Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-02 · Administracinė byla Nr. P-858-180-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-02
Bylos Nr.
P-858-180-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
P. G.
Atsakovas
Panevėžio apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
B. J.
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P858-180/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63–1673/2008 pagal pareiškėjos P. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. J.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja P. G. skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities viršininko administraciją (toliau – ir PAVA) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkuriant jai nuosavybės teises natūra į 0,54 ha miško žemę buvusio savininko K. J. turėtos žemės ribose (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 16–17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu (b. l. 67–69) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, nurodė, kad pareiškėja keletą kartų keitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Šiuo metu pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į likusį 0,54 ha žemės plotą buvusio savininko K. J. turėtos žemės ribose toje vietoje, kurioje yra B. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. B. J. nuosavybės teisės natūra į šį žemės sklypą atkurtos Biržų rajono valdybos 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 3-1-2826, žemės sklypas ir nuosavybės teisės į jį įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Nei minėtas sprendimas, nei registro duomenys nėra nuginčyti. Laisvos žemės ir miško buvusio žemės savininko turėtos žemės vietoje nėra. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra toje vietoje, kurioje ji pageidauja, taip pat kitoje vietoje buvusio savininko žemės ribose, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus

Šalies argumentai

Pareiškėja P. G. apeliaciniu skundu (b. l. 71–72) prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir skundą tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog buvęs žemės savininkas turėjo 8 ha miško ir šio miško ribos yra aiškios. Byloje nėra duomenų, kad visas 8 ha miškas yra perleistas įstatymų nustatyta tvarka tretiesiems asmenims, taip pat ir B. J.. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvusio savininko K. J. turėtos žemės ribose yra likusi dalis laisvos žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Teismas neišsireikalavo nuosavybės teisių atkūrimo bylų, kurios buvo suformuotos buvusio savininko K. J. įpėdiniams, todėl negalėjo padaryti išvados, kad visa buvusio savininko žemė yra užimta.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81–82) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79) nurodė, kad jam nuosavybė buvo atkurta 1993 m. balandžio 21 d., tačiau jis 2007 m. rugsėjo 24 d. žemę pardavė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi (b. l. 92–95) pareiškėjos P. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad J. J., B. J. ir A. P. pageidavo susigrąžinti žemę natūra, o pareiškėja P. G. pareiškė valią gauti kompensaciją pinigais už jai priklausančią žemę ir miško dalį. Biržų rajono valdybos 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 3-1-2877 P. G. atkurtos nuosavybės teisės į 11,25 ha žemės kompensuojant pinigais. Kitiems pretendentams nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra žemę buvusioje vietoje. Pareiškėjos žemės dalis už kurią ji pasirinko kompensaciją pinigais, buvo priskirta laisvam žemės fondui ir dalis šios žemės 1996 m. perduota nuosavybėn neatlygintinai kitiems piliečiams. Pareiškėja 1997 m. pakeitė valią ir Biržų apylinkės teismo 1999 m. vasario 3 d. sprendimu buvo panaikintas Biržų rajono valdybos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais. 2001 m. birželio 15 d. K. J. žemės dalyje, kuri buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, P. G. buvo paženklinti trys žemės sklypai iš visi 10,71 ha. 0,54 ha žemės sudaro namų valdos žemės sklypas (buvusi P. G. sodyba, kurią ji pardavė kitiems asmenims). Todėl į šią 0,54 ha žemės dalį nuosavybės teisės natūra turėtoje vietoje negali būti atkurtos, nes žemė nėra laisva.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos 2001 m. lapkričio 5 d. prašymą už 0,54 ha žemės skirti miško sklypą, buvo patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 26 d. išvada Nr. 24432 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią suprojektuotas ir su P. G. suderintas ir Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 2234 ž „Dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų papildant Biržų rajono Širvėnos seniūnijos Butniūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinimo“ patvirtintas lygiavertis 1,26 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini) miške. Pareiškėja į suprojektuoto miško sklypo ženklinimą neatvyko, bei 2006 m. birželio 1 d. pateikė prašymą, kad atsisako suprojektuoto 1,26 ha miško ir prašo skirti už 0,54 ha žemės mišku atkūrimo buvusio savininko žemėje. Atsakovas šio pareiškėjos prašymo nepatenkino, nurodydamas, kad buvusio savininko žemėje atkurti nuosavybės teises į 0,54 ha žemės, skiriant vietoj jos buvusioje K. J. žemėje atitinkamai miško, nėra galimybės, nes nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendime nurodė, kad iš pateiktos teismui B. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos grafinės medžiagos matyti, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į likusį 0,54 ha žemės plotą, į kurį Biržų rajono savivaldybės 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 3-1-2826 atkurtos nuosavybės teisės B. J., todėl ši žemė nėra laisva. Pareiškėja pakeitė valią dėl nuosavybės atkūrimo grąžinant žemę natūra 1997 m, t. y., po to, kai į skunde nurodomą žemės dalį jau buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems pretendentams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos nurodytoje vietoje laisvos žemės nėra (šiame sklype nuosavybės teisės atkurtos B. J.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundo netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėja P. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą (b. l. 100) administracinėje byloje Nr. A63–1673/2008. Prašyme pareiškėja nurodo, kad ji yra vienintelė paveldėtoja, todėl ieško teisybės. Pareiškėja teigia, kad teisė atkurti nuosavybės teises pagrįsta dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti motyvuotas. Taigi nustatyti pagrindai bei tokio prašymo turiniui keliami reikalavimai įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-187/2010).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A63–1673/2008 priimta 2008 m. spalio 3 d., pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2011 m. gegužės 13 d. (b. l. 100), t. y. praėjus ypač ilgam laikui po nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neprašo atnaujinti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nenurodo jokių priežasčių, kodėl prašymas buvo pateiktas tik 2011 m. gegužės 13 d., byloje nėra pagrindo šį prašymą vertinti jame pateiktų materialių proceso atnaujinimo pagrindu galinčių būti aplinkybių pagrindu.

Vis dėlto teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, motyvuodama tuo, jog, jos manymu nutartis turi būti peržiūrėta. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien subjektyvus pareiškėjos manymas, jog nutartis turi būti peržiūrėta, nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėja prašyme nurodo aplinkybes, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės, tačiau nėra jokių argumentų, paneigiančių nutarties, kurios atžvilgiu prašoma atnaujinti procesą, teisėtumą. Be to, pareiškėja nenurodė, kokiu konkrečiu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu prašoma atnaujinti procesą.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų atnaujinti procesą buvimo, todėl jos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos P. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63–1673/2008 pagal pareiškėjos P. G. atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. J.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas