- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-18
- Bylos Nr.
- A-438-1367-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“
- Atsakovas
- Žurnalistų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-02-09 sprendimo Nr.SPR-5 dalį dėl nubaudimo administracine tvarka už paskelbtą informaciją publikacijoje „Aiškėja kraupios košmariško 17-metės gyvenimo aplinkybės“.
Pareiškėja paaiškino, jog šiuo sprendimu nuspręsta, kad ji, kaip viešosios informacijos rengėja, pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, toks sprendimas naikintinas, nes po tinklapyje www.penki.lt 2007-01-10 publikuotu minėtu straipsniu nurodyta, jog informacijos rengėjas yra AB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“ (toliau - „Elta“), su kuria pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl informacijos teikimo, o UAB „Penki kontinentai“ įsipareigoja skelbiant, cituojant, rodant ar kitaip naudojant informaciją, specialiu prierašu nurodyti „Eltos“ autorystę. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsniu numatytas viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, žurnalistų statutas bei jame tiesiogiai nurodyta, jog kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį, kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį, tačiau toks reikalavimas nėra numatytas viešosios informacijos skleidėjui. Galiausiai, Visuomenės informavimo įstatymo prasme UAB „Penki kontinentai“, būdama tinklapio www.penki.lt savininkė, yra informacinės visuomenės paslaugos tarpinis teikėjas, o pagal įstatymo 51 straipsnio 3 dalį tokie subjektai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pagal kurio 12 straipsnio 1 dalį toks subjektas neatsako už teikiamą informaciją, jeigu paslaugos teikėjas: 1) neinicijuoja informacijos perdavimo; 2) neparenka perduodamos informacijos gavėjo; 3) neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos. Pareiškėjos manymu, ji šiuo atveju minėtus kriterijus atitinka, todėl nėra atsakinga. Pareiškėja pažymi ir tai, kad atsakovas klaidingai suvokia teisės bausti administracine tvarka prasmę, nes pastaroji teisė realizuojama tik vadovaujantis ATPK normomis, o ne Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1-3 punktais.
Atsakovas nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, jog pareiškėjos skelbta informacija parengta keleto šaltinių (laikraščiai „Panevėžio rytas“, „Lietuvos rytas“, „Elta“) teikiamos informacijos kompiliacijos pagrindu. Pareiškėjos valdomas interneto tinklapis pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalį yra visuomenės informavimo priemonė, o pareiškėja pati kontroliuoja skelbiamos informacijos turinį ir apimtį. Iš čia, atsakovo manymu, darytina išvada, jog pareiškėja yra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja. Be to, kaip nurodo atsakovas, pareiškėja nepagrįstai remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nes šis įstatymas netaikomas tiems su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis. Pastarasis reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas skirtas ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, kiek ji susijusi su asmens duomenų tvarkymu. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, 5 straipsnis skirtas apsaugoti itin pažeidžiamos visuomenės dalies – nepilnamečių – privatumą. Publikuotame straipsnyje tokia draudžiama informacija ir buvo paskelbta, todėl pareiškėja negali remtis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu. Be to, iš sutarties Nr.2006-S-LE-AŽ-103 matyti, jog suinteresuotumas gauti informaciją priklauso būtent pareiškėjai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas skelbia, jog įstatymas netaikomas gynybai ir atstovavimui bylų procese. Skundžiamu sprendimu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad yra pagrindas jos atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o administracinė atsakomybė taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo - AB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“, reikšdama nuomonę į skundą, paaiškino, jog „Elta“ kiekvieną rytą rengia Lietuvos dienraščių spaudos apžvalgas, kurias pagal paslaugų sutartį Nr.2006-S-LE-AŽ-103 teikia užsakovui UAB „Penki kontinentai“, kuris už paslaugas moka. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, jog įsipareigojimo būtinai skelbti „Elta“ informaciją ar informacijos redagavimo draudimo minėta sutartis nenumato. Atsiliepime į pareiškėjos skundą teigė, jog „Elta“ yra tarpininkė tarp informacijos rengėjų, todėl tinkamas atsakomybės subjektas šiuo atveju turi būti juridiniai asmenys, atsakingi už informacijos pirminį rengimą ir galutinį platinimą. Be to, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, Visuomenės informavimo įstatyme preciziškai tiksliai neišaiškinta, kas gi atsakingas už neskelbtinos informacijos platinimą, kai informacija pereina per eilę tarpininkų, todėl darytina išvadą, jog pareiškėja tinklapyje www.penki.lt išplatino informaciją, prieš tai viešai skelbtą spaudoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-30 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog UAB „Penki kontinentai“ ginčo dėl to, kad jos valdomame tinklapyje tokia informacija buvo viešai skelbta, nekelia, tačiau mano, jog ji už tokius veiksmus negalinti būti atsakinga. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog įstatymas nustato informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Tokių subjektų statusas įstatyme aiškiai nedetalizuotas, tačiau iš 5 straipsnio 2 dalies galima daryti išvadą, jog už 1 dalyje numatytų veikų padarymą atsakingas informaciją viešai paskleidęs asmuo, t. y. - skleidėjas (platintojas), - nepaisant to, ar toks asmuo yra rengėjas, ar ne. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog viešosios informacijos skleidėjas – transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. UAB „Penki kontinentai“ yra visuomenės informavimo priemonės – www.penki.lt – valdytoja, kuriai atitinkama pareiga įtvirtintina Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kur pasakyta, jog viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu.
Dėl pareiškėjos skundo teiginio, jog šiuo atveju reiktų vadovautis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pasisakė, jog atsakovas šiuo atveju teisus, teigdamas, kad šis įstatymas ginčo santykiams netaikomas, nes jo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad įstatymas netaikomas tiems su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis. Tiek Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, tiek Elektroninių ryšių įstatymo devintasis skirsnis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis, būtent už tokių nepilnamečio duomenų netinkamą tvarkymą ir nubausta pareiškėja. Be to, ir iš Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo paskirties matyti, jog jis skirtas kitiems, nei nagrinėjamu atveju, santykiams reguliuoti ( 1 straipsnio 1 ir 3 dalis). Taigi, teismo nuomone, UAB „Penki kontinentai“ yra atsakinga už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus, padarytus skelbtoje publikacijoje „Aiškėja kraupios košmariškos 17-metės gyvenimo aplinkybės“.
Šalies argumentai
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog teisė bausti administracine tvarka realizuojama tik vadovaujantis ATPK normomis, bet ne Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalis 1-3 punktais. Šiuo klausimu teismas konstatavo, jog skundžiamas sprendimas surašytas pasirėmus 9 straipsnio 3 dalies 2-3 punktais, kurie atitinkamai įtvirtina žurnalistų etikos inspektoriaus teises viešai paskelbti, kad konkretūs informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai, žurnalistai ar kiti asmenys nesilaiko šio Įstatymo nuostatų ar tarpusavio susitarimų (2 punktas), administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, jų savininkus, žurnalistus bei kitus asmenis už šio Įstatymo pažeidimus (3 punktas). Analogiškos nuostatos perkeltos ir į Lietuvos Respublikos Seimo 2004-07-08 nutarimu Nr.IX-2341 patvirtintą Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentą (8 punktas), tačiau jame neišvardinta, kokius galimus sprendimus turi teisę priimti atsakovas. Toks sąrašas pateiktas tik Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, teisė bausti administracine tvarka realizuojama, kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, ATPK normomis, šiuo atveju - ATPK 247(8), 214(19) straipsniais, o administracinio teisės pažeidimo byla pradedama ATP protokolo surašymu, kuriuo suformuluojamas administracinis kaltinimas asmeniui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos skundžiamo akto 1 punktu yra padarytas pasirinkimas, kokią poveikio priemonę iš išvardintų įstatyme, Žurnalistų etikos inspektoriaus taikys konkrečiu atveju - t. y., nežiūrint tam tikro formuluotės netikslumo, priimtas principinis sprendimas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuri, kaip minėta, turi būti vykdoma kito teisės akto - ATPK- tvarka ir terminais. Taigi, minėtasis sprendimo 1 punktas neprieštarauja teisės aktams, juos iš esmės atitinka, todėl pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad naikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-02-09 sprendimo Nr. SPR-5 dalį dėl nubaudimo administracine tvarka už paskelbtą informaciją publikacijoje „Aiškėja kraupios košmariško 17-metės gyvenimo aplinkybės“ skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-30 sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas savo sprendimu ignoravo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo faktą, nors ir sutiko su tuo, kad pareiškėja yra jau nubausta.
2. Teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2007-02-09 sprendimu priėmė principinį sprendimą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, ir tai neprieštarauja teisės aktams bei juos iš esmės atitinka.
3. Teismas sprendime pažymėjo, kad Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kokius sprendimus gali priimti Žurnalistų etikos inspektorius, tačiau, kaip teigia pareiškėja, teismas neįvertino, jog nurodytame išsamiame ir baigtiniame sprendimų sąraše nėra paminėtas sprendimas nubausti administracine tvarka.
4. Žurnalistų etikos inspektorius 2007-02-09 sprendime pripažino pareiškėją UAB „Penki kontinentai" viešosios informacijos rengėjais ir administracine tvarka nubaudė būtent viešosios informacijos rengėjus. Tačiau teismas skundžiamame sprendime pripažindamas UAB „Penki kontinentai" viešosios informacijos skleidėjais, nevertino Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo kaip neteisingo, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tai yra subjektas, buvo nustatytas klaidingai.
5. Teismas savo sprendime tinkamai neišnagrinėjo Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje numatytos atsakomybę šalinančios aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašo apelianto skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendimu ignoravo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo faktą, nors ir sutiko, kad pareiškėja yra jau nubausta. Atsakovo nuomone, apeliantė neadekvačiai aiškina nekaltumo prezumpcijos principo turinį. Priimdamas skundžiamą sprendimą žurnalistų etikos inspektorius (toliau - Inspektorius) nesprendė apeliantės kaltės klausimo, o tik įvertino viešosios informacijos rengėjo veiksmus kaip poelgį, kuriuo buvo padarytas neigiamas poveikis nepilnamečiams. Priimti skundžiamam Inspektoriaus sprendimui pakanka nustatyti, kad yra tam tikras Įstatymo įpareigojimas ir kad jis buvo pažeistas, o atsakingo asmens kaltė įrodinėjama ir nubaudimo klausimas sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje. Apeliantė neginčija, kad jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta draudžiama viešai skelbti informacija, pažeidžianti nepilnamečių teises. Esminę reikšmę turi tai, kad sprendime nėra konstatuota, jog apeliantė yra kalta padariusi kokią nors nusikalstamą veiką (apeliantė nėra net įvardijama, o nurodoma tik visuomenės informavimo priemonė). Apskritai, atsakovo teigimu, ginčijamame jo priimtame sprendime nėra išreikštas joks nubaudimo elementas, o tik informacinis ir bendrosios prevencijos aspektas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas apeliantės nekaltumo prezumpcijos principas. Atsakovo teigimu, būtina atriboti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą nuo Inspektoriaus, kaip pareigūno, prerogatyvos vertinti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmus įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, nes tokia išplėsta nekaltumo prezumpcijos principo interpretacija, kokią pateikia apeliantė, negalėtų būti praktiškai ir efektyviai garantuota. Inspektorius skundžiamą sprendimą priėmė įgyvendindamas savo, kaip pareigūno, atsakingo už Įstatymo reikalavimų vykdymo priežiūrą, funkcijas, todėl tokio dokumento priėmimas ir paskelbimas negali būti laikomas apeliantės nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Todėl, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Inspektoriaus sprendimas neprieštarauja teisės aktams, juos iš esmės atitinka, todėl yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas.
2. Apeliantės tvirtinimas, kad ji nėra atsakinga už draudžiamos skelbti informacijos paskelbimą, t. y. kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nustatytas klaidingai, yra nepagrįstas. Apeliantės valdomas interneto tinklalapis www.penki.lt pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalį yra visuomenės informavimo priemonė. Atsakovas pažymi, kad tik apeliantė kontroliuoja, kokius iš atitinkamų šaltinių gautus duomenis skelbti, kaip ir kokiu būdu šaltinių suteiktą informaciją panaudoti, tik nuo jos priklauso jos valdomoje visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos informacijos turinys ir apimtis. Apeliantei priklauso šaltinių pateikiamos informacijos kontrolės ir sprendimo dėl visuomenės informavimo priemonės turinio teisė. Taigi akivaizdu, kad apeliantė savarankiškai valdo visuomenės informavimo priemonę ir daro įtaką jos turiniui, todėl yra laikytina viešosios informacijos rengėja.
3. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neišnagrinėjo Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje numatytos atsakomybę šalinančios aplinkybės. Atsakovas nurodo, jog Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo žalos atlyginimo tais atvejais, kai yra paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija. Nagrinėjamu atveju buvo paskelbta teisinga informacija, susijusi su nepilnamečio asmens duomenų paskelbimu, kurią įstatymas besąlygiškai draudžia skelbti. Be to, minėtasis straipsnis liečia tik atleidimą nuo civilinės atsakomybės, nes tai yra turtinė prievolė, apimanti neturtinės žalos kompensavimą pinigais. Taigi minėtasis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis yra taikomas atleidžiant nuo neturtinės žalos atlyginimo asmenį, kuris paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis. Jeigu asmens paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tai žalos atlyginimo klausimas minėto straipsnio taikymo prasme nekyla ir dėl atleidimo nuo jos net neturi būti svarstoma, todėl apeliantė, atsakovo teigimu, klaidingai interpretuoja šio straipsnio taikymo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas ( prašymas ), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.
Teisės teorijoje pareiškėjo ( ieškovo ) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) pagrindą. O pareiškėjo ( ieškovo ) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) dalyką.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo ( prašymo ) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pareiškėjui suteikta teisė nustatyti ginčijamo teisinio santykio ribas sąlygoja, kad jam tenka ir pareiga tinkamai bei aiškiai suformuluoti skundo dalyką, kuris turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo bei ginčo iš esmės.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjos materialinio – teisinio reikalavimo esmė – panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. vasario 9 d. sprendimo Nr.SPR-5 dalį, kuriuo nuspręsta administracine tvarka nubausti pareiškėją už paskelbtą informaciją publikacijoje „Aiškėja kraupios košmariško 17-metės gyvenimo aplinkybės“.
Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad atsakovas, įvertinęs tai, jog pareiškėjos 2007 m. sausio 10 d. paskelbti nepilnametės duomenys atitinka Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų kriterijus, nusprendė administracine tvarka nubausti pareiškėją. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad pareiškėjos atžvilgiu nutarimas dėl padaryto administracinių teisės pažeidimo šiuo sprendimu priimtas nebuvo. Todėl šis sprendimas teisine prasme vertintinas tik kaip vada pradėti administracinių teisės pažeidimų bylą.
Atsakovo teisė inicijuoti administracinių teisės pažeidimų bylos procesą yra numatyta Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte, kuris numato, kad atsakovas turi teisę administracine tvarka nubausti viešosios informacijos rengėjus, platintojus, jų savininkus, žurnalistus bei kitus asmenis už Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus. Šia prasme ( kompetencijos ) atsakovo sprendimas yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu teisėtas. Dėl ko tenkinti apeliacinį skundą, kuriuo ginčijama tokia atsakovo teisė, nėra pagrindo.
Apibendrinant darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu yra tik inicijuotas administracinių teisės pažeidimo bylos procesas, kuris yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis).
Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarka yra išskirta iš kitų administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų dėl ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje, nustatant tik šioms byloms skirtas jų nagrinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktas skirsnis ).
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad administracinių teisės pažeidimų bylos turi būti nagrinėjamos, visų pirma, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis.
Tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnį, teismui gali būti skundžiami tik nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo byloje.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos nutarimų rūšys, kurias gali priimti administracinio teisės pažeidimo bylą, išnagrinėjusi institucija, o būtent: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).
Šis teisinis reguliavimas lemia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra ginčijamas pats Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nepažeidimo faktas, gali būti tik administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje yra priimtas atitinkamas nutarimas, nagrinėjimo dalykas. Ir priešingai, šie argumentai išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl paminėtų priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.