Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4363-835/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams A. K. ir L. K., trečiajam asmeniui A. K. dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2009 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-59 ir 2009 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-60, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 02-01-70 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N19/2001-0437 ir N19/2001-0438 nutraukimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo ir nuomos“ 3 punktą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrašant įrašą viešame registre dėl draudimo atlikti bet kokius statinių projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė kreipėsi į atsakovus ir pateikė pretenzijas konkrečiais ieškinyje iškeltais klausimais. Teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:Teismo nutartis yra be motyvų, nes jie - nepakankami ir nelogiški. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl to, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, nenurodė, kokiame įstatyme ši tvarka yra nustatyta ir į kurią instituciją ar teismą pareiškėja turi kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismas neatsižvelgė, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.Teismas neįvertino, kad ieškovė 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-70- (7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ A. K. paaiškino, kad tam, jog būtų pakeistos nuomos sutartys, reikalinga patikslinti Žemės sklypo naudojimo būdą, bei nurodė, jog A. K. turi teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl detalaus plano koregavimo. Taip pat nurodė, kad per protingą terminą neinicijavus valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d., sprendimu Nr. T-467 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sprendimų koregavimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2009 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N19-59 ir Nr. N19-60 sudarytos su L. K. ir A. K. bus nutrauktos prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. CPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Teismas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).CK 6.564 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-59 ir 2009 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-60, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 02-01-70 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N19/2001-0437 ir N19/2001-0438 nutraukimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo ir nuomos“ 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovei, nustatęs, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nes prašydama teismo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis, nepateikė pretenzijų atsakovams konkrečiais ieškinyje iškeltais klausimais.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės atskiruoju skundu ir įvertinęs teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalis 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, jog valstybinės nuomos sutartys yra nutraukiamos CK 6.564 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pirmiausia, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą pranešus nuomininkams per įstatyme nustatytą terminą, todėl iš esmės, nepaaiškino ieškovei, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CK 6.564 str. 2 d., CPK 137 str. 3 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog su ieškiniu nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovės kreipimąsi į atsakovus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir išsiaiškinti, ar ieškovė pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo tvarka (137 str.), įpareigojant pateikti šiuos duomenis, o tik jų nepateikus, atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.