Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal P. M. , J. Ž. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimo P. M. , J. Ž. ir D. S. administracinių teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnai sulaikė P. M. , J. Ž. ir D. S. už tai, kad jie 2006 m. rugsėjo 27 d. 23.55 val. D. S. vairuojamu automobiliu ,,VW Touareg“ važinėjo po „Skapagirio“ medžioklės plotus (esančius Kupiškio rajone, Skapiškio sen.), juos J. Ž. apšvietinėjo autonomiškai valdomu galingu halogeniniu prožektoriumi, nepriklausančiu automobilio apšvietimo sistemai, visi trys vyrai automobilyje turėjo medžioklinius ginklus. Automobilyje rasta iššauta gilzė, atitinkanti P. M. graižtvinį karabiną. P. M. vežėsi su savimi užtaisytą (su šoviniu vamzdyje) medžioklinį karabiną, kuriuo buvo sumedžiojęs jauniklį šerną patiną, vežamą automobilio bagažinėje. P. M. , būdamas medžioklės vadovu, nešalino iš medžioklės kolegų ir pats medžiojo draudžiamu būdu. J. Ž. atsisakė pareigūnams pateikti medžiotojo bilietą ir atsisakė patikrinimo neblaivumo būsenai nustatyti. Sulaikymo metu D. S. šautuvas buvo dėkle, džipo bagažinėje. P. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27, 60.21, 60.23, 62 punktų reikalavimus, jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalį. J. Ž. pažeidė Taisyklių 60.21, 60.23, 77 punktų reikalavimus, jo veika kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 4 ir 5 dalis. D. S. pažeidė Taisyklių 60.21 ir 60.23 punktų reikalavimus, jo veika kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Už šiuos pažeidimus P. M. , J. Ž. ir D. S. 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

2006 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nutarimu P. M. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 1 dalyje (už jį skyrė 250 Lt baudą), 85 straipsnio 4 dalyje (už jį skyrė teisės medžioti atėmimą 24 mėnesiams) ir 85 straipsnio 5 dalyje (už jį skyrė 150 Lt baudą), ir subendrinusi administracines nuobaudas skyrė P. M. galutinę administracinę nuobaudą - teisės medžioti atėmimą 24 mėnesiams.

2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nutarimu J. Ž. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 5 dalyje (už jį skyrė 160 Lt baudą) ir 85 straipsnio 6 dalyje (už jį skyrė 4 100 Lt baudą), ir subendrinusi administracines nuobaudas skyrė J. Ž. galutinę administracinę nuobaudą – 4 100 Lt baudą. Institucija nustatė pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

2006 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nutarimu D. S. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir skyrė jam teisės medžioti atėmimą 24 mėnesiams.

II.

P. M. , J. Ž. ir D. S. skundais kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti jų atžvilgiu Institucijos priimtus nutarimus ir jų administracines bylas nutraukti. Pareiškėjai nurodė, kad jie nemedžiojo iš automobilio, tai patvirtina tokios aplinkybės, kad J. Ž. ir D. S. ginklai buvo sudėti į dėklus ir išardyti, P. M. ginklas buvo neužtaisytas, prožektorius, kuriuo, Institucijos pareigūnų teigimu, pareiškėjai apšvietinėjo medžioklės plotus, neveikė – šios aplinkybės Institucijos pareigūnai netyrė, nors ir buvo pareiškėjų prašymas. Pareiškėjai paaiškino, kad jie 2006 m. rugsėjo 27 d. legaliai medžiojo medžioklės plotuose, D. S. visus automobiliu išvežiojo po medžioklės plotus ir po medžioklės vėl atvažiavo visų pasiimti. P. M. nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. medžioklė buvo vykdoma nustatyta tvarka ir laikantis visų medžioklės taisyklių, todėl jis neturėjo pagrindo, kaip medžioklės vadovas, naudotis teise šalinti iš medžioklės savo draugų medžiotojų, be to tai yra medžioklės vadovo teisė, o ne pareiga, todėl jis nepažeidė Taisyklių 27 punkte nustatyto reikalavimo. J. Ž. nurodė, kad sulaikymo metu jis nepateikė pareigūnams medžiotojo bilieto dėl susijaudinimo, bet medžiotojo bilietą pateikė Kupiškio policijos komisariate; tai patvirtina jo atžvilgiu surašytas 2006 m. spalio 10 d. Institucijos nutarimas, kuriame nurodyta, jog medžiotojo bilietas pareiškėjui grąžintas. J. Ž. teigimu, jis neprivalėjo leisti tikrinti jo blaivumo, kadangi pareigūnai reikalavo patikrinti blaivumą, medžioklei seniai pasibaigus.

III.

Byloje esančios fotonuotraukos neįrodo, kad apeliantai medžiojo neteisėtu būdu. Nors Institucijos pareigūnai turėjo technines priemones fiksuoti aplinkybes apeliantų sulaikymo metu, tačiau pareigūnai vizualiai neužfiksavo pareigūnų nurodomų aplinkybių, galinčių patvirtinti pažeidimo faktą: atidarytų automobilio langų, pro langą iškišto ginklo, karabino lizde esančio šovinio ir t. t. Tai, kad Institucijos pareigūnas žiūrėjo naktinio matymo prietaisu, nesant nuotraukų, nėra teisės pažeidimo įrodymas. Be to, naktinio matymo prietaisais nėra galimybės žiūrėti pro mišką, o toje vietoje, kurioje, Institucijos pareigūnų teigimu, jie pradėjo apeliantų sekimą, yra miškas.Institucijos pareigūnas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. apie 23 val. gavo pranešimą, kad laukais ir pamiškėmis važinėja galingas džipas, apšviečiantis prožektoriumi ir šaudantis žvėris. Tačiau P. M. parodė, kad D. S. 23 val. matė prie jo sodybos, o P. M. iš savo medžioklės bokštelio nulipo tik po 23 val. Todėl galėjo būti, kad Institucijos pareigūnai gavo pranešimą apie kitą laukais ir pamiškėmis važinėjantį automobilį. Apeliantai mano, kad neteisingas Institucijos pareigūnų teiginys, kad jie apeliantų automobilį miške stebėjo apie pusvalandį, kadangi nėra įmanoma nuo pranešimo gavimo laiko 23 val. iki 23.49 val. (kada fiksuotos nuotraukos) pareigūnams susiruošti, nuvykti iš Kupiškio iki Laičių kaimo apie 31 km ir pusvalandį sekti apeliantus.Apeliantų stebėjimo metu buvo nepalankios stebėjimui oro sąlygos (rūkas, matomumas ribotas), todėl kritiškai vertintini Institucijos pareigūnų teiginiai, kad jie matė, jog prožektoriumi buvo šviečiama iš apeliantų automobilio užpakalinio dešiniojo lango. Apeliantų teigimu, Institucijos pareigūnai tuo metu galėjo matyti automobilio žibintų šviesą, kadangi šio automobilio žibintų yra didelis skleidžiamos šviesos stiprumas.Nepagrįstas Institucijos pareigūnų teiginys, kad apeliantų sulaikymo metu prožektorius buvo karštas, kadangi prožektorius nekaista taip, kad po tam tikro laiko būtų galima nustatyti, ar jis buvo naudojamas. UAB „Velseka“ 2006 m. spalio 6 d. pažyma patvirtina, kad prožektoriumi negalima naudotis pajungiant jį į automobilio cigarečių pridegiklio lizdą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nepadarė jokių procesinės ar materialinės teisės pažeidimų, nesuvaržė proceso dalyvių teisių.

Byloje surinktų įrodymų visumos pakanka daryti neabejotiną išvadą apie apeliantų kaltę padarius kvalifikuotą medžioklės taisyklių pažeidimą, t. y. medžiojus uždraustu būdu. Medžiojimo faktas naudojant uždraustą medžioklės būdą – medžiojimą apšviečiant medžioklės plotus iš transporto priemonės dirbtiniu šviesos šaltiniu, nepriklausančiu jos apšvietimo sistemai, turint transporto priemonėje šaunamuosius ginklus (Taisyklių 60.21 ir 60.23 punktų pažeidimas), įrodytas liudytojų G. S. ir S. Š. parodymais, S. Š. tarnybiniu pranešimu, medžioklės patikrinimo aktu, nuotraukomis, UAB ,,Velseka“ pažyma apie iš automobilio paimto halogeninio prožektoriaus veikimą. Minėti liudytojai proceso metu davė nuoseklius, iš esmės tarpusavyje sutampančius parodymus, todėl abejoti šių asmenų parodymų patikimumu nėra jokių priežasčių. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad liudytojų parodymai gali būti nepatikimi dėl blogo matomumo įvykio vietoje ar kitų priežasčių, nes byloje nėra jokių materialių duomenų, leidžiančių abejoti, kad liudytojai, naudodami elektroninį optinį naktinio matymo prietaisą ir stebėdami pakankamai ilgą laiką važinėjančią transporto priemonę, matė papildomo (ne transporto priemonės apšvietimo sistemai priklausančio) šviesos šaltinio naudojimą, kurio šviesos spindulys greitai judėjo, ir transporto priemonės važinėjimą skirtingomis kryptimis. Liudytojai vieningai nurodė ir kas buvo aptikta sulaikius automobilį: jame prie vairo rastas D. S. , šalia jo P. M. su užtaisytu, į dėklą neįdėtu šautuvu; po gale sėdinčio J. Ž. kojomis numestas halogeninis prožektorius su laidais, prijungiamas nuo automobilio žiebtuvėlio kišenės. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti, jog priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis asmuo tarp kojų laiko šautuvą, prožektoriaus laidai nuvesti į automobilio priekinę dalį. Teisėjų kolegija atmeta P. M. aiškinimą, kad jo šautuvas nebuvo užtaisytas, nes jo paties parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi: tai jis teigia, kad šovinį išėmė iš kišenės, o kitas šovinys buvo kitoje rankoje; tai nurodo, kad šovinys buvo dėkle; tai aiškina, jog traukiant šovinį, kitas iškrito ant sėdynės (b. l. 55). Tuo tarpu paaiškinime Institucijai jis rašė, jog traukiant iš kišenės šovinį, ant kilimėlio už sėdynės iškrito gilzė. Aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai apie tai, kad P. M. laikė užtaisytą šautuvą ir sėdėjo prie praviro lango, yra nuoseklūs ir vienodi. Įstatymas neįpareigoja aplinkos apsaugos pareigūnus filmuoti ar fotografuoti įvykio aplinkybių ir detalių. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, UAB ,,Velseka“ pažyma būtent paneigia apeliantų parodymus, kad automobilyje buvęs halogeninis prožektorius neveikė. Pažymoje nurodyta, kad prožektorius, pajungus jį į 12 V įtampą, šviečia ir naudotis juo galima. Gi pajungimas į automobilio žiebtuvėlio kišenę negalimas tik todėl, kad nėra antgalio. Liudytojai G. S. ir S. Š. vieningai parodė, kad antgalį nutraukė P. M. , pareigūnams imant prožektorių iš automobilio.

Liudytojo P. M. parodymai nėra informatyvūs, jis tik nurodė, kad apie 23 val. matė D. S. , vieną važiuojantį nuo bokštelio. Tačiau iš jo parodymų visiškai neaišku nei kur yra jo sodyba, nei kokia kryptimi matė nuvažiuojantį apeliantą D. S. . Be to, jo nurodytas laikas nėra tikslus (apie 23 val.) ir, kita vertus, mažai tikėtina, kad asmuo, nenakvojantis sodyboje, rugsėjo pabaigoje vėlyvą paros metą (pagal kalendorių tą dieną saulė leidosi 19.06 val.) būtų lauke ir stebėtų pravažiuojančius automobilius. Tad teismas pagrįstai šio asmens parodymus laikė nepatikimais ir jais nesirėmė. Esant byloje tiek administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis kaltinančių, tiek juos teisinančių įrodymų, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo procesiniame sprendime motyvuotai nurodyti kodėl vienus įrodymus laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime šį įstatymo reikalavimą įvykdė tinkamai. Apeliantai, nesutikdami su teismo padarytomis išvadomis, jokių materialių įrodymų, paneigiančių tas išvadas, nepateikia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. 299⁸-01/2001. Šios bylos sprendime išdėstytos universalios taisyklės, taikytinos bylose dėl medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad visi trys apeliantai medžiojo draudžiamu būdu, ir tą suvokė. Administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami nepriklausomai nuo to, ar jie tokiu būdu realiai sumedžiojo kokius nors žvėris.

Dėl išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. M. , J. Ž. ir D. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.