Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-828/2011 pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui UAB „TC Prekyba“ dėl sumokėtos už prekę kainos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad ieškovė 2008-09-10 UAB „Topo centras“ parduotuvėje Nr. 34, esančioje adresu Klaipėdos g. 143a, Panevėžys, už 3297,03 Lt įsigijo kavos aparatą „Delonghi Esam 4500“, gamyklinis Nr. 800439932267, kuriam buvo nustatyta dviejų metų kokybės garantija (b.l. 9-10, 148-149). 2009-10-11 ieškovė kreipėsi į parduotuvę, kurioje įsigijo prekę, su prašymu grąžinti už ją sumokėtus pinigus, nurodė, kad kavos aparato kokybė netinkama („neveikia kavos malimas“) (b.l. 8). Parduotuvės atstovas prekę priėmė, priėmimo akte nurodė daikto gedimą („nemala kavos malūnėlis“) ir aplinkybę, kad prekė siunčiama diagnostikai (b.l. 150). UAB „Baltic Continent“ 2009-11-04 techninės apžiūros akte Nr. 3975 konstatavo, kad gedimas nepasitvirtino, o aparatas yra techniškai tvarkingas (b.l. 56). 2009-11-10 ieškovė su skundu dėl atsakovo neveikimo kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie LR Ūkio ministerijos. Inspekcija 2009-11-23 patikrinimo akte Nr. 7PS-091907-97 nurodė, kad ieškovei buvo parduota netinkamos kokybės prekė, todėl vartotojos prašymas grąžinti sumokėtus pinigus yra pagrįstas (b.l. 145-146). Atsakovas 2010-01-18 kreipėsi į Inspekciją, kad ši tiesiogiai nustatytų prekės kokybę (b.l. 61-62). Prekės kokybės patikrinimą inspekcija atsisakė atlikti, nurodydama, kad tam nėra pagrindo, kadangi pirkėjos skundo tyrimas jau atliktas, padarytos išvados nepaneigtos (b.l. 63). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010-02-19 nutarimu Nr. 10-78 konstatavo, jog ieškovės reikalavimai pagrįsti, atsakovui pasiūlyta juos vykdyti iki 2010-03-04 (b.l. 167-169). IĮ „Technetas“ 2010-05-10 techninės apžiūros akte Nr. 057 nustatė, kad kavos aparatas veikia be priekaištų, kavos malūnėlis veikia, kavos malūnėlis anksčiau keistas nebuvo (b.l. 64).

Kadangi tarp bylos šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, teismas nurodė, kad parduotų daiktų kokybę garantuoja pardavėjas ir atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus (CK 6.333 str., 6.635 str.), todėl jis privalo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą. Teismas pripažino, kad šią procesinę pareigą atsakovas įvykdė. Kadangi ginčo prekė - automatinis kavos ruošimo aparatas „Delonghi Esam 4500“ - yra techniškai sudėtinga, nustatyti, ar tokia prekė yra tinkamos kokybės, t.y. atitinka jos kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, ar ją galima naudoti tam, kam ji skirta (CK 6.333 str.) yra būtinos specialios žinios bei techninės priemonės. Todėl teismas pripažino, kad asmuo, neturintis specialių žinių (ieškovė, liudytojai M. G., J. K.) negali pateikti patikimų išvadų dėl sudėtingos prekės kokybės. Pripažino, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2009-11-23 išvada apie netinkamą prekės kokybę yra nepagrįsta, kadangi inspekcija tiesiogiai prekės techninės būklės netyrė, išvadą apie jos kokybę padarė, remdamasi vien aplinkybe, jog pardavėjas prekę iš pirkėjos priėmė, 2009-10-11 prekės perdavimo-priėmimo akte nurodė gedimą („nemala kavos malūnėlis“) bei pirkėjos paaiškinimais apie prekės netinkamą kokybę. Atsižvelgė į tai, kad prekės priėmimo-perdavimo akte, kuriuo rėmėsi inspekcija, nurodoma, jog prekė priimama ir siunčiama būtent diagnostikai, pažymima, kokios pasekmės gali būti taikomos pirkėjos nurodytam galimam gedimui nepasitvirtinus, o ne konstatuojamas prekės gedimas ir pripažįstama netinkama jos kokybė (b.l. 150). Prielaidą, jog atsakovas suremontavo kavos aparatą per diagnostinį prekės kokybės nustatymą, teismas laikė nepagrįsta, kadangi ją paneigia dviejų skirtingų specialistų išvados apie tai, kad kavos aparatas nebuvo remontuotas (b.l. 64, 115). Aplinkybę, jog atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintą jo pareigą per nustatytą terminą kreiptis į inspekciją, pripažino nesuteikiančia pagrindo išvadai, jog parduota prekė buvo nekokybiška, inspekcijos atsisakymą patikrinti prekės laikė nepagrįstu. Teismas rėmėsi 2009-11-04, 2010-05-10 įmonių, teikiančių buitinės technikos garantinio aptarnavimo paslaugas, t.y. turinčių specialių žinių, reikiamų techninių priemonių - UAB „Baltic continent“, IĮ „Technetas“ išvadomis patikrinus ginčo prekės techninę būklę, kuriomis konstatuota, kad prekė yra tinkamos kokybės (b.l. 56, 64), taip pat bylos nagrinėjimo metu atliktos prekės kokybės ekspertizės išvadomis, patvirtinančiomis, kad išorinių prekės pažeidimų nėra, akivaizdžių ardymo ar taisymo požymių nepastebėta, kavos aparatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitinka visus kokybės reikalavimus (b.l. 115, 194-196). Teismas ieškovės ir liudytojo M. G. paaiškinimus apie prekės veikimo sutrikimus vertino kaip nenuoseklius, prieštaringus, laikė, kad šių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, įrodymai gauti iš kitų šaltinių, atsižvelgė į tai, kad šie proceso dalyviai turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, atsižvelgė į tai, kad ekspertas A. Č. teismo posėdyje iš šių dalyvių paaiškinimų apie jų nurodytus galimus prekės veikimo sutrikimus negalėjo nustatyti, koks konkrečiai gedimas galėjo būti, paaiškino, kad aparatas negali nemalti kavos ir leisti bėgti vandeniui, jei neveiktų kavos malūnėlis, aparatas apie tai indikuotų informaciniame ekranėlyje, užsidegtų atitinkamas simbolis, vanduo iš aparato nebėgtų, aparato naudotojai turėtų tai matyti ir naudodamiesi aparato instrukcija nustatyti sutrikimą bei esant galimybei jį pašalinti (b.l. 194-195). Nustatė, kad nei ieškovė nei liudytojas M. G. eksperto nurodytu būdu nesielgė, kavos aparato naudotojo instrukcija nesivadovavo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į eksperto paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad ieškovės, liudytojo M. G. parodymai apie galimus laikinus aparato veikimo sutrikimus nėra pakankami prekės netinkamai kokybei konstatuoti CK 6.363 str. 4 d. prasme. Pripažino, kad nekonstatavus netinkamos prekės kokybės ieškovė neturi teisės vienašališkai nutraukti sutartį, reikalauti iš atsakovo grąžinti jos už prekę sumokėtus pinigus, atlyginti neturtinę žalą, t.y. taikyti teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.363 str. 3, 8 d., 6.250 str. Be to, teismas nurodė, kad net jei būtų nustatyta, jog prieš 2009-10-11 pirkėjai pateikiant pardavėjui prekę egzistavo laikini aparato atitinkamų funkcijų atlikimo sutrikimai (kurie dėl savo pobūdžio negali būti pripažįstami netinkama prekės kokybe CK 6.633 str. 4 d. prasme), atsižvelgiant į tai, jog prekė yra sudėtinga ir brangi, ja buvo naudojamasi daugiau nei metus laiko, bet kokie funkcijų sutrikimai šiuo metu yra išnykę, aparatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, darė išvadą, kad ieškovės reikalaujami taikyti jos teisių gynimo būdai yra neadekvatūs, neproporcingi galimam jos teisių pažeidimui, kadangi galimi nukrypimai nuo prekės kokybės reikalavimų nėra tokie, jog sudarytų pagrindą taikyti šiuos teisių gynimo būdus, be to taikant reikalaujamus teisių gynimo būdus būtų iš esmės pažeista pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra. Pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę pirkėjas turi teisę reikalauti, jeigu tos prekės kokybei nustatyti reikalavimai iš esmės yra pažeisti (CK 6.363 str. 6 d.), tuo tarpu esminių ginčo prekės kokybės pažeidimų byloje teismas nenustatė. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistos jo turėtos išlaidos, kurios patvirtintos byloje esančiais dokumentais, atsižvelgus į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius, taip pat iš ieškovės priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Apeliantė skunde nurodo, kad ji laikėsi nurodymų įsigyti vandens nukalkinimo priemones, pirko specialią kavą, tačiau apie kavos aparato sutrikimų galimybę, jų defektavimo ir šalinimo būdus pardavėjas įsigijimo metu nepaaiškino ir nenurodė, todėl atsakovas, nesuteikęs jai informacijos, turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo. Vadovaujantis CK 6.353 straipsnio 10 dalį pardavėjas, nesuteikęs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos. Pirkėjo teisės nutraukti sutartį, reikalauti nuostolių, pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų atsiranda tada, kai dėl nepakankamos informacijos apie prekę turėjimo jis patiria neigiamų padarinių: nusiperka neatitinkantį poreikių daiktą, negali nusipirkti reikalingo daikto, išaiškėja daikto trūkumai. Kilus ginčui dėl pardavėjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka pirkėjui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – pardavėjui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo aukščiau nurodytų aplinkybių, be to, iš esančių duomenų nenustatyta, kad Ž. G. patyrė neigiamus padarinius, nuostolius, todėl nėra tikslinga spręsti, ar ieškovei buvo suteikta pakankama informacija dėl daikto naudojimosi. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad Ž. G. kavos aparatu naudojosi metus laiko, jai nekilo problemų dėl informacijos trūkumo, per tą laiką ji į atsakovą su klausimais dėl naudojimosi preke nesikreipė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl kavos aparato kokybės neteisinga. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas įvykdė procesinę pareigą ir įrodė, kad pardavė ieškovei tinkamos kokybės daiktą, kad kavos malūnėlis nebuvo sugedęs.

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį – perduoti pirkėjui tinkamą daiktą (prekę), t. y. tokį, kurio kokybė, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; pardavėjas atsako už neaptartus daiktų trūkumus, buvusius daikto perdavimo momentu arba po jo perdavimo dėl priežasčių, už kurias yra atsakingas pardavėjas (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrosios nuostatos, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. atitikti pirkimo–pardavimo sutartyje ir techniniame reglamente (jei toks yra) nustatytas savybes, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pagal įstatymą vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė yra tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokiems gaminiams keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius: įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teigia, kad aparato valdymo suprantamumas turėjo būti pripažįstamas kaip vienas pagrindinių šios prekės kokybės rodiklių. Kaip jau minėta aukščiau Ž. G. kavos aparatu naudojosi metus laiko, per tą laikotarpį jai nekilo klausimų dėl aparato valdymo, be to, kaip nustatyta iš pačios ieškovės paaiškinimų, ji ir jos sutuoktinis nesivadovavo aparato naudojimo instrukcija ir nebandė pašalinti laikino sutrikimo, kuris negali būti pripažįstamas daikto trūkumu (t.1, b.l. 195). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad prekės valdymas, laikino veiklos sutrikimo pašalinimo sprendimas buvo perdaug sudėtingas.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai atmetė kaip įrodymus Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimų, kurių atsakovas neginčijo, išvadas, laikė ieškovės, liudytojo paaiškinimus prieštaringais, rėmėsi specialistų, ekspertų išvadomis, gautomis pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką (CPK 197, 212-218str.), neįvertino, kad prekės perdavimo-priėmimo aktu atsakovas pripažino, kad prekė yra su defektais. Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimų išvadas, pateiktas neištyrus ginčo prekės ir remiantis vien prekės priėmimo-perdavimo garantiniam remontui akte ir ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, vertino kritiškai. Taip pat atsižvelgė į ieškovės, liudytojo M. G., kuris yra ieškovės sutuoktinis, suinteresuotumą bylos baigtimi, jų parodymus pagrįstai laikė nenuosekliais, kadangi ieškovė, liudytojas neatsiminė visų aplinkybių dėl aparato veiklos sutrikimo (t.1, b.l. 191, 192). Pirmosios instancijos teismas eksperto išvadai išaiškinti į teismo posėdį iškvietė ekspertą A. Č., eksperto išvadą, specialistų išvadas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas nepateikė jokių garantinių gamintojo įsipareigojimų dėl ginčo prekes, tačiau pastebėtina, kad ji nereikalavo šiuos įrodymus pateikti (CPK 199str.). Apeliantė klaidingai teigia, kad atsakovo parduotuvės darbuotojai dokumentuose nurodžius daikto gedimą, tai, kad nemala kavos malūnėlis, buvo pripažintas ir nustatytas veikimo sutrikimas, kas vertintina kaip kavos aparato defekto buvimo fakto pripažinimas iš atsakovo pusės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nurodė, kad pardavėja J. K. neturi specialių žinių, kad galėtų daryti išvadas dėl sudėtingos prekės kokybės, ji prekės netyrė, tik priėmė ją iš ieškovės, 2009-10-11 prekės perdavimo-priėmimo akte nurodė galimą gedimą („nemala kavos malūnėlis“) (t.1, b.l.150). Prekės priėmimo-perdavimo garantiniam remontui akte nurodoma, jog prekė priimama ir siunčiama būtent diagnostikai, pažymima, kokios pasekmės gali būti taikomos pirkėjos nurodytam galimam gedimui nepasitvirtinus, o ne konstatuojamas prekės gedimas ir pripažįstama netinkama jos kokybė. Be to, šiame akte nurodyta, kad yra gautas pirkėjos prašymas, kad nustatant defektus dalyvautų nepriklausomas ekspertas. Ž. G. 2009-10-11 prašyme, adresuotam Topo centras parduotuvės direktoriui, nurodė, kad ji reikalauja, jog nustatant defektą dalyvautų nepriklausomas ekspertas, spręsti konfliktą laikantis įstatymų nuostatų, nes nesutikta grąžinti už prekę pinigus (t.1, b.l.151). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantė perdavė kavos aparatą žinodama, jog atsakovas gedimo nepripažįsta ir siunčia ginčo prekę ištirti specialias žinias, reikiamas technines priemones turinčiai, buitinės technikos garantinio aptarnavimo paslaugas teikiančiai įmonei. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą, pagrįstai pripažino, kad kavos aparatas buvo tinkamos kokybės.

Atmestini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsakovo turėtas 9075,25 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai laikė akivaizdžiai per didelėmis ir jas mažino iki 2994,83 Lt. Priteisdamas išlaidas atsižvelgė į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius, įvertino, kad bylos sudėtingumas nėra didelis, byla buvo nagrinėjama kitoje vietoje nei registruota advokato darbo vieta, byloje vyko du parengiamieji, trys teismo posėdžiai, ginčijama suma nėra didelė, byloje sprendžiami klausimai nėra nauji. Todėl šioje dalyje keisti sprendimo taip pat nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš apeliantės priteistinos kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas pateikė prašymą priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2268,75 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios išlaidos yra per didelės, viršija aukščiau minimų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius, byla nesudėtinga, todėl išlaidos mažintinos iš apeliantės priteisiant 1200Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „TC Prekyba“, įmonės kodas 135790459, naudai.