Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjos pavaduotojos apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įgaliotu asmeniu - direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, kadangi neužtikrino, kad darbuotojas D. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 24 dienos iki 2015 m. balandžio 11 dienos, dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei nustatyta tvarka pranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią. Pagal 2015-04-15 gautą pareiškėjo D. A. prašymą dėl jo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jį nuo 2015-03-24 iki 2015-04-11 siuntė dirbti į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektoriai S. S. ir I. G. atliko pateiktos informacijos tikrinimą. Pagal atlikto patikrinimo metu surinktus papildomus duomenis, galinčius būti įrodomais nelegalaus darbo byloje, galima teigti, kad pareiškėjui D. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, buvo išduotas leidimas Nr. 936 patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. D. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe skyriuje išklausė įvadinį saugos ir sveikatos instruktavimą ir apie metilo spirito naudojimo, sandėliavimo taisykles bei pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. D. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiųstas į AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įvairius statybos darbus: betonavo grindis, glaistė sienas, tinkavo, dažė, klijavo plyteles, montavo laminatą, dažė radiatorius ir įmonės lėšomis buvo apgyvendintas viešbutyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini)). Dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su direktoriumi L. B. ir sulygo, kad atlyginimas bus mokamas už atliktą darbą (apie 1 500 Eur). D. A. teigimu, jam buvo išmokėtas 200 Eur avansas. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B., neužtikrindamas, kad darbuotojas D. A. nuo 2015 m. kovo 24 dienos iki balandžio 11 dienos dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei nustatyta tvarka pranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, pažeisdamas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Be to jis, būdamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įgaliotu asmeniu - direktoriumi, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, kadangi neužtikrino, kad darbuotojas V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 24 dienos dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei nustatyta tvarka pranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią. Pagal 2015-06-04 gautą pareiškėjo V. A. prašymą dėl jo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jį nuo 2015-03-24 siuntė dirbti į AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektoriai S. S. ir A. D. atliko pateiktos informacijos tikrinimą. Anksčiau nagrinėjant dėl pareiškėjo brolio D. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui išduoto leidimo patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-04-21 raštu Nr. SD-3-4983 buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dėl ant leidimo uždėto spaudo „Įvadinį saugos darbe instruktavimą išklausė“ 2015-04-21 raštu Nr. SD-3-4982 kreiptasi į AB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-04-24 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, kuriuose matyti, kad buvo prašoma išduoti leidimą ir V. A. su mašina VW Multivan, v. n. (duomenys neskelbtini), įeiti/įvažiuoti į įmonės teritoriją, bei AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė saugos darbe skyriuje apie V. A. išklausyto įvadinio saugos ir sveikatos instruktavimo žurnalo kopiją. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B., neužtikrindamas, kad darbuotojas V. A. nuo 2015 m. kovo 24 dienos dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei nustatyta tvarka pranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, pažeisdamas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Skundžiamame nutarime nurodoma, jog „teismui pagrįstų abejonių kelia V. A. pateikta 2015-04-11 sąskaita-faktūra už statybines medžiagas, pirktas parduotuvėje „Bikuva“, Utenoje, apeliantas pažymi, jog tuo laikotarpiu užsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto užsakymo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos darbus atliko (duomenys neskelbtini). Nuo Utenoje esančios „Bikuvos“ parduotuvės, kurioje D. ir V. A. neva pirko statybines medžiagas rangos darbams AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atlikti, iki Jonalaukio kaimo yra 103 kilometrų atstumas. Atsižvelgiant į tai, visiškai nesuprantama, kaip D. ir V. A. 2015-04-11 galėjo pirkti statybines medžiagas Utenoje ir tą pačią dieną atlikti darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita gyventi viešbutyje Jonavoje bei gauti 2015-04-11 sąskaitą už apgyvendinimo paslaugas. Tai, kokiu būdu pas D. ir V. A. atsirado viešbučio sąskaita, paaiškino liudytoja apklausta viešbučio buhalterė, kuri paaiškino, kad palaikė juos įmonės darbuotojais ir išrašė ankščiau laiko sąskaitą bei perdavė tuo metu darbuotojais palaikytiems asmenims. Šių faktinių aplinkybių bei D. ir V. A. pateiktų įrodymų prieštaringumas patvirtina, jog šie neva nuo L. B. nukentėję asmenys kreipėsi į VDI dėl tariamai nelegalaus darbo tik norėdami pakenkti L. B. interesams, keršydami jam dėl nesutartų darbo sąlygų.

Apelianto nuomone, teismo reikalavimas pateikti duomenis apie kitus (teismo nuomone) nelegaliai objekte dirbusius darbininkus taip pat yra nepagrįstas, nes ATPK pažeidimo protokolas surašytas tik dėl D. ir V. A. galimai nelegalaus darbo, VDI tyrimą atliko taip pat tik dėl šių asmenų tariamai nelegalaus darbo.

Skundžiamo nutarimo argumentai, jog „VDI neatlikti veiksmai sudarė sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B. bylos nagrinėjimo metu neigti savo kaltę ir teikti klaidinančius papildomus įrodymus“ akivaizdžiai įrodo bylą nagrinėjančio teismo šališkumą bei neobjektyvumą. Apelianto nuomone, šiais veiksmais administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą. ATP protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas ATP protokolą surašiusiai institucijai, apelianto nuomone, taip pat turėtų būti laikomi neteisėtais ir trukdančiais administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams įgyvendinti.

Teismas priimtame nutarime grąžinti bylą papildomam tyrimui nurodė, kad institucija, gavusi skundus, nepatikrino, kur faktiškai ir kokius darbus atliko D. ir V. A., neapklausė jų apie nurodytas aplinkybes galinčius patvirtinti liudytojus. Parodymų patikrinimas vietoje nėra įtvirtintas ATPK kaip įrodymų įtvirtinimo priemonė, todėl VDI inspektoriai gavę D. ir V. A. paaiškinimus 2015 m. balandžio 15 d. į įvykio vietą nevyko, nes A. ten darbų nebevykdė. L. B. 2015-05-13 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašė ir pasišalino, protokolas buvo išsiųstas susipažinimui paštu. 2015-07-28 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė nurodydamas, kad su išdėstytais faktais nesutinka ir paaiškinimus pateiks VDI darbo ginčų komisijai (neaišku, kodėl darbo ginčų komisijai).

Liudytojas V. P., UAB „Litenergija“ inžinierius - elektrikas teisme paaiškino, kad betarpiškai prižiūrėjo pas juos mokymo klasės - salės ir poilsio kambarėlio remonto darbus, kurie buvo atliekami 1-1,5 mėnesio. L. B. parodymai, kad nesutarus su D. ir V. A., darbus pradėjo po 3-4 savaičių ir visus remonto darbus atliko A. P. su kolega, vertintini kritiškai, nes A. P. ir A. M. leidimus patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik pusei mėnesio nuo 2015-04-14 iki 2015-04-30 ir per šį laikotarpį nebūtų spėję darbų atlikti. Paminima ir tai, kad L. B. yra linkęs pažeisti DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nustatytas nuostatas, kadangi pagal jo paties paaiškinimus leidžiama dirbti asmenims, nesudariusiems darbo sutarčių ir nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Į teismo posėdį 2015-10-26 dėl A. nelegalaus darbo nuginčijimo L. B. atsivedė liudytoją A. P., tariamai dirbusį A. darbus 2015 m. kovo - balandžio mėn., tačiau pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis 2015 m. kovo - balandžio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o įdarbintas jis buvo tik 2015-05-06. Taigi byla institucijai grąžinta neteisėtai, pats teismas neapklausė kaltinimo liudytojų V. A. ir S. J., kurių parodymai yra esminiai, įrodantys nelegalaus darbo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. ir Institucijos apeliaciniai skundai tenkinami.

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar administracinio teisės pažeidimo bylą pradėjęs nagrinėti pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą surinktą bylos medžiagą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Todėl apygardos teismas bylos medžiagą vertina tik pateiktų skundų apibrėžtose ribose, t. y. neanalizuoja L. B. kaltės klausimo dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Pagrindinis Institucijos uždavinys yra tinkamai išpildyti ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Paprastai nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7). Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali. Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-370/2007).

Pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą Institucijai grąžino dėl to, kad medžiagos nagrinėjimo metu tapo neaišku, kuris iš keturių asmenų – D. A., V. A., A. P. ar V. M., atliko statybos remonto darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje; neaišku, kokią įrodomąją reikšmę turi V. A. pateikta 2015-04-11 sąskaita-faktūra, pagal kurią UAB „Statybų portas“ parduotuvėje Utenoje pirko statybines medžiagas. Apylinkės teismo teigimu, Institucija turėtų išsiaiškinti, ar V. ir D. A. faktiškai atliko darbą, kokiame ceche, pagal kokią darbų sutartį, kodėl skiriasi sutarčių numeriai tiems patiems darbams atlikti, patikrinti, ar tokios sutartys tarp rangovų buvo sudarytos, nustatyti liudytojus, galinčius patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.). Bet koks kitoks ATPK nenumatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir trukdančiu administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.) įgyvendinti.

Šiuo atveju yra sprendžiama, ar konkrečius darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atliko V. A. ir D. A.. Administracinio teisės pažeidimo protokolai L. B. yra surašyti būtent dėl šių asmenų nelegalaus darbo, todėl Institucija neprivalo aiškintis, kas dar be minėtų asmenų galėjo nelegaliai dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Todėl skundžiamo nutarimo reikalavimas išsiaiškinti, kokius darbus atliko A. P. ir V. M., yra nepagrįstas. Dėl konkrečių byloje esančių duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, todėl nutarime keliamas klausimas apie tai, kokią įrodomąją vertę turi V. A. pateikta 2015-04-11 sąskaita-faktūra, taip pat vertinamas kritiškai. Apylinkės teismas, pasikviesdamas į posėdį galimai nelegaliai dirbusius asmenis bei juos apklausdamas, gali pats netrukdomai nustatyti, kur dirbo minėti asmenys, koks buvo jų darbo pobūdis, ar yra trečiųjų asmenų, galinčių paliudyti realaus darbo faktą. Esminių pateiktos medžiagos trūkumų, kurių nebūtų galima pašalinti pirmosios instancijos teisme, apygardos teismas nenustatė, tačiau atkreipiamas dėmesys dėl L. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP 0629-0098 (b. l. 63). Šiame protokole nėra nurodytas tikslus pažeidimo darymo laikas, t. y. nurodyta, kad nelegalus V. A. darbas prasidėjo 2015-03-24, tačiau nenurodytas darbo pabaigos laikas. Tokia inkriminuojamo pažeidimo darymo formuluotė nėra tinkama ir tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas, tačiau V. A. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirbo maždaug apie mėnesį laiko (b. l. 67), taigi iš šio bei kitų bylos medžiagos duomenų apylinkės teismas gali pats sukonkretinti pažeidimo darymo laikotarpį. Vien šio trūkumo nustatymas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų galima bylos medžiagą grąžinti protokolą surašiusiai Institucijai.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad bylos medžiagą perduoti Institucijai, surašiusiai protokolą, nuspręsta vadovaujantis ATPK 280 straipsnio nuostatomis, kur reglamentuotas pasiruošimas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau nagrinėjamu atveju Jonavos rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.1-438-598/2015 jau buvo pradėjęs nagrinėti teismo posėdyje, todėl teismas neturėjo vadovautis ATPK 280 straipsnio, reglamentuojančio pasiruošimą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nuostatomis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, Jonavos rajono apylinkės teismas, jau pradėjęs nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai bylos medžiagos papildomam tyrimui. Dėl to skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Klausimas, ar L. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, bus išspręstas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

L. B. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjos pavaduotojos apeliacinius skundus tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.