Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1337-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
1-1337-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06990-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
V. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1337-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06990-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, šiuo metu nedirbantis, turintis statybininko darbo sutartį Ispanijoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2019 m. vasario 18 d., apie 16.10 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį stikliniu ąsočiu į galvą savo sūnui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. V. fizinį skausmą bei padarydamas nukentėjusiajam muštinę galvos kairės pusės žaizdą su poodine kraujosruva pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2019 m. vasario 18 d. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su sūnumi V. V., ir konflikto metu impulsyviai sureagavo – sugriebė stiklinį ąsotį ir juo sudavė vieną smūgį sūnui į galvą. Nenorėjo tyčia sūnaus sužeisti, viskas įvyko spontaniškai. Dėl savo veiksmų gailisi, sūnaus atsiprašė ir sūnus jam atleido, susitaikė. Pažada iki 2019 m. kovo 24 d. atlyginti 71,89 Eur turtinę žalą ligonių kasai (b. l. 70).

Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 18 d., apie 10.00 val., grįžo iš darbo į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nuėjo miegoti. Prieš eidamas namo buvo užėjęs į barą, kur išgėrė kelis bokalus alaus. Vėliau, apie 11.00 val. į svečius atėjo pažįstamas, su kuriuo išgėrė apie 0,7 l alkoholio. Kartu su pažįstamu vartojant alkoholį, prie jų trumpam prisijungė tėvas V. V., kuris kartu išgėrė kelias taureles, o vėliau išėjo į savo kambarį. Vėliau, apie 16.00 val., sugrįžo į namus palydėjęs pažįstamą ir tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas paėmė ant stalo stovėjusį stiklinį ąsotį ir trenkė jam vieną kartą į galvą – į kairę pusė prie smilkinio. Konflikto metu kitame kambaryje buvo brolis G. V.. Konfliktai tarp jo ir tėvo būna dažnai, tačiau anksčiau tėvas smurto nenaudojo. Dėl šio įvykio tėvui pretenzijų neturi (b. l. 12-13).

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. vasario 18 d., apie 12.00 val. pas brolį V. V. atėjo pažįstamas, su kuriuo brolis vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek jam žinoma, tėvas taip pat su jais kartu vartojo alkoholį. Vėliau (negali nurodyti tikslaus laiko), brolis su pažįstamu išėjo iš namų. Apie 16.00 val. brolis sugrįžo ir tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis išgirdo, kad kažkas sudužo. Iš karto nuėjo į kambarį ir pamatė, kad brolis visas kruvinas, iš galvos bėga kraujas. Ant grindų pamatė sudužusį ąsotį. Kraujo buvo taip pat prie lovos, todėl mano, kad tėvas trenkė broliui su ąsočiu, o nemetė ąsočio į brolį. Paties įvykio jis nematė. Kai įėjo į kambarį, tėvas apsirengė ir išėjo iš buto. Tėvui išėjus, brolis iškvietė policiją. Kartu su policijos pareigūnais atvažiavo ir GMP medikai, kurie išvežė brolį į ligoninę (b. l. 20-21).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotos pranešimo apie 2019 m. vasario 18 d. įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duomenys ir papildoma informacija apie patikrinimą (b. l. 3).

Fotonuotraukose užfiksuotas nukentėjusysis V. V. ir įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad specialistas, apžiūrėjęs ir įvertinęs du V. V. medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad V. V. VšĮ RVUL ligoninėje 2019 m. vasario 18 d. nustatyta muštinė galvos kairės pusės žaizda su poodine kraujosruva pakaušyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip vienu kieto buko ir/ar bukabriaunio daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 33-34).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos smurto prieš V. V. faktinės aplinkybės (B. l. 35-36).

Nukentėjusiojo V. V. 2019-03-05 pranešimas vyresniajai tyrėjai D. D. dėl susitaikymo su tėvu V. V. patvirtina, kad jo tėvas atsiprašė, o jis yra pasiruošęs jam atleisti (b. l. 39).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 71,89 Eur civilinį ieškinį dėl V. V. gydymo išlaidų, tačiau vėliau pateikė atsisakymą nuo ieškinio, nes žala atlyginta (b. l. 43-45, 95). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Swedbank mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2019 m. kovo 15 d. V. V. atlygino žalą PSDF už V. V. gydymą (b. l. 77, 78).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. vasario 18 d., apie 16.10 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sūnumi V. V. metu, sudavė vieną smūgį stikliniu ąsočiu į galvą savo sūnui V. V., bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. V. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, kadangi panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sūnų.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

V. V. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašė pagal galimybę skirti išdirbti daugiau valandų per mėnesį (b. l. 91-93).

Nukentėjusysis V. V. buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 94). Prieštaravimų nepareiškė.

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą (vieną kartą stikliniu ąsočiu trenkė sūnui į pavojingą gyvybei kūno vietą - galvą), į kaltinamojo asmenybę (šiuo metu nedirba, turi sudaręs darbo sutartį Ispanijoje, anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės minimumui (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. V. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Prokurorė prašo skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau bylos duomenimis kaltinamasis tokią smurtinę veiką padarė pirmą kartą, nukentėjusysis apklausos metu nurodė, kad anksčiau tėvas V. V. nėra smurtavęs, pretenzijų tėvui neturi. Kaltinamasis gailisi, sūnaus atsiprašė, kaip pats nurodė, nenorėjo sūnaus nei sužeisti, nei sužaloti. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas už smurtinius veiksmus, ši veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas mano, kad skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę netikslinga.

V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 71,89 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti V. V., kad:

1) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis);

2) jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu (BK 46 straipsnio 7 dalis).

3) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas