Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-18 · Administracinė byla Nr. I2-1345-809/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
I2-1345-809/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03842-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
B. T. J.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-1345-809/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03842-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. T. J. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. T. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 22S119870 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji nebuvusi tinkamai informuota apie ginčijamo Sprendimo priėmimą, t.y. nurodo, kad Departamento atsiųstame laiške nebuvo nurodytos Sprendimo uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką priežastys.

Pareiškėja nurodo, jog nuotoliniu būdu Kauno technologijos universitete baigė pirmą pusmetį.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad visi vizai gauti pateikti dokumentai buvo teisėtai gauti kilmės valstybėje ir yra autentiški, ji nekelia nelegalios migracijos grėsmės. Studijų dokumentai buvo gauti tiek Pietvakarių Nigerijos universitete, kur, anot pareiškėjos, ji įgijo bakalauro laipsnį, bei Kauno technologijos universitete Lietuvoje, kur ketino fiziškai studijuoti, kad įgytų magistro laipsnį. Pareiškėja pažymi, jog jos rėmėjas būtų jos tėvas S. F. J., kuris yra bendrovės „Folorunso Tow Ventures Limited“ generalinis direktorius (b. l. 98-101).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog, departamentas vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė pranešimą dėl priimto sprendimo bei jame pateikė Taisyklėse nurodytą informaciją. Departamentas pažymi, jog tinkamai informavo pareiškėją, o pareiškėjos teiginiai, kad ginčijamas Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, yra nepagrįsti.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, nes kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą užsienietė pateikė suklastotus patvirtinamuosius dokumentus: mokyklos baigimo pažymėjimas suklastotas, pridėti klastoti brūkšniniai kodai, tarptautinių santykių bakalauro laipsnio diplomas turi klastojimo požymių, kursų lankymo sertifikatas galimai suklastotas, rėmėjo banko sąskaitos išrašas taip pat turi klastojimo požymių, banko logotipas išsiliejęs. Pokalbio dėl prašymo išduoti nacionalinę vizą metu pareiškėja negalėjo nurodyti tarptautinių santykių teorijų, politinių ideologijų, tarptautinių organizacijų, nors ji pateikė šios srities studijų programos bakalauro diplomą. Interviu metu taip pat nepateikė argumentų dėl Lietuvos, aukštosios mokyklos ir studijos programos pasirinkimo kriterijų bei studijų pridėtinės vertės profesinėje karjeroje, kodėl neketino studijuoti kilmės ar kitoje šalyje. Atsakovas pažymi, jog nors pareiškėja nurodo, kad ji nuotoliniu būdu Kauno technologijos universitete baigė pirmą pusmetį, tačiau pokalbio metu negebėjo atsakyti į su jos lankytomis paskaitomis susijusius klausimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ambasada padarė prielaidą, kad pareiškėja, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, ketina imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Todėl darė išvadą, kad pareiškėjos deklaruojamas kelionės tikslas į Lietuvą yra nepatikimas, aukšta nelegalios migracijos grėsmė, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis dėl kurių jai atsisakyta išduoti vizą, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsienietei atvykti, Departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Nurodo, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (b. l. 115-117).

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 22S119870, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai 36 mėnesius (3 metus) atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (b. l. 127-129), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja B. T. J. yra Nigerijos pilietė (b. l. 120).

2022 m. liepos 18 d. pareiškėja Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje (toliau - ir Ambasada) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 120-121), kuri 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjai atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjai tuo pagrindu, jog: užsienietė neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo tikslų, t. y. užsienietė negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (19 str. 1 d. 2 p.); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 str. 1 d. 3 p.); duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti nacionalinę vizą neatitinka tikrovės (19 str. 1 d. 4 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 10 p.); nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (b. l. 118-119).

Ginčijamą Sprendimą Departamentas priėmė motyvuodamas tuo, jog pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti vizą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 yra patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - ir Tvarka). Šios Tvarkos 9.1 punkte įtvirtinta nuostata, jog 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių.

Taigi, Departamentas, vadovaudamasis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu bei į priežastis, kurios įtakojo Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje atsisakymą išduoti vizą pareiškėjai, bei į tai, jog nebuvo nustatyta užsienietės ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjai 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, Departamentas, vadovaudamasis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ir 25 straipsniuose nustatytais pagrindais, bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktu, įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėjos teigimu, ji nebuvusi tinkamai informuota apie Sprendimo priėmimą, t. y. Departamento atsiųstame laiške pareiškėjai nebuvo nurodytos sprendimo uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką priežastys. Be kita ko, pareiškėja pažymi, kad visi vizai gauti pateikti dokumentai buvo teisėtai gauti kilmės valstybėje ir yra autentiški, ji nekelia nelegalios migracijos grėsmės.

Pagal Taisyklių 28 punktą, duomenys iš sąrašo išbraukiami gavus institucijos teikimą arba motyvuotą užsieniečio prašymą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nėra pateikusi motyvuoto prašymo, todėl atsakovui nebuvo pagrindo vykdyti pareiškėjos išbraukimo procedūros.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas – Departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. raštas „Dėl priimto sprendimo“ (b. l. 126), kuris patvirtina, jog pareiškėjai jos nurodytu elektroninio pašto adresu – renuwaj@gmail.com (tas pats kontaktinis adresas nurodytas ir teismui) Departamentas

išsiuntė pranešimą dėl ginčijamo Sprendimo bei jame pateikė Taisyklėse nurodytą informaciją. Taigi, konstatuotina, jog Departamentas vadovaudamasis teisės aktais tinkamai informavo pareiškėją pateikdamas motyvuotą Sprendimą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, nes kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą užsienietė pateikė suklastotus patvirtinamuosius dokumentus: mokyklos baigimo pažymėjimas suklastotas, pridėti klastoti brūkšniniai kodai, tarptautinių santykių bakalauro laipsnio diplomas turi klastojimo požymių, kursų lankymo sertifikatas galimai suklastotas, rėmėjo banko sąskaitos išrašas taip pat turi klastojimo požymių, banko logotipas išsiliejęs. Be to, pokalbio dėl prašymo išduoti nacionalinę vizą metu pareiškėja negalėjo nurodyti tarptautinių santykių teorijų, politinių ideologijų, tarptautinių organizacijų, nors ji pateikė šios srities studijų programos bakalauro diplomą. Interviu metu taip pat nepateikė argumentų dėl Lietuvos, aukštosios mokyklos ir studijos programos pasirinkimo kriterijų bei studijų pridėtinės vertės profesinėje karjeroje, kodėl neketino studijuoti kilmės ar kitoje šalyje. Nors pareiškėja nurodė, jog nuotoliniu būdu Kauno technologijos universitete baigė pirmą pusmetį, tačiau pokalbio su Ambasados konsulu metu nesugebėjo atsakyti į su jos lankytomis paskaitomis susijusius klausimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ambasada padarė prielaidą, kad pareiškėja, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, ketina imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais (b. l. 121-122). Atsižvelgiant į tai pagrįstai buvo padaryta išvada, jog pareiškėjos deklaruojamas kelionės tikslas į Lietuvą yra nepatikimas, aukšta nelegalios migracijos grėsmė, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas visiškai pagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog ginčijamas Departamento Sprendimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. T. J. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė