- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- I1-8985-342/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Kalėjimų tarnybai, Lietuvos kalėjimų tarnybos Praveniškių
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovams Lietuvos Kalėjimų tarnybai, Lietuvos kalėjimų tarnybos Praveniškių 1-ajam kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti 2024-01-25 Pravieniškių 1- jo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. NĮ-22-334 Dėl nuteistųjų įrašymo į linkusių sukčiauti sąrašus ir 2024-03-21 Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-1321.
Pareiškėjas nurodo, kad jam Pravieniškių 1- jo kalėjimo viršininko 2024-01-25 sprendimu pritaikyti kalėjimo režimo apribojimai, todėl pareiškėjas apskundė sprendimą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2024-03-21 atsakyme Nr. 2S-1321 nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstais teisės aktais ir dokumentais, kriminalinės žvalgybos pateikta informacija.
Teigia, kad su šiais Kalėjimo viršininko ir Tarnybos sprendimais nesutinka, kadangi jie priimti pažeidžiant tai reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytą tvarką bei reikalavimus, pažeidžia pareiškėjo teises, o apribojimai pritaikyti bei į linkusių pabėgti ar sukčiauti įskaitą yra įtrauktas nepagrįstai.
Priimant sprendimą vyko posėdis, kurio metu pareiškėjui nebuvo paaiškinta kokiu pagrindu bei kokiais duomenimis remiantis jis priimamas, jis buvo tiesiog informuotas apie šį faktą, kad bus įtrauktas į linkusių sukčiauti sąrašą.
Mano, kad remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu, jam galėjo būti suteikta apibendrinta informacija, tačiau to nebuvo padaryta, negana to šis sprendimas jam sukėlė neigiamas teisines pasekmes – neaišku kokiam laikui ir kokiu pagrindu jam pritaikytas įtraukimas į ginčijamą įskaitą.
Paaiškina, kad į įskaitą gali būti įtraukti tie asmenys, kurie bandė arba įvykdė sukčiavimus, o ne kažkieno manymu galimai tai gali padaryti, įstatymas nenumato galimybės įtraukti į įskaitą, kitais nei numatytais pagrindais.
Teigia, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti nesivadovaujant įstatymais ir gero administravimo principu.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad LKT administracija 2024-03-21 pareiškėjui pateikė atsakymą/sprendimą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo skundas dėl jam nepateikto atsakymo į jo 2023-12-12 prašymą Nr. NPS-22-27965 yra pagrįstas. LKT pažymi, kad 2024-02-14 raštu Nr. 2S-588 „Dėl nuteistojo J. A. prašymo“ (pridedamas) jam buvo pateiktas atsakymas į jo 2024-02-07 prašymą Nr. NPS-22-3601, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas nepagrįstas. Skundo dalyje dėl Kalėjimo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, konstatuojama, jog Kalėjimo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant Instrukcijoje numatytų reikalavimų. LKT sprendime pareiškėjui išsamiai ir motyvuotai paaiškinama, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė teikti žvalgybos informaciją, o asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, apie jį surinkti duomenys teikiami tik gautai informacijai nepasitvirtinus (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 6 d.). Taip pat pažymimas KŽĮ 19 str., kuriame aptariamas kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas, 5 d. numatyta, kad „valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu“.
Atsakovas pažymi, kad 2024-04-10 kalinimo įstaigoje buvo gauta informacija iš KŽS (tarnybinis pranešimas Nr. LV-22209 pridedamas), jog pareiškėjui: „<...> yra rengiama pakeisti režimo sąlygas, jį perkeliant į atviro tipo režimą (pagal LR BVK). Informuojame, kad minėtas nuteistasis Pravieniškių 1-ajame kalėjime yra įtrauktas į asmenų linkusių sukčiauti sąrašą. Be to, minėtas nuteistasis yra įtariamas padaręs naujus nusikaltimus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25279-23 pagal LR BK 182str. 1d. (atlieka Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos NNTV 2-asis skyrius), pareiškėjas įtariamuoju pripažintas 2024 m. balandžio mėn.“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs 2024-01-25 Pravieniškių 1- jo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. NĮ-22-334 Dėl nuteistųjų įrašymo į linkusių sukčiauti sąrašus panaikinti 2024-03-21 Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-1321 ir teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2024-01-25 viršininko sprendimu dėl nuteistųjų įrašymo į linkusiųjų sukčiauti įskaitą pareiškėjui nesuteikiama teisė išvykti už kalėjimo teritorijos ribų arba teisė nuvykti į namus; draudžiama dirbti tamsiuoju paros metu, taip pat dirbti už kalėjimo teritorijos ribų, išskyrus kalinamuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę atviro tipo sąlygomis; taikomas įpareigojimas ne mažiau kaip tris kartus per dieną (pradedant signalu „Keltis“, baigiant nurodymu „Miegoti“ atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti Linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti kalinamųjų patikrinimo apskaitos žurnale, išskyrus uždaro tipo sąlygomis laikomus kalinamuosius, kurie papildomai tikrinami gyvenamosiose kamerose; įpareigojimas ant viršutinių drabužių nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir mėlynos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius).
2024-01-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyrius Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui sudaryta pažyma „Dėl nuteistųjų linkusių sukčiauti“ pateikia informaciją, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius disponuoja informacija, apie tai, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime esantys nuteistieji gali užsiimti ar bendrininkauti vykdant sukčiavimus, todėl tikslinga nuteistuosius, tame tarpe ir pareiškėją, įtraukti linkusių sukčiauti įskaitą.
2024-01-02 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus viršininkui buvo pateiktas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad asmeniniam pokalbiui buvo kviestas pareiškėjas dėl galimų sukčiavimų vykdant nusikalstamas veikas, todėl nuteistasis bus svarstomas įtraukti į linkusių sukčiauti asmenų įskaitą.
Pateiktas pareiškėjo skundas Lietuvos Kalėjimų tarnybai dėl 2024-01-25 kalėjimo viršininko sprendimo buvo išnagrinėtas. Jame buvo nurodyta, kad visų duomenų pareiškėjui negali pateikti dėl ko jis įrašytas į linkusiųjų sukčiauti įskaitą ir nurodoma, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus disponuojama žvalgybinio pobūdžio informacija nėra teikiama. Taip pat pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas ne tik pareiškėjo bet ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, todėl sprendimo priėmimo pagrindai taip pat susiję su kitais nuteistaisiais. Be to, nustatyta, kad Kalėjimo tarnybos darbuotojas gavęs informacijos apie tai, kad nuteistasis sukčiauja pateikia šią informaciją komisijai svarstyti ir prieš posėdį kaltinamajam suteikiama galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu ir per posėdį sudaroma galimybę apsiginti. Kriminalinės žvalgybos medžiaga teikiama susipažinti pareiškėjui jai nepasitvirtinus.
BVK 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Šio kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 27 straipsnis nustato bendrąsias nuteistųjų pareigas ir teises vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 19 straipsnis nustato Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Šio straipsnio pagrindu numatytos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė (6 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime 2013 m. vasario 6 d. Nr. 109 Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo tvarkos nustatymo numatyta, kad informaciją teikiantys asmenys sprendimą pateikti ar atsisakyti pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją arba apibendrintą informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, priima ir apie priimtą sprendimą informacijos prašantį asmenį informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Sprendimas atsisakyti pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją arba apibendrintą informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, turi būti motyvuotas. Atsisakyti pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją galima tik tuo atveju, kai ji patenka į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytos informacijos, kuri neteikiama, kategoriją. Įslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija informacijos prašančiam asmeniui pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka arba informacijos prašančiam asmeniui atvykus į šio nutarimo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytą kriminalinės žvalgybos subjekto pagrindinę instituciją arba kriminalinės žvalgybos subjektą. Šio nutarimo 1.6 punkte nurodytą kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo būdą, suderinęs su informacijos prašančiu asmeniu, konkrečiu atveju nustato informaciją teikiantis asmuo. (1.5; 1.6; 1.7 punktai).
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu 2023-12-28 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ buvo patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcija. Šios instrukcijos XII skyriaus nuostatai numato kalinamųjų, kurie įrašyti į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą ir kuriems taikoma sustiprinta priežiūra.
Minėto įsakymo 222 punktas numato, kad LKT pareigūnas, gavęs informaciją, kad kalinamasis rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio buvimo kalėjime metu arba sukčiauja, arba turėdamas duomenų, kad jis užpuolė LKT darbuotoją, kitą asmenį ar bando, turi ketinimų tai padaryti arba grasina panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja apie tai kalėjimo vadovybę, nurodydamas, iš kur ir kaip gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali tai patvirtinti, informacijos šaltiniai dėl kalinamojo kėsinimosi pabėgti, sukčiauti ar užpulti yra kalinamojo asmens byloje esantys dokumentai; duomenys apie teistumą už pabėgimą, sukčiavimą ar užpuolimą; kalinamojo pažintinė apklausa kalėjime; kalinamojo laiškai; kalėjimo darbuotojų, kalinamųjų ir kitų asmenų žodinė informacija; kiti informacijos šaltiniai. Į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė. SVS pareigūnai medžiagą dėl kalinamojo įrašymo į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą bei savo pasiūlymus pateikia šiems klausimams svarstyti kalėjime sudarytai komisijai. Prieš posėdį kalinamajam suteikiama galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu. Komisijos posėdyje pristatomas kalinamasis, kurio elgesys svarstomas ir kuriam sudaroma galimybė apsiginti. Kalinamajam atsisakius dalyvauti komisijos posėdyje, tai užfiksuojama komisijos posėdžio protokole; Komisijos pirmininkas pasiūlo (arba ne) kalėjimo viršininkui įrašyti kalinamąjį į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą. Kalėjimo viršininkui pritarus komisijos siūlymui įrašyti kalinamąjį į minėtą įskaitą, komisijos pirmininkas sprendimą patvirtina. Kalinamasis pasirašytinai supažindinamas su režimo reikalavimais, kurie jam bus taikomi papildomai (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai); Komisijos posėdžių protokolų ir kalėjimo viršininko sprendimų išrašai (arba sprendimų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami įrašyti į įskaitą kalinamieji, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose. Kalinamajam įteikiama sprendimo kopija. Visa dokumentinė medžiaga apie kalinamąjį, kuris įrašytas į tokią įskaitą, saugoma SVS. Kalinamojo perkėlimo į kitą kalėjimą atveju su visa dokumentine medžiaga, susijusia su įrašymu į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, supažindinami atitinkami to kalėjimo, į kurį perkeliamas kalinamasis, asmenys (223-225.2.).
Iš 2024-01-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie situaciją dėl įtraukimo į įskaitą dėl sukčiavimo, jam buvo paaiškinta, jog yra gauta informacija apie jo atliktas nusikalstamas veikas, tačiau remiantis esamu teisiniu reglamentavimu ir situacija pareiškėjui jos atskleisti negalima. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti, tačiau jis tai daryti atsisakė.
Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos 227 punkte numatyta, kad pareigūnas linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitoje esančiam kalinamajam pasirašytinai išaiškina, kaip ir kiek kartų jis bus tikrinamas ir kokie režimo reikalavimai jam bus taikomi papildomai, taip pat nurodo, kokiu laiku (išskyrus pabėgti, sukčiauti ar užpulti linkusius kalinamuosius, laikomus uždaro tipo sąlygomis) kalinamasis privalės atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti. Kalinamąjį perkeliant į kitą kalėjimą, jis pasirašytinai supažindinamas su reikalavimais, kurie papildomai jam bus taikomi tame kalėjime (atsižvelgiant į kalėjimo specifiką).
Vertinant surinktus byloje duomenis ir įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis atsisakė dalyvauti numatytoje procedūroje, t. y. nepasinaudojo savo teise pasiaiškinti sudarytai kalėjimo komisijai dėl įtraukimo į linkusių sukčiauti įskaitą. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją kalėjimo viršininkas vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir laikydamasis procedūros normų priėmė administracinį aktą – ginčijamą sprendimą.
Lietuvos vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos taisyklės dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose. Minėtų taisyklių 1 punktas numato, kad asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų. 11.1. taisyklių punkte nustatyta, kad atsakingas asmuo ar asmenų aptarnavimo padalinys priima prašymus ir skundus, preliminariai nustato, kokia jų esmė, ar institucija pagal kompetenciją gali spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise skųsti sprendimą.
Pareiškėjas nesutinka su pateiktais kaltinimais dėl reikalavimų nepagrįstumo. Tvirtina, jog nebuvo jokio pagrindo įtraukti jį į sukčiauti linkusiųjų sąrašą, nesuteikti jam turimos Kriminalinės žvalgybos informacijos, jam esami ribojimai nustatyti nepagrįstai. Su šiais pareiškėjo argumentais nesutiktina iš esmės. Visų pirma, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam sutrukdė teikti pasiaiškinimą ir bandyti apsiginti komisijai svarstant jį įtraukti į linkusių jį sukčiauti sąrašus. Jo teiginiai, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, vien dėl to, kad vadovaujantis įstatymais, jis nebuvo supažindintas su Kriminalinės žvalgybos disponuojama informacija, kuri susijusi ne tik su juo, bet ir su kitais nuteistaisiais, laikytina, kad informacijos atskleidimo rizika šiuo atveju yra ženkliai didesnė, nes ji susijusi su kitų asmenų duomenimis. Kitų argumentų leidžiančių vertinti priimtą sprendimą bei 2024-03-21 Kalėjimo departamento priimtą sprendimą išnagrinėjus ginčijamą aktą nėra pateikta.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrąja prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-502/2024). Atkreiptinas dėmesys, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) turi būti pripažįstamas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir, ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vertinant skundžiamus aktus, nerasta pagrindų dėl kurių sprendimai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ar neteisėti. Pareiškėjas teikia tik hipotetinio pobūdžio argumentus, nepagrįsdamas jų faktais ir įrodymais.
Likusius ginčo šalių argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. ABTĮ 88 straipsnyje nustatytos sprendimų rūšys. Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Atsižvelgiant į visas aplinkybes patikrinusi bylą ir įvertinusi ginčijamų sprendimų turinį, konstatuotina, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Nenustatyta, kad šiais sprendimais būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, priimtu sprendimu institucijų kompetencija neviršyta. Jie yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis. Pareiškėjo įtraukimas į linkusių sukčiauti įskaitą, ji laikytina neigiamo pareiškėjo elgesio pasekme. Ginčijamuose sprendimuose yra aiškiai nurodyta pažeidimo esmė ir kodėl nuteistajam nesuteikiama Kriminalinės žvalgybos turima informacija. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai ginčijamą nutarimą paliko nepakeistą. Departamento sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas bei buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad naikinti atsakovų ginčijamų individualių administracinių aktų nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Be kita ko, nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, jog atsakovai atliko savo veiksmus pagal kompetenciją bei pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi skundas išnagrinėtas ne pareiškėjo naudai jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.