- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-310-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- V. P., N. P.
- Ieškovas
- I.
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybės 3 notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P. ir N. P. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų I.(I.) J. ir T. K. ieškinį atsakovams V. P. ir N. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretysis asmuo – Švenčionių rajono savivaldybės 3 notarų biuro notarė Inga Navickienė.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai I. J. ir T. K. 2008-08-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti I. J. giminystės ryšį su mirusiąja A. K., pripažinti A. K. testamentą negaliojančiu ir įpareigoti notarę I.Navickienę išduoti ieškovams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams V. P. ir N. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įregistruoti jį VĮ Registrų centre, sudaryti sandorius dėl paveldėto turto. Prašymą grindė tuo, jog laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi pareikštas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir uždraudė atsakovams V. P. ir N. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į A. K., mirusios 2008-06-29, palikimą, įregistruojant jį VĮ Registrų centre bei uždraudė sandorius dėl paveldėto A. K. palikimo. Teismas konstatavo, kad ieškovai ginčija palikėjos testamentą ir pretenduoja paveldėti pagal įstatymą, tuo tarpu atsakovams, paveldėjus palikimą pagal testamentą, šie galės juo laisvai disponuoti bei perleisti jį tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai V. P. ir N. P. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš esmės teismingam pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas 2008-10-21 nutartimi patenkino jų 2008-10-15 prašymą ir pratęsė terminą atsiliepimui pateikti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-11-19 sprendimu Nr.(1.7.)-S-2276-08 suteikė antrinę teisinę pagalbą bei skyrė advokatę R. G., kuri dėl užimtumo kitose bylose, iki šiol atsisako juos priimti. Kol jie rūpinosi teisinės pagalbos reikalais, teismas 2008-11-12 priėmė nutartį, pažeisdamas teisines procedūras ir CPK normas, kadangi neinformavo, jog 2008-11-12 skyrė bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovams nebuvo išsiųsti pranešimai, o teismas, matydamas, jog nėra pagrindinių proceso šalių, neatidėjo bylos nagrinėjimo iš esmės. Atsakovai yra ligoti žmonės, turintys neįgalumą, taip pat socialiai neaprūpinti. Skundžiama nutartis prieštarauja įstatymams, kadangi V. P., gimęs K., yra paveldėtojos brolio sūnus, o pavardė pakeista po įsūnijimo. Pats ieškovas I. J. paveldėtojos nepripažino giminaite, nepadėdavo jai, gyveno atskirai, kai tuo tarpu atsakovai iki mirties paveldėtoja rūpinosi bei globojo. Teismas, priimdamas nutartį, negalėjo žinoti šių aplinkybių, nes nekvietė į teismo posėdį proceso šalių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai I. J. ir T. K. prašo palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nustatęs, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo nutartis yra motyvuota, teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė civilinio proceso, nes prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, šalys į teismo posėdį nėra kviečiamos. Taip pat nepagrįsti atsakovų argumentai, jog ieškovai neturi jokios teisės į mirusiosios A. K. turtą, kadangi ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovų giminystės ryšį su mirusiąja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė jau yra, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir pakankamai motyvuotas (CPK 144 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovai I. J. ir T. K. , prašydami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokias konkrečias aplinkybes nurodė ir jas pakankamai motyvavo.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra pagrįsta, nes ieškovai pareikštu ieškiniu ginčija palikėjos A. K. testamentą, pretenduoja paveldėti pagal įstatymą jos turtą (palikimą), todėl atsakovai, paveldėję šį turtą pagal testamentą, turės realią galimybę juo laisvai disponuoti bei perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali akivaizdžiai pasunkėti. Turto palikimas testamentu – vienas iš turto perdavimo kitiems asmenims būdų, todėl, atsižvelgiant į naudojamos nuosavybės laisvės principą, savininkas gali laisvai disponuoti savo turtu. Taigi teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes (CPK 144 str. 1 d.) ir konstatavo, jog, atsakovams pagal testamentą paveldėjus palikimą, šie galės juo laisvai disponuoti bei perleisti jį tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovų nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų motyvas, jog teismas, priimdamas nutartį ir neinformuodamas jų apie bylos nagrinėjimą iš esmės, neišsiųsdamas jiems pranešimų apie teismo posėdį, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, pažeidė jų procesines teises. CPK 153 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus tuos atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip. CPK nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Tokiu atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepranešus atsakovui, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs ieškinį su patikslintu ieškovų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovams, kadangi yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai įvertino ieškovų nurodytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Įrodymų ar aplinkybių, tvirtinančių priešingai, apeliantai nepateikė ir nenurodė.
Apeliantai teigia, kad teismas priėmė nutartį, pažeisdamas teisines procedūras ir CPK normas, kadangi nutartis priimta nežinant faktinių aplinkybių. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Aplinkybės, ar ieškovai turi kokias nors teises į mirusiosios A. K. turtą, koks giminystės ryšys yra tarp mirusiosios ir byloje dalyvaujančių šalių, ir pan., yra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumu ir bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės (CPK 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.