Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-309-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-15
Bylos Nr.
1A-135-309-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Raimondas Jurgaitis, Bronius Zalaga
Nukentėjusysis
V. D.
Nuteistasis
P. G.
Advokatai
Vytautas Blažaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-309/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2., 2.1.15.1.2., 2.4.6.3.4., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimondo Jurgaičio, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant nukentėjusiajam V. D., jo įstatyminei atstovei R. D.,nuteistajam P. G.,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. ir jo įstatyminės atstovės R. D. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžio, kuriuo:

P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteista iš P. G. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. D. naudai, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. nuteistas už tai, kad 2009-01-26 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, pamokos metu, prie sporto salės durų, kumščiu vieną kartą smogė į veidą nepilnamečiui gimnazijos moksleiviui V. D., dėl ko nukentėjęs galva trenkėsi į sieną, ko pasėkoje V. D. buvo nustatytas galvos sumušimas, hematoma pakaušyje, muštinė apatinės lūpos žaizda, t. y. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. D. ir jo įstatyminė atstovė R. D. prašo nuteistajam P. G. griežtinti bausmę. Taip pat prašo priteisti 20000 Lt neturtinei žalai kompensuoti.

Skunde nurodo, jog teismas P. G. skyrė praktiškai pačią švelniausią bausmę bei trumpiausią jos terminą, dėl ko apeliantai mano, kad tai per švelni bausmė. Taip pat nurodo, jog P. G. berniuką sumušė, sukėlė jam fizinį skausmą, vaikas dešimt dienų buvo gydomas stacionare, taigi, pasak apeliantų, P. G. smurtas mokiniui sukėlė ir skausmą, ir sužalojimą, ir susargdinimą, dėl ko mano, kad P. G. skirta bausmė yra neadekvačiai per švelni jo padarytai veikai. Be kita ko nurodo, jog teismas, nepagrįstai iš nuteistojo priteisė tik 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad teismas esminiu kriterijumi laikė tai, kad nuteistasis nedirba, pragyvena iš gaunamos pašalpos, turi nekilnojamojo turto ir dėl to 7 kartus sumažino prašomą priteisti sumą, todėl nurodo, jog buvo atsižvelgta tik į teisiamojo interesus. Apeliantai nurodo, kad vaikas sumuštas mokytojo mokykloje, pamokų metu, patyrė pakankamai ir fizinio, ir dvasinio skausmo, pažeminimo, jam buvo suduotas stiprus emocinis smūgis. Taipogi nurodo, jog nukentėjusiajam teko keisti mokyklą, aplinką, draugus. Teigia, kad pagal LR CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, o nuosprendžiu nustatyta, kad P. G. vaiką sužalojo tyčia.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. D. ir jo įstatyminės atstovės R. D. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai P. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kadangi neturtinę žalą priteisė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės naudai, dėl ko nuosprendis keistinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusysis V. D. ir jo įstatyminė atstovė R. D. apeliaciniu skundu taipogi prašo padidinti iki 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai materialine išraiška įvertino dėl P. G. nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, t. y. nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą, pažeminimą, jo emocinę būklę.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į kaltinamojo kaltę, jog nusikaltimas padarytas veikiant tyčia, į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis nebedirba, pragyvena iš gaunamos pašalpos, turi nekilnojamojo turto. Taipogi apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis gydėsi ligoninėje 10 dienų, įvertino tai, kad nukentėjusiajam buvo sukelti nepatogumai, dvasiniai, moraliniai išgyvenimai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš P. G. neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kaltininko asmenybę ir jo turtinę padėtį, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (šiuo atveju, nežymaus sveikatos sutrikdymo) pobūdį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertino visas šias aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiojo įstatyminės atstovės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, mažindamas jį nuo prašomos priteisti 20000 Lt sumos iki 3000 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas.

Tai, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais pamokų metu sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį, dvasinį skausmą, pažeminimą, jam buvo suduotas stiprus emocinis smūgis, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir teismų praktika.

O ta aplinkybė, kad nukentėjusysis pakeitė mokyklą, aplinką, draugus, nėra pagrindas didinti priteistą neturtinės žalos dydį, kadangi patys apeliantai nenurodė, ar tikrai buvo būtina keisti mokyklą, dėl ko apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad mokyklos, aplinkos, draugų pakeitimas negali būti vertinamas kaip žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skunde nurodytu teiginiu, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos dydį sumažino atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką analogiškose bylose, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Dėl bausmės.

Nukentėjusysis V. D. ir jo įstatyminė atstovė R. D. skunde nurodo, kad teismas P. G. paskyrė per švelnią bausmę. Taip pat nurodo, jog P. G. berniuką sumušė, sukėlė jam fizinį skausmą, vaikas dešimt dienų buvo gydomas stacionare, taigi, pasak apeliantų, P. G. smurtas mokiniui sukėlė ir skausmą, ir sužalojimą, ir susargdinimą, dėl ko mano, kad P. G. skirta bausmė yra neadekvačiai per švelni jo padarytai veikai. Tačiau kolegija nelaiko pagrįstais tokius apeliantų skundo argumentus ir išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. G., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Iš paminėto seka, kad laisvės apribojimas nėra pati švelniausia Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė P. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, P. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis nebaustas administracine tvarka bei anksčiau neteistas, taipogi teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į situaciją, kurioje padarytas nusikaltimas – nusikaltimas padarytas gimnazijoje pažeidžiant pedagogo etiką, taipogi atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad jis dirbdamas gimnazijoje charakterizuojamas tik teigiamai, jo pedagoginis darbo stažas 33 metai, į tai, jog šiuo metu nuteistajam nustatytas neįgalumas.

Pažymėtina ir tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. G. paskiros bausmės rūšies ir dydžio bei daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymą – laisvės apribojimo bausmę, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad tenkinti nukentėjusiojo V. D. ir jo įstatyminės atstovės R. D. apeliacinį skundą, atsižvelgiant į skunde nurodytus argumentus, nėra jokio įstatyminio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. G. bausmę bei priteisdamas iš jo žalos atlyginimą, Lietuvos Respublikos BK VII ir VIII skyrių bei Lietuvos Respublikos CK nuostatų nepažeidė.

Tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kadangi neturtinę žalą priteisė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės naudai, nors neturinę žalą turėjo priteisti nukentėjusiojo, t. y. V. D. naudai, dėl ko pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:

pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatant – nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. G. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) nukentėjusiojo V. D. naudai neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo V. D. ir jo įstatyminės atstovės R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisBronius Zalaga