- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-261-2-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties R. V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio 2009 m. vasario 6 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, R. V. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 100 Lt bauda. Administracinė nuobauda skirta už tai, kad jis 2009 m. vasario 6 d. 13.53 val. Kaune, Bitininkų g., vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, neprisisegęs saugos diržu. Savo veiksmais R. V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
R. V. N. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodė, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, surašytas pažeidžiant Valstybinės kalbos įstatymo 23 straipsnio, Policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5V-404 13, 16.3 ir 16.7 punktų reikalavimus. Paaiškino, jog 2009 m. vasario 6 d. važiavo Bitininkų gatve, išgirdęs garsinius signalus ir pastebėjęs paskui važiuojantį policijos automobilį su garsiniais signalais sustojo kelkraštyje prie namo Nr. 45. Vairavo užsisegęs saugos diržus, nusisegė tuomet, kai sustojo. Nutarimas pareigūno nepasirašytas, su kalbos reikalavimų pažeidimais, juo buvo paskirta ne bauda, o premija, todėl turi būti panaikintas. Nurodė, jog pareigūnai nesilaikė Kelių eismo taisyklių 84 punkto reikalavimų, reglamentuojančių sustabdymą. Pareigūnai jo nestabdė, išgirdęs garsinius signalus ir pamatęs švyturėlius, sustojo pats, prašė pripažinti, jog buvo sulaikytas neteisėtai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog R. V. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda. Pripažino, jog surašant nutarimą buvo padaryta kalbos klaidų, tačiau, jo nuomone, tai nepanaikina pareiškėjo administracinės atsakomybės, pažeidimas įrodytas, skundas nepagrįstas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi R. V. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad kalbos reikalavimų pažeidimą yra nustačiusi Valstybinė kalbos inspekcija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento valstybinės kalbos kontrolės tarnyba, kuri 2009 m. vasario 18 d. Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vadui R. K. yra surašiusi nurodymą Nr. 20-5-1 dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 23 straipsnio pažeidimo. Tačiau teismas padarė išvadą, kad minėtas kalbos pažeidimas nepaneigia R. V. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas teismo posėdžio nurodė, jog suprato, kad nutarimas surašomas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neužsisegęs saugos diržo, dokumentas įvardintas „Nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas“, nutarime nurodytos ATPK normos (ATPK 134 str. 1 d., 31 str. 1 d.), pareiškėjas pasirašęs ties įrašu blanke: „Padaryto pažeidimo neginčiju“, todėl jo argumentus, kad nutarimu buvo paskirta 100 Lt premija, o ne bauda, teismas pripažino nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje nustatytoms aplinkybėms. Kalbos taisyklių pažeidimas nepanaikina administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Teismas nustatė, kad surašius nutarimą, laikantis 2007 m. birželio 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-404 patvirtinto Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, priėmimo, blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.2 punkto reikalavimų, jo nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui. Iš nuorašo kopijos matyti jį pasirašiusio pareigūno parašas, vardas, pareigos, apžiūrėjus nustatyta, jog jis atitinka nutarimo originalą, ta aplinkybė, jog pareiškėjo teismui pateiktame nuoraše neįžiūrimas pareigūno parašas nesudaro pagrindo jo naikinimui, nes atsakovas nurodė, jog nutarimas buvo rašomas per kalkinį popierių, todėl jo nuoraše pareigūno parašas galėjo neatsišviesti. Šios aplinkybės kitais įrodymais byloje nepaneigtos.
Aprašo 16.3 punktas numato, jog pildant nutarimą, blanke ties nuoroda „vieta“ – nurodoma Nutarimo surašymo vieta (rajono, savivaldybės, miesto, gyvenvietės pavadinimas); Aprašo 16.7 punktas numato, jog 3 eilutėje įrašoma asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, vairuotojo pažymėjimo numeris arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris. Teismas padarė išvadą, kad nutarimas atitinka Aprašo 16.3 ir 16.7 punktų reikalavimus. o Aprašo 13 punkto pažeidimą vertintino kaip neesminį, procedūrinį, tiesiogiai neįtakojusį pareiškėjo teisių pažeidimo ir nesudarantį pagrindo ginčijamo nutarimo panaikinimui.
Patrulių veiklą reglamentuoja Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija, minėtos instrukcijos 71p. numato, jog transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį.
Liudytojų A. V. ir A. P. teismas nustatė, jog įsukęs į Bitininkų gatvę pareiškėjas buvo sustabdytas tarnybiniu automobiliu, įjungus garsinį signalą ir švyturėlius, objektyvių įrodymų, paneigiančių pareigūnų nurodytas aplinkybes, nesurinkta, pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas vadovavosi specialiu jų, kaip patrulių veiklą reglamentuojančiu norminiu aktu, pažeidimų nenustatyta, tai, kad KET 84 punktas numato vairuotojo pareigą sustoti, kai tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti, nesuteikia teisės vairuotojui nesilaikyti pareigūnų, vykdančių patrulinę veiklą reikalavimų sustoti, stabdant Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 274 d. įsakymu Nr. patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 71 punkto pagrindu bei nepatvirtina jų veiklos neteisėtumo, minėtas aktas yra galiojantis, jo prieštaravimai kitiems norminiams aktams įstatymo įtvirtinta tvarka nenustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareikštas pareiškėjo prašymas pripažinti, kad buvo neteisėtai sulaikytas, išeina už skundo pagrindo ir reikalavimo ribų (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 p., 7 p.), todėl nespręstinas. Nagrinėjant administracinę bylą, pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.
III.
Apeliaciniu skundu R. V. N. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad saugos diržą atsisegė tik sustojęs, o KET 202 punktas reikalauja tik važiuojant užsisegti saugos diržus.
Teismas netikrino ir pareigūnų parodymų, kad matė R. V. N. iš 5-15 metrų atstumo, nors atstumas nuo Simno g. iki Žemosios g. apie 30-50 metrų.
Nutarimo originale matyti, kad pareigūnas pasirašė kitu rašikliu. Tai reiškia, kad ne Nutarimo surašymo metu. R. V. N. įteiktas Nutarimo egzempliorius liko be pareigūno parašo.
R. V. N. buvo sulaikytas pažeidžiant KET 190 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino, ar Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 71 punktas neprieštarauja KET.
Teismas vadovavosi ne tomis teisės normomis, kurias nurodė R.V. N., o tomis, kurios bylai neturi reikšmės, t. y. ne Aprašo 16.13 ir 16.17 punktais, o 16.3 ir 16.7.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais 25 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Pagal ATPK 297 straipsnį (1999 m. vasario 9 d. įstatymo Nr. VIII-1046 redakcija) teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
R. V. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 134 straipsnio 1 dalis inter alia numato atsakomybę už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą.
Apeliaciniame skunde R. V. N. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. V. N. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas R. V. N. kaltu padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto iškelta versija, jog jis važiavo užsisegęs saugos diržą ir tik sustojus ir priėjus policijos pareigūnui nusisegė saugos diržą, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir todėl tai vertinama kaip apelianto pasirinkta gynybos pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų liudytojų A. V. ir A. P., tiesiogiai mačiusių daromą pažeidimą, duotais parodymais (b. l. 45). Pareigūnai nurodė, kad pastebėjo automobilį, išsukantį iš kitos gatvės, kurio vairuotojas buvo neužsisegęs saugos diržo, kadangi automobilį matė už 10-15 metrų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti policijos pareigūnų šališkumu ir jų parodymų patikimumu. Pareigūnų A. V. ir A. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje yra nuoseklūs.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su policijos pareigūnų veiksmais, stabdant R. V. N., kadangi minėti argumentai nesusiję su veikos kvalifikavimu pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija sutinka su R. V. N. argumentais, kad nutarimas yra su kalbos reikalavimų pažeidimais, t. y. jame nurodyta, kad paskirta 100 Lt, tačiau nenurodyta, jog tai yra „bauda“. Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjui įteiktame nutarimo egzemplioriuje nesimato ar nėra nutarimą priėmusio pareigūno parašo. Tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas procesinis pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą, o tik toks, kuris sąlygojo iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas gali pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad procesas pirmosios instancijos teisme vertintinas kaip Institucijoje pradėto proceso tąsa, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijoje galimai padaryti procesiniai pažeidimai, galėjo būti pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pakeisti Institucijos nutarimą ir nurodyti, kad R. V. N. skiriama 100 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis keistina. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio 2009 m. vasario 6 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, keistinas, nurodant, kad R. V. N. skiriama 100 Lt bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. V. N. apeliacinio skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį pakeisti.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio 2009 m. vasario 6 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nurodant, kad R. V. N. skiriama 100 Lt bauda.
Nutartis neskundžiama.