Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui G. S. ir jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ Registrų centro Alytaus filialui, Varėnos r. 2-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikė atsiliepimus į pareiškimą, pareiškėjo reikalavimui neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo tėvas J. S. mirė 2010-07-13 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimas (b. l. 12).

Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra palikėjo J. S. sūnus (b. l. 9).

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina apie J. S. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (b. l. 14-17).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą, jį išlaikant ir prižiūrint.

Pareiškėjas priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą.

Pareiškėjas nurodo, kad palikimą priėmė, faktiškai jį valdydamas, o būtent prižiūri nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius. Liudytojai J. J., g. 1955 m., A. V. A., g. 1954 m. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl palikimo priėmimo fakto.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas palikėjo mirties liudijimu, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo ( CPK 444 str.2 d. 8 p.).

CK 5.50 str. 1 d. numato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokios įstatymų nuostatos reiškia, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, bet nenustatinėja palikimo dalių, kadangi palikimą priėmęs asmuo jį priima visą. Palikimo konkrečias dalis nustato notaras, išduodamas pavedėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2010 m. liepos 13 d., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.