotojas klausė, kodėl jį sustabdė, ir sakė, kad yra pažeistos jo konstitucinės teisės. Vairuotojas kalbėjo rusų kalba. Jis siekdamas, kad automobilis netrukdytų eismui, automobiliui nurodė važiuoti į šoną. Automobilyje buvo keleiviai neprisisegę saugos diržų. Jis pasakė, kad vairuotojas veža neprisegtus keleivius. Vairuotojas atsisakė bendrauti ir paėmęs telefoną filmavo. Jie paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas padavė kažkokį dokumentą, ne nuolatinį leidimą gyventi ir ne vairuotojo pažymėjimą. Duomenų bazėje patikrinęs jis nustatė, kad asmuo sienos kirtimų į trečiąsias šalis nebuvo atlikęs. Lietuviško vairuotojo pažymėjimo neturėjo, asmuo buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas. Jis surašė protokolą, kurį įteikė jo kolega A. B., nes jo rusų k. lygis yra C2. Jie klausė, ar reikia vertėjo. Vairuotojas pasakė, kad viską supranta. Protokolą ant automobilio kapoto vairuotojui išvertė jo kolega. Vairuotojas parašė, kad parodymus duos bylos nagrinėjimo metu. Po kažkurio laiko jis vyko į apklausą Administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje. Jam žinoma, kad po kelių dienų kitas ekipažas vairuotoją vėl sustabdė Vilniuje ir vėl surašė protokolą už tą patį. Vairuotojas buvo pateikęs vaizdo įrašą, kuriame matosi, kad keleiviai prisisegę diržus, tačiau tai buvo po sustabdymo, kai jų automobilis stovėjo už „Toyota“ automobilio. Vairuotojas pavažiavęs į šoną galėjo nurodyti keleiviams prisisegti. Sustabdžius automobilį jis matė keleivius neprisegtus. Tai matė ir kolegė Ž. M., kuri turėjo body cam. Įraše matosi, kad keleiviai be diržų. Jis body kameros neturėjo. Vėliau jis nepastebėjo, kaip keleiviai išlipo iš automobilio ir pasišalino. Dėl vairuotojo pažymėjimo asmuo pasakė, kad jam nereikia keisti, nes jis buvo Lenkijoje. Asmuo baltarusiško vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nors turėjo piniginėje. Vairuotojas atidarė piniginę pateikinėti, bet paskui uždarė duris ir pasakė, kad viską filmuos. Kai asmuo atėjo į bylos nagrinėjimą, pateikė kitus dokumentus. Duomenų bazėje jis nustatė, kad asmuo turi nuolatinį leidimą gyventi, bet vairuotojo pažymėjimo neturi. Jis surašė protokolą, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Jam vairuotojas nepateikė jokio vairuotojo pažymėjimo. Duomenų bazėje jie nerado jokio Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Baltarusiško pažymėjimo duomenų bazė nerodo. Galima buvo įrašyti, kad jis turėjo pasikeisti per 180 dienų, nes protokolą rašiau dėl to.

Liudytojas S. J. tyrimo metu analogiškai aiškino aplinkybes ir nurodė, kad iš 2023 m. birželio 22 d. į birželio 23 d. pagal iš anksto numatytą planą, kartu su kolege, vykdė vairuotojų blaivumo patikrinimą Žygimantų ir Radvilų g. sankryžoje, Vilniuje. Dėl ko, 2023 m. birželio 23 d., apie 1.25 val. buvo sustabdytas „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo O. Z.. Nuo pat sustabdymo pražios automobilio vairuotojas aiškino, kad yra pažeidžiama jo konstitucinė teisė į laisvą judėjimą, pradėjo grasinti tiek jam, tiek jo kolegei, kad kreipsis į prokuratūrą dėl neteisėtų jų, kaip pareigūnų, veiksmų. Jis matė, kaip O. Z. vairuojamo automobilio gale sėdėjo du keleiviai, kurie buvo neprisisegę saugos diržais. Jis suprato, kad O. Z. teikia keleivių pavėžėjimo paslaugas, nes pas vairuotoją automobilyje ant priekinės panelės buvo pritvirtintas mobiliojo ryšio telefonas su įjungta navigacija, o ant galinės sėdynės sėdėjo du vyrai, kaip suprato, tai buvo klientai. Kai sustabdė automobilį aiškiai matė, kad ant galinės sėdynės sėdėję vyrai nebuvo prisisegę saugos diržų, nes automobilio stiklai nebuvo tamsinti. Vėliau buvo patikrintas O. Z. blaivumas ir girtumas vairuotojui nustatytas nebuvo. Tada jis paprašė vairuotojo pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, o O. Z. pateikė pabėgėlio kelionių dokumentą ir pasakė, kad kito dokumento neturi. Jis jam paaiškino, kad jis privalo su savimi turėti ir jam pateikti vairuotojo pažymėjimą, kadangi yra kitos šalies pilietis. Tada O. Z. pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Patikrinęs policijos duomenų bazes jis nustatė, kad O. Z. nuo 2022 m. sausio 26 d. yra gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. liepos 12 d. bei nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. kovo 8 d. deklaravo savo gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje ir per paskutinius kalendorinius metus pragyveno Lietuvoje, t. y. ES šalyje daugiau kaip 183 dienas, taip pat dirbo ir atlygį gavo Lietuvos Respublikos įmonėje, nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki patikrinimo vykdė individualią veiklą Lietuvoje ir mokesčius moka būtent Lietuvos Respublikai. Taip pat nuo 2022 m. gruodžio 22 d. O. Z. sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir gyvenamą vietą yra deklaravusi tuo pačiu adresu kaip O. Z.. Jo vertinimu O. Z. yra susaistytas socialiniais ir asmeniniais ryšiais su Lietuva, todėl atitinka nuolatinio gyventojo sąvoką, dėl ko privalėjo pasikeisti Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, o to nepadaręs padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (b. l. 32-33). Analogiškas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodžiusi, kad iš 2023 m. birželio 22 d. į birželio 23 d. pagal iš anksto numatytą planą vykdė policinę priemonę, kurios metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Apie 1.25 val. buvo pastebėtas link jų važiuojantis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, kurį nuspręsta sustabdyti. Vairuotojas buvo nepatenkintas dėl sustabdymo, kalbėjo rusiškai, sakė, kad pažeidžiama jo teisė laisvai judėti. Ji girdėjo, kaip kolega S. J. aiškino automobilio vairuotojui, kad ant galinės sėdynės sėdi du keleiviai, kurie neprisisegę saugos diržų ir už tai numatyta administracinė atsakomybė (b. l. 34). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų S. J. ir Ž. M. parodymais, kadangi nenustatė, kad minėti liudytojai asmeniškai pažinotų O. Z. ir turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo parodymais apie tai, kad sustabdžius automobilį O. Z. vežė keleivius, kurie nebuvo prisisegę saugos diržų. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad O. Z. teikta fotonuotrauka (b. l. 36) daryti po automobilio sustabdymo vairuotojui pasitraukus su automobiliu į gatvės pakraštį.

Atsižvelgiant į tai, kad O. Z. būdamas transporto priemonės vairuotoju privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, tačiau tokių priemonių nesiėmė ir pažeidė KET 18 punkto reikalavimus, teismas pripažįsta, kad O. Z. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pagal Taisyklių 2.4 punktą, nuolatinė gyvenamoji vieta – asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje yra apibrėžta nuolatinio Lietuvos gyventoja sąvoka. Minėto straipsnio 4 straipsnio 1 dalyje nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas: 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba; 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba; 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba; 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba; 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.

Teismas nustatė, kad O. Z. yra Balatrusijos Respublikos pilietis (b. l. 60), kuris Baltarusijos Respublikoje įgijo teisę vairuoti ir turi 2019 m. liepos 20 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki 2029 m. liepos 20 d. (b. l. 81-82). Šiuo atveju reikšminga tai, kad O. Z. Lietuvos Respublikoje įgijo leidimą nuolat gyventi šalyje, kuris jam suteiktas 2022 m. sausio 26 d. Asmuo pirmą kartą savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje 2022 m. vasario 3 d. Šis juridinis faktas leidžia pripažinti, kad O. Z. nuo to momento įgijo nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą.

Be to, teismas nustatė, kad O. Z. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 4 d. dirbo Lietuvos Respublikoje registruotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ekonominę naudą darbo užmokesčio būdu gavo iš Lietuvos įmonės. Remiantis „Sodros“ duomenų bazės išrašu O. Z. vykdo individualią veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 83). Nuo 2022 m. gruodžio 12 d. O. Z. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), ir išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68-74), su kuriuo teikė pavėžėjo paslaugas. Be to, O. Z. nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. kovo 8 d. gyvenamą vietą vėlgi buvo deklaravęs Lietuvos Respublikoje (b. l. 66-67).

VĮ „Regita“ duomenimis patvirtinta, kad O. Z. Lietuvoje išduoto vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 76). Tyrimo metu apklaustas vairuotojų pažymėjimų išdavimo vyriausiasis specialistas J. B. nurodė, kad keičiant užsienyje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir laikant egzaminus yra vertinama asmens deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje (b. l. 78).. O. Z. 2023 m. kovo 8 d. išsideklaravo iš gyvenamosios vietos ir šiais kalendoriniais metais neturėjo. Tokiu atveju turėtų būti įvertinta, ar asmenį su Lietuva sieja asmeniniai ir darbo ryšiai. Teismas pastebi, kad nuo 2022 m. gruodžio 22 d. O. Z. sutuoktinė gavo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravo gyvenamą vietą ten pat, kur gyveno O. Z..

Pagal jau minėtų teisės normų reikalavimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir jame apibrėžtos nuolatinio Lietuvos gyventoja sąvokos turiniu O. Z. yra atitinkantis nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą. Pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 26 d. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kur asmuo vykdo ir darbinę veiklą: iš pradžių dirbo Lietuvos įmonėje tarptautinių reisų vairuotoju, nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdo individualią veiklą. Tokiu būdu O. Z. ne tik gyvena Lietuvoje, bet ir jo asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų buvimo vieta akivaizdžiai yra Lietuvoje, o ne kitoje užsienio valstybėje. Tai, kad asmuo dėl darbo funkcijų vyko į komandiruotes užsienyje, nėra lemiamas veiksnys gyvenamosios vietos nustatymui. Asmens laikinas išvykimas į užsienį darbo tikslais nekeičia asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar ekonominių interesų buvimo vietos.

Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad O. Z. tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju Lietuvos Respublikoje privalėjo įgyti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą su įrašu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre apie jam suteiktą teisė vairuoti kelių transporto priemones. Šios pareigos įvykdymui įstatymas numato ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą. To nepadaręs pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nepagrįstai naudojosi Baltarusijos Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu, nesuteikiančiu jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad O. Z. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl nesant tam tikrų išimtinių aplinkybių ir turint trečiosios valstybės (ne ES ir ne EEE) išduotą vairuotojo pažymėjimą (šiuo atveju Baltarusijos Respublikos), vairuotojo pažymėjimo nepasikeitus į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis. Dėl to teismas pripažįsta, kad Institucija teisingai nustatė ANK 424 straipsnio 3 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymius ir pagrįstai patraukė O. Z. administracinėn atsakomybėn.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju O. Z. ši administracinio poveikio priemonė paskirta vidurkio dydžio privalomam skirti terminui – 9 mėnesiams. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, jų visumą, daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ši O. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas taikant išimtis.

Teismo vertinimu O. Z. už pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje baudžiamas pirmą kartą, dėl šių pažeidimų padarymo nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Vertinant padarytą pažeidimą yra pagrindas pripažinti, kad pažeidėjas nepagrįstai naudodamasis Baltarusijos Respublikoje išduotu vairuotojo pažymėjimu asmuo piktnaudžiavo teise vairuoti Lietuvos Respublikoje, už ką turi susilaukti įstatymo numatytų privalomų pasekmių, tačiau atitinkančių nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes. Įvertinus pažeidėjo kaltę yra pagrindas teigti, kad nusižengimai buvo padaryti tyčia. Teismo vertinimu, O. Z. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta tinkamai įvertinus nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę. Teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. skundo jame nurodytais motyvais, todėl skundas atmestinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 15 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. Z. (O. Z.) skundo netenkinti

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasMindaugas Striaukas