Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Vitalijos Gabartienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1) Plungės rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti mokslą;

2) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, įpareigotas kas mėnesį neatlygintinai išdirbti ne mažiau kaip po 20 valandų visuomenės labui, to paties teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi viešųjų darbų atlikimo laikas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

3) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 str. 2 d. - laisvės apribojimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros; įpareigojimas – viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias jis privalo išklausyti per 2 mėnesius, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-01-08, apie 22.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, kaltinamasis D. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, gulint lovoje du kartus spyrė koja į nugaros sritį, bei delnu trenkė į kairės pusės antakį savo sugyventinei S. Ž., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. Ž. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. V. parodė, kad pateiktas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, dėl pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Galvos traumų turėjęs nėra, narkologinėje ar psichiatrinėje įskaitoje įrašytas nėra, parodymus duos be advokato. Su S. Ž. sugyventiniai yra apie penkis metus, veda bendrą ūkį. 2024-01-08 apie 16 val. buvo namuose, vartojo alkoholį kartu su sugyventine S. Ž.. S. sugalvojo nueiti pas draugę, o jis nuėjo miegoti. Apie 22 val. S. Ž. parėjo į namus dar girtesnė, kilo žodinis konfliktas, virtuvėje apsistumdė, dėl to, kad S. Ž. pradėjo vadovauti būdama girta. Susibarus S. Ž. nuėjo į miegamąjį miegoti, jis ėjo iš paskos. Lovoje gulint apie 22.30 val. tarp S. Ž. ir jo kilo žodinis konfliktas. S. Ž. liepė eiti miegoti pas vaiką ir spyrė koja kaip nurodyta įtarime du kartus į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o į antakį delnu sudavė netyčia muistantis. Tada į namus grįžo N. Ž., ir tada S. Ž. liepė N. kviesti policiją. Su N. Ž. nesistumdė, jis tik buvo atsisėdęs ant lovos, ir klausė ar kviesti policiją, jis atsakė: „kviesk“. Tarp jo ir N. Ž. jokio konflikto ar apsistumdymo nebuvo. Jis pilnai prisipažįsta kaltu, labai gailisi, kad savo sugyventinei S. Ž. sukėlė fizinį skausmą (e. b. l. 94-97).

Be D. V. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:

nukentėjusiosios S. Ž. parodymais, kad su D. V. yra sugyventiniai apie 5 metus, veda bendrą ūkį, dalinasi darbais, augina sūnų N. Ž., kuriam yra 17 metų. Tarp sugyventinio D. V. ir jos konfliktai būna tik tada, kai būna abu neblaivūs, kada būna blaivūs jokių konfliktų nekyla. Paskutinį kartą konfliktas buvo su D. V. seniai – maždaug prieš du metus, tiksliai nepamena. 2024-01-08 buvo išėjusi pas draugę ir ten vartojo alkoholį. Parėjusi į namus, adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu D. V. vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį kilo žodinis konfliktas, dėl ko pasakyti negali, nuėjo miegoti į miegamojo kambarį. Po kelių minučių atėjo miegoti ir sugyventinis D. V., galėjo būti apie 22 val. 30 min. Gulint lovoje D. V. pradėjo ją spardyti, spyrė į nugarą du kartus, bei stūmė ją iš lovos lauk kojas įrėmęs jai į nugarą. Stūmimas kojomis, fizinio skausmo nesukėlė, tačiau tie du spyriai sukėlė fizinį skausmą, nugara pradėjo skaudėti, kaisti, šiuo metu nebeskauda, paraudimų nėra. Dėl kairėje kojoje atsiradusios kraujosruvos, negali tiksliai pasakyti kada ji atsirado, nes nepamena, kad būtų skaudėję. Kiek pamena sugyventinis konflikto metu lovoje įpykęs trenkė delnu į kairės pusės antakį, taip sukeldamas skausmą. Pradėjo kaisti ir dilgčioti kairės pusės antakis, bei ranka buvo suėmęs už plaukų, tačiau jų neišrovė, fizinio skausmo nesukėlė. Konfliktui baigiantis iš draugų grįžo sūnus N. Ž. ir ji pašaukė, kad sūnus iškviestų policiją, jis buvo savo kambaryje. Kai pašaukė sūnus N. Ž. atėjo į miegamąjį. Ji sėdėjo ant lovos, šūkavosi plaukus ir tada kilo žodinis konfliktas tarp sūnaus N. Ž. ir D. V.. D. V. nenorėjo, kad sūnus N. Ž. kviestų policiją, sūnui suėmė už džemperio ir abu nugriuvo ant lovos. Tada sūnus atsikėlė nuo lovos ir iškvietė policiją. Po to įvykio sūnaus N. Ž. klausė ar sugyventinis D. V. nesukėlė jam fizinio skausmo. Į tai sūnus atsakė, kad ne. Ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, nepageidauja, kad sugyventiniui D. V. skirtų kardomąsias priemones gyventi skyrium ar nesiartinti, nes jo nebijo. Nori, kad sugyventinis D. V. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (e. b. l. 70-73).

2024-01-09 tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kad smurtą patyręs asmuo – S. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – pažymėta – kairės akies antakis, nugaros kairėje pusėje bei kairės kojos kelio linkis. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė bei apsvaigusi nuo alkoholio - 2,14 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo – D. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė – agresyvus, akivaizdžiai neblaivus – nustatytas – 2,85 promilių neblaivumas. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) juos, policijos pareigūnus, pasitiko akivaizdžiai neblaivi (2,14 promilių girtumas) S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad kartu su savo sugyventiniu, neblaiviu (2,85 promilių girtumas) D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus tarp asmenų kilo žodinis konfliktas, kadangi S. Ž. nebedavė savo sugyventiniui alaus, ir norėjo eiti miegoti, ko pasėkoje asmenims jau gulint lovoje, D. V. kojomis bei rankomis pradėjo stumti savo sugyventinę iš lovos. Tada spyrė kojomis bei trenkė rankomis nenustatytą kiekį skaičių sugyventinei į nugaros sritį, kairės kojos vidinės dalies sritį, bei į kairės pusės antakį. Taip pat D. V. rankomis, suėmęs už plaukų, juos tempė. Tokiais savo veiksmais D. V. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei. Tada į namus parėjo jos sūnus N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir tarp jos sūnaus bei sugyventinio kilo konfliktas. N. Ž. paaiškino, kad parėjo į namus nuo draugo ir pamatė, kaip jo mama atsisėdusi ant lovos tvarkosi plaukus bei į saują paėmė plaukus, kuriuos išpešė mamos sugyventinis. Tada tarp jo ir mamos sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. V. paėmė N. Ž. už džemperio bei nutempė į lovą, tada N. Ž. prispaudė kelėnais D. V. prie lovos, ko pasėkoje D. V. vieną kartą trenkė N. Ž. į dešinės pusės petį, tačiau fizinio skausmo jam nesukėlė. Tada N. Ž. pasakė, kad mama skambintų policijai, tačiau mama neturėjo savo telefono, todėl N. Ž. pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu. D. V. paaiškino, kad asmenys sukonfliktavo tik žodžiu, neigė, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, teigė, kad N. Ž., parėjęs į namus, pasakė: „tu iš čia išvažiuosi“, todėl ir iškvietė policiją (e. b. l. 1-7).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Plungės rajono policijos komisariato (toliau – PK) alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 ARPK-0219 panaudojimo registracijos žurnalo išrašu (kopija), kad 2024-01-08 22:55 S. Ž. nustatytas – 2,14 promilių girtumas, 2024-01-08 22:52 D. V. nustatytas – 2,85 promilių girtumas (e. b. l. 41-43).

2024-01-09 asmens apžiūros protokolu ir jo priedais (fotolentele), kad S. Ž. sutikimu buvo apžiūrėtas jos kūnas. Ant kairės pusės peties buvo matomos kelios raudonos dėmės. Veido srityje ant kairės akies antakio matomas iškilęs guzas ir raudona dėmė. Ant S. Ž. kairės kojos kelio vidinės pusės matomas raudonas pradrėskimas. Daugiau apžiūrėjus jos kūną matomų sužalojimų nepastebėta (e. b. l. 45-47, 102-103).

2024-01-09 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (fotolentele), kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į kiemą, matomas medinis, žaliomis lentelėmis apkaltas namas. Į namą patenkama pro rudos spalvos medines duris iš kiemo pusės. Tik įėjus matomas koridorius su batų spintelėmis ir įvairiais daiktais bei indais. Dešinėje koridoriaus pusėje yra baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į prieškambarį, kuriame tiesiai yra laiptai į palėpę, kairiau durys į virtuvės kambarį, dešiniau durys į miegamąjį, kur ir yra įvykio vieta. Įvairiuose namo kambariuose matomi girtuokliavimo požymiai, padėtos tuščios alaus skardinės. Smurto ar grumtynių pėdsakų nematyti. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta. Tuo ir baigta įvykio vietos apžiūra (e. b. l. 48-50, 51-56).

2024-01-09 tarnybiniu pranešimu „Dėl aplinkybių tikslinimo“, kuriuo Klaipėdos AVPK Plungės r. PK RS vyr. patrulė Dovilė Vaškytė pranešė apie tai, kad 2024-01-08 apie 22.40 val. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK RS tyrėju Sigitu Raudžiu tarnybiniu automobiliu ,,7006“ iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad dabar pranešėjas, praeidamas, pastebėjo, kaip vyras smurtauja prieš savo žmoną, muša rankomis, rauna už plaukų. Nepilnamečių vaikų nematė. GMP poreikis nežinomas. Pranešėjas neprisistatė, nelauks. Atvykus nurodytu adresu(duomenys neskelbtini), namų duris atidarė N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis minėtu adresu, kuris paaiškino, kad ką tik grįžo namo iš draugo ir pamatė kaip jo mama S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti tuo pačiu adresu, atsisėdusi ant lovos, tvarkosi plaukus, bei į saują paėmė plaukus, kuriuos galimai konflikto metu išrovė mamos sugyventinis D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis tuo pačiu adresu. Pabendravus su S. Ž., kuriai alkotesteriu „Alcotest 7510 ARPK-0219“ nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, ji paaiškino, kad kartu su savo neblaiviu sugyventiniu, kuriam nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, D. V., vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus tarp asmenų kilo žodinis konfliktas, kadangi S. Ž. nebedavė savo sugyventiniui alaus ir norėjo eiti miegoti, ko pasėkoje asmenims jau gulint lovoje, D. V. kojomis bei rankomis pradėjo stumti savo sugyventinę iš lovos, tada spyrė kojomis bei trenkė rankomis nenustatytą kiekį skaičių sugyventinei į nugaros sritį, kairės kojos vidinės dalies sritį bei į kairės pusės antakį. Taip pat D. V. rankomis suėmęs už plaukų juos tempė. Tokiais savo veiksmais D. V. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei. Taip pat S. Ž. paaiškino, kad tai ne pirmas kartas dėl smurto artimoje aplinkoje jų šeimoje. Tada į namus parėjo jos sūnus N. Ž. ir tarp jos sūnaus bei sugyventinio taip pat kilo konfliktas. Išoriškai apžiūrėjus moters kūną, ant jos nugaros, kairėje pusėje matėsi paraudimas, ant kairės kojos vidinės pusės per sulenkimą matėsi mėlynė, bei ant veido kairės pusės antakio patinimas. S. Ž. medikų pagalbos atsisakė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis (e. b. l. 58-60).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p., BK 27 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

D. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, teistas.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina ⅓, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą (BK 48 str. 4 d. 1 p., 72² str.), uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 4 p.).

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2024-01-08 23.40 val. iki 2024-01-09 14.39 val., todėl šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti D. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-01-08 23.40 val. iki 2024-01-09 14.39 val. (vieną dieną), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti D. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.