Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nesunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. R. B., 2012-10-11, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia du kartus dešinės rankos delnu trenkė savo žmonai R. B. į nosį. Po vieną kartą sudavė abiem rankom nukentėjusiajai į kaktą, į sprandą netoli dešinės ausies ir dešine ranką į petį. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. B. nosies kaulų lūžį su aplinkine kraujosruva, kraujosruvomis už dešinės ausies, dešinio peties srityje ir dešiniajame žaste. Sužalojimai vertinami nesunkus sveikatos sutrikdymu, nes R. B. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nebuvo sukelta BK 135 straipsnio l dalyje nurodytų padarinių.

R. B. savo kaltę dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir teismui paaiškino, kad tą kartą dėl asmeninių priežasčių kilo incidentas su žmona, jai kelis kartus sudavė. Jam buvo sukilusi agresija, dėl to, kad žmona kreipėsi pagalbos į savo brolį, kurio jis labai nemėgsta. Kaltinamojo vertinimu tai tebuvo apsistumdymas, tačiau pripažįsta, kad galėjo padaryti žmonai nustatytus sužalojimus. Dėl to, ką padarė jaučia didelę gėdą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, žmonos atsiprašė. Šiuo metu judviejų santykiai normalūs, žmona jam atleido.

Nukentėjusioji R. B. teismui paaiškino, kad tą dieną paprašė savo brolio, kad šis pataisytų jos automobilį. Vyras labai nemėgsta nukentėjusiosios brolio, gal todėl, kad šis visuomet ją užstoja. Vyras kartais būna impulsyvus ir agresyvus, šis atvejis nebuvo pirmas kai vyras prieš ją panaudojo smurtą, tačiau ji pirmą kartą kreipėsi į teisėsaugą pagalbos. Po to karto fizinio smurto vyras prieš ją nenaudojo, bet konfliktas dėl jos kreipimosi į teisėsaugą, buvo. Vyras jos atsiprašė, nors ir ne iš karto po savo poelgio. Mano, kad vyras daugiau taip nesielgs, todėl jam atleidžia.

Kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo. Smurto pavartojimo faktą ir patirtus sužalojimus, bei jų mastą nurodo nukentėjusioji. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl konflikto pradžios visiškai sutampa. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina bylos medžiaga. Įrodymais, patvirtinančiais R. B. kaltę teismas pripažįsta medicinos įstaigos darbuotojų pranešimą policijai apie nukentėjusios sužalojimo faktą ir mastą. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros duomenis (b.l. 2, 12). Nukentėjusiai nusikalstama veika padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumo laipsnį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2317/12 (01) (b.l. 14-15). Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenys taip pat patvirtina nuo nusikalstamos veikos nukentėjusios R. B. gydymo faktą ir išlaidas (b.l. 17-20). Kaltinamasis geranoriškai atlygino žalą padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kuri nuo byloje pareikšto ieškinio atsisakė (b.l. 25,26,27)os

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre, psichiatrijos ligoninėje negydytas į įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, neįrašytas (b.l. 40,41,42,45,51,52,53) .

Įstatymų leidėjas numatydamas bausmes už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje, nustatė tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Skirdamas bausmę R. B., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į nukentėjusiosios poziciją, į tai, kad kaltinamasis išlaiko du mažamečius vaikus. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai ir jos paskirtis gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.

Kaltinamajam iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5 punktais, R. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. B. paskirtą kardomąją priemonę- periodinę registraciją policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.