- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-1886-910/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro 7409,41 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 417,89 Eur išeitinę išmoką, 1591,05 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį, 16 780,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir po 32,46 Eur už kiekvieną toliau uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas taip pat pareiškė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtas ieškovo apeliacinis skundas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo byloje Nr. 2A-1247-XX/2018.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
3. Teismas darė išvadą, kad ieškovo pareikšti reikalavimai tapatūs pateiktiems civilinėje byloje Nr. 2-1031-763/2017, kurios nagrinėjimas tęsiamas apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-1247-XX/2018, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Ieškovas, nagrinėjant bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių Švenčionių rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-1031-763/2017), pateikė patikslintą ieškinį, kurio vienu iš reikalavimų prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir susijusias sumas. Švenčionių rajono apylinkės teismas šį ieškovo reikalavimą paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad ieškovas pirmiausia turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu ir išaiškinimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Ieškovas taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovo prašymą, reikalavimus atmetė. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas turėjo vienintelę teisinę gynybos priemonę - per mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos kreiptis su ieškiniu į teismą.
5.2. Teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovas atsiduria situacijoje, kai gali netekti galimybių teisinėmis priemonėmis ginti pažeistas teises ir interesus. Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą palikti galioti nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1031-763/2017, t. y. ieškovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir susijusių sumų priteisimo palikus nenagrinėtais, o Vilniaus regiono apylinkės teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti ieškovo ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo ginčijimo, ieškovas neturės galimybės dar kartą kreiptis į teismą su ieškiniu, nes bus praleistas terminas Darbo ginčų komisijos sprendimui ginčyti.
5.3. Ieškovas teismui teikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtas ieškovo apeliacinis skundas. Ieškovo teigimu, bylos sustabdymas visiškai užtikrintų, kad dėl to paties reikalavimo nebūtų priimti du skirtingi teismo sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
8. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškiniui (pareiškimui) priimti. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą).
9. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.
10. Nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1031-763/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo bei su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusių išmokų priteisimo, 2017 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo patikslinti reikalavimai priteisti iš atsakovo 8024,14 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 1867,01 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį, 6679,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 15,73 Eur už kiekvieną toliau uždelstą atsiskaityti dieną, palikti nenagrinėti. Sprendime ieškovui išaiškinta, kad su reikalavimais dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2A-1247-XX/2018).
11. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai tapatūs pateiktiems civilinėje byloje Nr. 2-1031-763/2017, kurios nagrinėjimas tęsiamas apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1247-XX/2018. Tokią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumas yra tas, kad ieškovas, siekdamas nepraleisti ieškinio senaties termino, dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1031-763/2017 pareikštų reikalavimų, kuriuos teismas paliko nenagrinėtus, taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi ieškovo prašymą, šiuos reikalavimus atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. DGKS-68, kreipėsi į teismą.
12. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, siekdamas nepraleisti DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas dar nepasisakęs dėl tapačių ieškovo reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2A-1247-XX/2018. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad, teismui atsisakius priimti ieškinį, galėtų susidaryti situacija, jog ieškovui būtų apribota teisė ginti savo pažeistas teises teisinėmis gynybos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą palikti galioti nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1031-763/2017, o Vilniaus regiono apylinkės teismui atsisakius priimti ieškovo ieškinį, reiškiamą nesutinkant su Darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 3 d. sprendimu, ieškovas neturėtų galimybės dar kartą kreiptis į teismą su ieškiniu, nes, nesikreipus į teismą per DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, Darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 3 d. sprendimas įsiteisėtų ir taptų privalomas bei vykdytinas (DK 229 straipsnio 1 dalis, 230 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo negali būti sprendžiama formaliai. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią susiklosčiusią procesinę situaciją ir, priimdamas procesinį sprendimą, be kita ko, vadovautis civilinio proceso tikslais, teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovui neturėtų būti užkertamas kelias įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintas įstatymų leidėjo siekis, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, nagrinėjamu atveju galėtų būti užtikrinamas kitais būdais, pavyzdžiui, sustabdant bylos nagrinėjimą.
15. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį nutartyje nurodytais motyvais. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.