- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 1-110-564/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00234-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Civilinis ieškovas
- V. Č.
- Kaltinamasis
- W. W.
- Advokatai
- Remigijus Uckus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
2016 m. sausio 7 d.
dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, gynėjui advokatui Remigijui Uckui, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui V. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, W. W., gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini), pareigos - inžinierius, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis W. W. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra, 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.00 val., Kalvarijos mieste, Vytauto – Laisvės - Dariaus ir Girėno gatvių nereguliuojamoje, nelygiareikšmėje sankryžoje, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su tempiama priekaba „Dethleffs“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 158 p. reikalavimus - vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, važiuodamas šalutiniu keliu - Vytauto gatve, nepraleido iš kairės pagrindiniu keliu - Dariaus ir Girėno gatve važiuojančio motociklo „V. H. V05“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. Č., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motociklo „V. H. V05“, valstybinis numeris 222 BB, vairuotojas V. Č., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXII skyriaus tvarka kaltinamajam W. W. nedalyvaujant. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis W. W. kaltu prisipažinęs visiškai.
Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad 2014-08-05 važiavo motociklu „V. H.“, Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno gatve. Važiuodamas šia pagrindine gatve matė, kad sankryžoje jam iš dešinės važiavęs lengvasis automobilis su prikabinamu nameliu pristabdė ir vėl pradėjo judėti užkirsdamas jam kelią. Tuomet jis stabdė, motociklas pradėjo čiuožti ir jis, stengdamasis išvengti smarkesnio susidūrimo, statė koją ant kelio dangos, tačiau vis tiek atsitrenkė į lengvojo automobilio tempiamą namelį. Šio įvykio metu jam „sprogo“ dešinės kojos čiurnos sąnarys. Greitoji med. pagalba jį nuvežė į Marijampolės ligoninę, kur buvo atlikta operacija, sąnarys buvo sutvirtintas metalo svetimkūniais, prasidėjo infekcija, vėl buvo atlikta operacija. Gydėsi ligoninėje ir namuose, nedarbingas buvo tris mėnesius. Du su puse mėnesio vaikščiojo tik su ramentais, po to buvo uždėta plastikinė langetė. Be įtvarų pradėjo vaikščioti maždaug už trijų su puse mėnesio. Jis yra įmonės savininkas ir vadovas, dėl savo ligos patyrė daug nuostolių- kai kuriuos verslo reikalus tvarkė telefonu, internetu ar perleido tai daryti kitam savininkui, tačiau jam pačiam negalint judėti ir vykti į susitikimus, neįvyko daug sandorių. Konkrečiai kokie sandoriai neįvyko ir kokią žalą patyrė, negalėjo įvardinti. Įmonė užsiima pervežimo paslaugomis, langų montavimu, be jo įmonėje yra ir kiti darbuotojai- transporto vadovas, vadybininkai, buhalterė, buhalterės padėjėja, langų pardavėja, langų montuotojai, vairuotojai, autošaltkalviai. Be to yra išlikę padariniai jo sveikatai ir savijautai- koja sutinsta, jaučia skausmus, negali pilnai lankstyti sąnario, užsiimti tuo, kuo anksčiau laisvalaikiu užsiimdavo- slidinėti, važinėti dviračiu. Gydytojai jam nurodė, kad tokios pasekmės yra nuo buvusio skeveldrinio lūžimo ir kitaip nesugis. Be to jautė nepatogumus negalėdamas judėti buityje, o taip pat ir dėl to, kad pats negalėjo dirbti, darbus turėjo atlikti kiti, pats negalėjo tvarkyti verslo reikalų taip, kaip būtų galėjęs tai daryti nebūdamas sužalotas. Draudimo bendrovė jam išmokėjusi 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad jam padaryta neturtinė žala atitinka 15000 eurų, todėl civilinį ieškinį prašo tenkinti. Kaltinamasis, bendraujant su juo Kalvarijos PK, atsiprašė.
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra Kalvarijos mieste, Vytauto – Laisvės - Dariaus ir Girėno gatvių nereguliuojamoje, nelygiareikšmėje sankryžoje. Sankryžoje yra kelio ženklai Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, kuriuo iki eismo įvykio Dariaus ir Girėno gatve važiavo motociklas „V. H. V05“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, kuriuo iki eismo įvykio Laisvės gatve važiavo automobilis „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su tempiama priekaba „Dethleffs“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuotas 15,40 m. motociklo stabdymo pėdsakas ( 1t.b.l. 9-20).
Iš apžiūros protokolo seka, kad gyvenamosios priekabos „Dethleffs“, valstybinis numeris IK-F 884, apžiūros metu nustatyta, jog apgadintas priekabos kairys šonas kairio rato arkos užpakalinėje dalyje bei kairio šono skyde ( 1t., b.l. 21-25).
Iš apžiūros protokolo seka, kad motociklo „V. H. V05“, valstybinis numeris 222 BB, apžiūros metu nustatyta, jog apgadintas dešinės pusės šonas,matosi įbrėžimai ant išmetimo vamzdžių, priekinio rato, priekinio žibinto, degalų bako, taip pat sugadintas motociklo vairo rankenos dešinysis galas ( 1t., b.l. 26-31).
Iš specialisto išvados Nr. G 893/14(09) seka, kad V. Č. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešinės blauzdos kaulų skeveldrinis lūžimas apatiniame trečdalyje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galėjo būti padarytas 2014-08-05 eismo įvykio metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais ( 1 t., b.l. 67).
Iš specialisto išvados Nr. 11-3117(14) seka, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog prieš pat stabdymo pėdsakų susidarymą motociklas „V. H. V05“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo apie 50 km/h greičiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su tempiama gyvenama priekaba „Dethleffs“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo W. W. veiksmai – šalutiniu keliu važiuodamas per nelygiareikšmių kelių sankryžą nedavė kelio motociklui „V. H. V05“, valstybinis numeris 222 BB, artėjančiam prie šios sankryžos pagrindiniu keliu, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ( 1t., b.l. 91-97).
Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad kaltinamasis W. W. ir nukentėjusysis V. Č. eismo įvykio metu buvo blaivūs (1 t., b. l. 35 ).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis W. W. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 158 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo, vairuojamo V. Č., dėl ko motociklas atsitrenkė į W. W. vairuojamu automobiliu tempiamą priekabą. Šio eismo įvykio metu nesunkiai sužalota nukentėjusiojo V. Č. sveikata. Iš nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados ir kitos bylos medžiagos seka, kad nukentėjusysis V. Č. kelių eismo taisyklių nepažeidė. Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad eismo įvykio priežastimi buvo W. W. padaryti kelių eismo taisyklių 9 p., 158 p., pažeidimai. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d. požymius.
Nukentėjusysis V. Č. prašo priteisti iš kaltinamojo, draudimo bendrovės A. V.-Aktiengesellshaft, atstovaujamos „If P&C Insurance AS filialo“ 13000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu padaryto sužalojimo patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dėl patirtų sužalojimų ir juos lydinčio gydymo patyrė didelius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jam buvo apribotos judėjimo, bendravimo galimybės, negalėjo, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, tinkamai rūpintis įmonės veikla, prarado ryšius su buvusiais klientais, negalėjo sudaryti naujų sandorių. Dėl patirtos kojos traumos išlikę liekamieji reiškiniai- koja tinsta, skauda, negali ilgai vaikščioti, pilnai negali lankstyti sąnario ir dėl to užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla- slidinėjimu, važinėjimu dviračiais, dėl gydymosi ir reabilitacijos turėjo didelių išlaidų. Neturtinę žalą įvertina 15000 Eur. Kadangi dalį žalos- 2000 Eur atlyginusi draudimo bendrovė, prašo likusią dalį priteisti iš atsakovų, taip pat pažymi, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra gera ir pakankama tokiai žalai atlyginti .
Atsiliepimas
Civilinio atsakovo atstovas „IfP & C Insurance AS filialas“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad bendrovės išmokėta nukentėjusiajam 2000 eurų suma atitinka padarytos neturtinės žalos dydį, tokia suma buvo apskaičiuota įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. W. W. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civiliniam ieškovui padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)- ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimas.
Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo V. Č. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad W. W. padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam V. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė didelį stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus. Neabejotinai teismo medicinos specialisto išvada, pateiktasis medicininiais dokumentais nustatyta, kad jam buvo sužalotas judėjimo funkciją užtikrinantis organas-koja, jam buvo atlikta keletas operacijų, ilgą laiką galėjo judėti tik su ramentais ir įtvarais, o tai sukėlė nepatogumus buityje, o taip pat negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, buvo laikinai nedarbingas. Nors nukentėjusysis nurodo, kad dėl negalėjimo vykdyti darbines funkcijas nukentėjo jo vadovaujamos bendrovės veikla ir interesai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, be to nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir darbuotojas, jo ligos metu darbo funkcijas buvo perėmęs kitas direktorius. Įvertinus padarytos traumos pobūdį, jos gydymo eigą neabejotinai aišku, kad tam tikri nukentėjusiojo nurodomi liekamieji reiškiniai – skausmas, tinimas, nevisavertis sąnario funkcionavimas išlikęs, tačiau jokių pagrįstų duomenų, kad tai ypatingai apsunkintų judėjimo galimybę ir tai būtų ilgalaikės pasekmės nėra.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. W. W. padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėto, tačiau neatsargaus elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, W. W. kelių eismo taisykles pažeidė būdamas blaivus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusio nurodoma patirtos neturtinės žalos suma ( 15000 eurų ) yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. žymiai per didelė. o taip pat civilinio atsakovo išmokėta 2000 eurų draudimo išmoka yra per maža.
Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –5000 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovui neatlyginta neturtinės žalos dalis -3000 Eur- priteistina iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo W. W. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d. 1 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
W. W. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, gauna pastovias pajamas. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kadangi kaltinamasis neteistas, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu ( areštas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę negu sankcijos vidurkis. Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- užstatas, kaltinamasis išreiškęs sutikimą, kad sumokėta užstato suma būtų įskaityta kaip bauda. Kaltinamasis W. W. gyvena ne Lietuvos Respublikoje, į teismo posėdį jis neatvyko, tačiau pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla buvo išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXII skyriaus tvarka kaltinamajam nedalyvaujant, kaltinamojo neatvykimas šiuo atveju bylos išnagrinėti nesutrukdė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis pažeidė kardomąją priemonę –užstatą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bauda, atitinkanti sumokėto užstato sumą – 868,86 Eur ( 23,07 MGL) ir jo sumokėta užstato suma pervestina Lietuvos Respublikos valstybei kaip bauda už nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į tai, kad W. W. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padaręs KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.
Kadangi kaltinamasis W. W. nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, jam LR BK 51 str. 1d. 3 p. pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Kaip seka iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateiktų duomenų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015-12-15 sudarė 154,54 eur. ( 2 t., b. l. 5 ). Šioje byloje kaltinamajam, nemokančiam proceso kalbos, gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti kaltinamajam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
W. W. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti 23,07 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 868,86 Eur ( aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 86 centų ) baudą.
W. W. paskirtą kardomąją priemonę - 3000 Lt, kas atitinka 868,86 Eur, užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir įpareigoti užstato gavėją- Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą- užstatą, atitinkantį paskirtos baudos dydį, t.y. 868,86 eur ( aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt šešis centus ) pervesti Lietuvos Respublikos valstybei kaip W. W. paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Civilinio ieškovo V. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui V. Č. 3000 Eur ( tris tūkstančius eurų ) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamąjį W. W. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo atleisti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 str. 1d., nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.