- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-534-135/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo N. Š. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir nubausta 90 (devyniasdešimties) eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 28 d., 13.40 val., (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)i“ pagrobė prekių už 2,90 Eur
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. Š. prašo panaikinti 2015-10-19 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje ir bylą nutraukti, o, nepanaikinus nuobaudos ir administracinės bylos nenutraukus, sumažinti jai paskirtą baudą.
Nurodo, kad ji neneigia, jog 2015-09-28 galėjo lankytis prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pasiimti prekių už 2,90 Eur bei nesumokėti už prekes. Pažymi, kad prekės grąžintos, todėl materialinė žala nebuvo padaryta. Tvirtina, kad teismas, priimdamas nutarimą neatsižvelgė į jos sveikatos būklę, į tai, ar ji sugebėjo suprasti savo veiksmų esmę. Nurodo, kad ji yra išsituokusi, gyvena viena, neturi artimų žmonių, kurie galėtų ja pasirūpinti, negauna socialinių paslaugų, todėl jai pačiai tenka lankytis parduotuvėje, o dėl vaistų vartojimo ji viską pamiršta. Pažymi, kad be visų kitų ligų, jai yra diagnozuotas 1-ojo laipsnio diabetas, demencija, kelių sanarių atrozė, Alzheimerio liga, jai yra nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Tvirtina, kad nors ji nėra pripažinta neveiksnia ir globa jai nepaskirta, tačiau ji neretai atlieka veiksmus, kurių esmės ir pasekmių nesuvokia. Teigia, kad jos elgesys buvo sąlygotas progresuojančios Alzheimerio ligos, dėl kurios ji nieko neatsimena ir iškreiptai suvokia realybę, pirkdama parduotuvėje prekes ji pamiršta, kad už jas reikia susimokėti, prekes įsideda ne į prekių krepšelį, o tiesiai į rankinę, nors ir neturi iš ankstinio motyvo pasisavinti ar neatsiskaityti už prekes.
Pažymi, kad įstatymas numato, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą ar neveikimą, nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinio sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos (ATPK 19 str.).
Nurodo, kad teismas, paskirdamas jai baudą, neteisingai ir nevisapusiškai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pažeidė LR ATPK 257 str. nuostatą.
Taip pat pažymi, jog 2015-10-19 nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir dėl to, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nėra visiškai su ja susijusios, nes nutarime nurodyta, jog jos kaltę įrodo ,,asmens blaivumo testas (2015-09-21 19.18 val. V. M. nustatytas 2,78 promilių girtumas“. Nurodo, jog ji tokio asmens nepažįsta ir tai niekuo nesusiję su jai inkriminuotu pažeidimu ir tai negali būti laikoma rašybos apsirikimu.
Tvirtina ir tai, jog nutarime nepagrįstai konstatuota, jog ji vengė dalyvauti teismo posėdyje ir būti atvesdinta policijos, kadangi, apeliantės teigimu, jei policija nesugeba atvesdinti asmens į teismo posėdį, tai policija nevykdo savo pareigos. Mano, jog nutarimas jos atžvilgiu priimtas atmestinai ir skubotai, neištyrus bylos aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į jau nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį, jos sveikatos būklę, į jai nustatytas ligas. Tvirtina, kad jei teismas nustatytų, jog ji visgi padarė jai inkriminuotą pažeidimą, jos atžvilgiu turi būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir ji turi būti atleista nuo administracinės atsakomybės. Nurodo, kad sumokėti paskirtą 90 Eur baudą ji neturi galimybės, nes gyvena tik iš pensijos, neturi kitų pajamų, didžią dalį pensijos išleidžia vaistams ir gydymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados įgaliotas atstovas nurodo, jog jų nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jo nekeisti ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad skunde nurodyta sveikatos būklė yra tik nubaustosios siekis išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu N. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Apeliaciniame skunde N. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi neatsižvelgė į tai, kad ji, darydama administracinės teisės pažeidimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, o, vadovaujantis ATPK 19 str., administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje.
ATPK 19 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. ATPK 250 straipsnio 3 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl N. Š. kaltės ir nenustatė aplinkybių, jog pažeidimo padarymo metu N. Š. buvo nepakaltinamumo būsenoje.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė savo nepakaltinamumo būseną nagrinėjimo įvykio metu įrodinėja neįgaliojo pažymėjimu bei 2015-03-31 medicininių dokumentų išraše nurodytais jai diagnozuotais susirgimais. Tame pačiame išrašė nurodyta, jog N. Š. beveik nevaikšto pati, neapsitarnauja, jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis (29 b. l.). Pažymėtina, kad nei šiuose medicininiuose dokumentuose, nei byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantei būtų diagnozuota psichinė liga, dėl kurios būtų galima kelti klausimą apie ligos įtaką apeliantės atsakomybei. Be to, iš pažymos apie apeliantės baustumus matyti, jog jau nuo 2008 metų ji buvo baudžiama už smulkaus turto vagystes iš parduotuvių ir šie pažeidimai kartojosi (7-10 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog apeliantės skundo teiginiai, jog N. Š. jai inkriminuotą pažeidimą padarė būdama nepakaltinamumo būsenoje, atmetami, kaip nepagrįsti ir vertinami kaip jos siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Skundu apeliantė taip pat prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjant paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimą pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikoma, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, N. Š. yra paskirta ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta beveik minimali bauda. Antra, nors skunde apeliantė nurodo, jog pagrobtų prekių vertė buvo tik 2,90 Eur, tačiau pagrobtų prekių vertė šiuo atveju jokios įtakos N. Š. teisinei padėčiai neturi. Trečia, apeliaciniame skunde nurodyta sunki N. Š. materialinė padėtis nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie N. Š. gaunamas pajamas ar turtą. Ketvirta, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad N. Š. skirta ATPK 50 straipsnio sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
ATPK 272 straipsnio 2 dalis numato, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186-1, 186-2, 186-4, 187, 188-7 straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. Š. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta teisme nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apie 2015 m. spalio 12 d. teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2015-10-12 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas neatvykus kaltinamajai, buvo nutarta į kitą teismo posėdį ją atvesdinti, 2015-10-19 teisme buvo gauta policijos informacija, jog nuvykus į N. Š. gyvenamąją vietą niekas durų neatidarė, telefono numerio, kuriuo ji naudojasi, nustatyti nepavyko, ji nedirba ir darbo biržoje neregistruota (11, 13, 15 b. l.).
Anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, jog teismas ėmėsi būtinų priemonių asmeniui atvesdinti, o N. Š. vengė atvykti į teismą, todėl pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus N. Š. nedalyvaujant, pastarosios ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės, taip pat teisės į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeistos.
Dėl skundo argumento, jog teismas nutarime pažeidėjos kaltę grindė įrodymais, kurie neturi nieko bendro su nagrinėjamu pažeidimu, aukštesnysis teismas sutinka, todėl iš nutarimo šalinami įrodymu pripažintas ,,asmens blaivumo testas (2015-09-21 19.18 val. V. M. nustatytas 2,78 promilių girtumas)“, tačiau tai nedaro nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino N. Š. kalta padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė teisingą nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistu.
Iš nutarimo motyvuojamos dalies pašalinti įrodymu pripažintą asmens blaivumo testą (2015-09-21 19.18 val. V. M. nustatytas 2,78 promilių girtumas).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.