- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-1353-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- Ramunės M, R. M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Teisėja J. Trinkūnienė Proc. sprendimo kategorijos:94.2.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ramunės M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, suinteresuoti asmenys V. J. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. M. B. su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. J. B. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje; įpareigoti atsakovą leisti ieškovei su sūnumi O. B. gyventi šiame bute iki teismo sprendimo priėmimo uždraudžiant atsakovui iškėldinti iš šio buto atsakovę su sūnumi; atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizuotas 1992 metais. Ieškovė manė, kad nors butas privatizuotas motinos vardu, priklauso visiems privatizavimo metu buvusiems šeimos nariams. Kadangi butas buvo padovanotas ieškovės broliui, kuris ieškovę su neįgaliu nepilnamečiu vaiku ėmė varyti iš buto, ieškovė nutartė pareikšti ieškinį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl siekdama užtikrinti ne tik savo bet ir savo neįgalaus, sergančio nepilnamečio vaiko interesus, prašė skubiai teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi tokiu atveju įstatymas įpareigojo sumokėti pusė žyminio mokesčio sumos, prašė teismo jo sumokėjimą atidėti, nes nežinodama buto vertės negalėjo tiksliai apskaičiuoti ieškinio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės R. M. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir grąžinti jį su priedais ieškovei. Ieškovei R. M. B. buvo nurodyta, kad šį prašymą ji turėtų paduoti Vilniaus apygardos teismui.
Teismas pažymėjo, kad iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo buto (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 179000 Lt, todėl teismas sprendė, kad ieškovė prašymą turi pareikšti Vilniaus apygardos teismui, nes bylas kuriose reikalavimo suma viršija 100 000 Lt nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė R. M. B. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti, priimti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad teismui pateiktame prašyme per klaidą nebuvo patikslinta, jog ieškiniu bus prašoma panaikinti ne visą dovanojimo sutartį, o tik dalį t.y. dėl ¼ buto, kuri sudarytų mažiau nei 100 000 Lt sumą, todėl byla teisminga Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir paremta ginčo buto vidutine rinkos verte. Buto vertė viršija 100 000 Lt sumą, todėl ginčas teismingas Vilniaus apygardos teismui. Be to, ieškovė ieškinyje pripažino, kad per klaidą nurodė, jog bus ginčijama visa buto dovanojimo sutartis.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje.
Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Pateikdamas tokį prašymą, suinteresuotas asmuo sumoka pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, kuris negrąžinamas nepareiškus ieškinio, išskyrus atvejus, kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Minėtas prašymas turi būti pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė su prašymu kreipėsi į teismą prašydama iki ieškinio pateikimo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovui V. J. B. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei įpareigoti atsakovą leisti ieškovei su sūnumi gyventi šiame bute iki teismo sprendimo priėmimo uždraudžiant atsakovui iškeldinti ieškovę su sūnumi iš nurodyto buto. Prašyme taip pat nurodė, jog butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo dovanotas ieškovės broliui, todėl reikšdama ieškinį ji ginčys dovanojimo sutarties teisėtumą siekdama jog dovanojimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Teismas atsisakė priimti prašymą nurodydamas ieškovei kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kadangi bylas kuriose ieškinio suma viršija 100 000 Lt Vilniaus apygardos teismas nagrinėja kaip pirmos instancijos teismas (CPK 27 str.)
Atskirajame skunde ieškovė remiasi aplinkybe, kad pateikiant prašymą per klaidą nebuvo nurodyta, jog ieškovė ketina ginčyti tik savo teises į ¼ dalį buto.
Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Civilinio proceso kodekso 26, 27 straipsniuose yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas Civilinio proceso kodekso 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.
Kaip seka iš į bylą pateikto 2010-05-17 VĮ ,,Registrų centras“ Centrinio duomenų banko išrašo buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje vidutinė rinkos vertė 179 000 Lt (b.l. 3).
Iš ieškovės pateikto teismui prašymo matoma, jog ji nenurodė, kad ketina ginčyti tik teises į ¼ dalį buto, todėl tokia klaida pripažintina ieškovės neatidumu, kuris lėmė teismo išvadą, jog ieškovė turi kreiptis su prašymu į Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės padaryta klaida nesudaro pagrindo pripažinti neteisėta bei panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi teismas ieškovės kreipimąsi vertino pagal jos nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas (CPK 328 str.). Teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir pripažinus buto dovanojimo sutartį negaliojančia, ieškovė įgytų teises į nekilnojamąjį daiktą, butą (duomenuys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė remiantis VĮ ,,Registrų centro“ duomenimis 179 000 Lt, todėl pirmos instancijos teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes pagrįstai sprendė, kad prašymas turi būti pateikiamas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str.).
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš ieškovės Ramunės M. B. valstybės naudai priteistinos 11,70 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13394/2010 palikti nepakeistą, o ieškovės R. M. B. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš R. M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,70 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.