- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-219-260/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Antanas Burdulis, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- E. R., E.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., B. R.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjui E. R. , pareiškėjo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, suinteresuotiems asmenims R. R. , R. R. ir B. R. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. R. , B. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl panaikinimo Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-534-34/2006 pagal pareiškėjo E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. R. pareiškimu (b.l. 2-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po savo tėvo D. R. , mirusio 1999-08-23, mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti kaip savo turtą. Pareiškėjas nurodė, jog po jo tėvo mirties liko turtas: 3 ha žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Turtas registruotas motinos R. R. vardu, tačiau jis yra įgytas santuokoje, todėl po tėvo mirties pareiškėjas paveldėjo dalį turto. Į notaro kontorą priimti palikimo pareiškėjas nesikreipė, kadangi mokėsi dvyliktoje klasėje, buvo jaunas, todėl tinkamai ginti savo teises nesugebėjo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įteisinti palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu ( b.l.69-71) pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. R. po tėvo D. R. mirties 1999-08-23, priėmė jo palikimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvai santuokoje buvo įgiję namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypus. Iš pareiškėjo paaiškinimų, iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas padarė išvadą, jog E. R. po tėvo mirties įstatymo nustatytu laiku priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti tėvo turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.73-74) suinteresuoti asmenys R. R. , B. R. ir R. R. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. R. pareiškimą atmesti. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje juridinio fakto nustatymas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes mirus D. R. , joks palikimas neatsirado, nes namų valda buvo ir yra teisiškai įregistruoti R. R. vardu, kas matyti iš byloje esančių VĮ Registrų centro pažymų. Remiantis tokiu teismo sprendimu, pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 "Dėl teisės normų reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Šį išaiškinimą reikėtų aiškinti plačiau, nes nagrinėjamu atveju nėra nuginčytos R. R. nuosavybės teisės į namų valdą. D. R. mirties momentu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas ir jo normos, reguliavusios paveldėjimo klausimus. 1964 m. CK nėra palikimo apibrėžimo, būdingo galiojančiam LR CK. Iš to darytina išvada, kad santuokinis turtas, teisiškai įregistruotas pergyvenusio sutuoktinio vardu, negali būti laikomas palikimu ir į jį negali atsirasti paveldėjimas. 1964 LR CK 587 straipsnis aiškiai apibrėžia palikimo priėmimo būdus. Nagrinėtinoje byloje pareiškėjas tokių veiksmų neatliko, jo pateikti įrodymai ir teismo išvados yra niekinės. Jeigu pareiškėjas laikė, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir jis turi teisę į palikimą, jis turėjo kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka per 1964 m. LR CK 84 straipsnyje nustatytą ieškininės senaties terminą, kuris baigėsi 2002-08-23, tuo tarpu pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi tiktai 2006-04-25. Teismas pažeidė ir LR CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaidų priteisimo taip pat naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.81-82) pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai nustatė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantai teisingai nurodo, kad tėvo mirties dieną galiojo 1964 m. redakcijos civilinis kodeksas. Taip pat tėvo mirties dieną galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tėvui priklausė 1/2 dalis turto, į kurį po jo mirties atsirado palikimas. Tėvo mirties dienai galioję įstatymai numatė, kad paveldėjimo teise gali pereiti ir turto dalis, priklausanti asmenims bendrosios nuosavybės teise, šiuo konkrečiu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Į palikimą pareiškėjas, kaip D. R. vaikas, turi įstatyminę teisę. Dėl palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teismas nustatė juridinį faktą, kuris sukels teisines pasekmes - pareiškėjas galės gauti savo dalį palikimo. Turtas pareiškimo dienai yra išlikęs nepakitęs, paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta. Todėl dėl palikimo priėmimo pareiškėjui reikėjo kreiptis į teismą ne ieškinio tvarka, o ypatingosios teisenos tvarka, kas ir buvo padaryta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka suinteresuoti asmenys R. R. , B. R. ir R. R. prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o pareiškėjas – apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš suinteresuotų asmenų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apskųstasis Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas, o suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė dėl šių priežasčių.
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes mirus D. R. , joks palikimas neatsirado, kadangi namų valda buvo ir yra teisiškai įregistruoti R. R. vardu.
Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruotas R. R. vardu, įregistravimo pagrindas 1992-07-23 pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 10-11); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas R. R. vardu, įregistravimo pagrindas 1997-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 12); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas R. R. vardu, įregistravimo pagrindas 1997-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 13). Byloje esantis santuokos liudijimas (b.l. 48) patvirtina, jog santuoka tarp D. R. ir R. S. , po santuokos pavardė R. , įregistruota 1976-10-02. D. R. mirė 1999-08-23, todėl paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. LR CK normos (aktuali redakcija nuo 1999-04-08 iki 2000-06-14). Palikimo atsiradimo metu galiojo 1969 m. LR Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnis numatė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis (1969 m. SŠK 23 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas su statiniais, bei žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors turtas registruotas R. R. vardu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog mirus D. R. , atsirado palikimas į dalį turto, priklausiusio D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo motyvu, jog pareiškėjo pareiškimas negalėjo būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, nes nėra nuginčytos R. R. nuosavybės teisės į namų valdą.
Palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas tuo atveju, jei į turtą kitam įpėdiniui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.8 str.). Byloje teismas nenustatė, jog į atsiradusį palikimą po D. R. mirties būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas: Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino, jog byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo į D. R. , mirusio 1999-08-23, palikimą nebuvo užvesta. Pagal 1964 m. LR CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kad įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, teismas palikimo priėmimo faktą nustato ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 str. 2 d.8 p.). Todėl nepagrįstas ir apeliantų teiginys, jog E. R. turėjo kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka per 1964 m. LR CK 84 straipsnyje nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą.
Nepagrįstas, teisėjų kolegijos vertinimu, ir tas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal LR CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos, kai pareiškimas patenkinamas, neatlyginamos. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš suinteresuotų asmenų nepriteisė pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybei 31,20 Lt už pareiškėjo ir teismo procesinių dokumentų išsiuntimą. Šios išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl pagrįstai priteistos vadovaujantis CPK 96 straipsniu.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas prašė priteisti jam 400 Lt už apeliacinės instancijos teisme jį atstovavusios advokatės pagalbą apmokėti turėtų išlaidų. Kadangi suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas atmestinas, iš jų pareiškėjui priteistinos jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Priteisdama tokias išlaidas teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsniu, o taip pat ir CPK 443 str. 6 d. CPK 443 str. 6 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos arba jų atlyginimas gali būti priteisiami iš dalyvavusio nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kada pareiškimas atmetamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokios išlaidos gali būti priteistos ir iš nepagrįstą apeliacinį skundą padavusių suinteresuotų asmenų, kada jų apeliacinis skundas atmestas. Todėl pareiškėjo turėtos 400 Lt bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos lygiomis dalimis iš visų trijų suinteresuotų asmenų – apeliantų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) B. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. R. ( a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), po 133,33 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui E. R. ( a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.