Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-396/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
1A-12-396/2017
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00476-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys, Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
S. V.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
  • 1.2.3.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-396/2017Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00476-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.3. (N)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,teismo medicinos specialistams Marijai Kolcovaitei, Gintautui Serbentai,teismo psichiatrijos ekspertui Arūnui Galiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. V. priteista nukentėjusiajam V. D. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. V. priteista Panevėžio teritorinei ligonių kasai 16 542,76 Lt (4 791,11 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 18 – 21 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, daugiabučio namo bute Nr. X, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius sugyventinei T. D. D. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė nuketėjusiajai galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pilve, pereinant į nugaros sritį, odos nubrozdinimą dešiniame sėdmenyje, dėl ko T. D. D. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse kaktinėje – smilkininėje ir smilkininėje-pakaušinėje skiltyse, o nuo galvos smegenų sužalojimo padarinių po galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimo išsivysčius galvos smegenų suspaudimui ir pabrinkimui, nukentėjusioji 2011 m. vasario 7 d. mirė.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

2.1.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė netiesioginiais ir abejotinais įrodymais, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu.

Šalies argumentai

2.2. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo pirminių apklausų metu (2010 m. liepos 22 – 23 d.) jis neturėjo akinių, todėl negalėjo perskaityti savo apklausų protokolų turinio, kuriuose pasirašė. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje paneigė pirminių apklausų protokoluose nurodytas neteisingas aplinkybes ir nurodė, kad nukentėjusiosios nemušė, o tik nustūmė nuo savo kojų, kai ji apsvaigusi nuo alkoholio griūdama į lovą, jas užgulė. Taip pat nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji pati klupinėdama ir griuvinėdama susižalojo, nes prabudęs rado dejuojančią ir gulinčią ant žemės.

2.3. Pažymi, kad skundžiamajame nuosprendyje neteisingai konstatuota, jog buvo suduoti du stiprūs smūgiai į nukentėjusiosios galvą. Be to, skunde apeliantas prašo atsižvelgti ir į specialistės Marijos Kolcovaitės paaiškinimus, kurių metu nurodė, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose teoriškai galėjo atsirasti ir griūnant atsitrenkus į ribotą paviršių, o sužalojimas kairės ausies kaušelyje galėjo būti padarytas smūgiui praslydus ar užkabinant, tačiau toks smūgis nemirtinas.

3. Apeliacinio proceso metu gynėjas prašo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nuteistajam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Prokuroras prašo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir baudžiamąją bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

4. Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4.1. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

4.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi paskyrė S. V. komisinę ambulatorinę teismo medicinos – psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriui ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams (3 t., 24-25 b. l.). Tačiau remiantis teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 37(110)/14(01) išvada matyti, kad šią ekspertizę atliko tik teismo medicinos ekspertai (3 t., 40-43 b. l.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gegužės 10 d., nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. spalio 12 d., nuo 2013 m. vasario 2 d. iki 2013 m. vasario 28 d. buvo gydomas VšĮ K. jūrininkų Psichiatrijos departamente ir jam buvo nustatyta diagnozė: organinė depresija F06.33; mišri kortinė ir subkortinė kraujagyslinė demencija F01.3; priklausomybė nuo alkoholio, lėtinis bronchitas J40.

4.3. Apeliacinio proceso metu iš K. jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento gautų medicinos dokumentų matyti, kad S. V. šioje ligoninėje pakartotinai taip pat gydėsi nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 28 d. bei nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., ir jam buvo patvirtintos tos pačios diagnozės. Iš VšĮ Respublikinės P. ligoninės Psichiatrijos skyriaus ligos istorijos matyti, kad S. V. šioje ligoninėje gydėsi nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 16 d., ir jam buvo rekomenduota reguliari psichiatro kontrolė (ambulatoriškai). Iš 2011 m. gegužės 11 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad S. V. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – demencija, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, todėl jis negalėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir jų valdyti (1 t., 194-196 b. l.). Iš 2011 m. lapkričio 11 d. – gruodžio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad S. V. konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nusikaltimą padarė būdamas paprasto girtumo būsenoje (2 t., 66-70 b. l.). Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad ankstesnių gydymų stacionare metu, t. y. VšĮ K. jūrininkų ligoninėje bei ambulatorinės TPE atlikimo metu, nustatyti orientacijos laike ir vietoje, dėmesio bei atminties sutrikimai ir kiti demencijos simptomai matomai buvo dėl abstinencijos po alkoholio vartojimo – prie delyrinių būsenų (2 t., 69 b. l.). Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akte Nr. EKG 37(110)14(01) nurodyta, kad U. ekspertiniame skyriuje atlikus tyrimą nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., S. V. demencijos diagnozė nebuvo patvirtinta, todėl buvo konstatuota, jog nuteistasis nesirgo ir šiuo metu neserga liga, kuri būtų įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąrašą, dėl kurių nuteistieji, susirgę sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos „Sunkių ir nepagydomų lygų aprašo“, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (3 t., 41-43 b. l.).

4.4. Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad S. V. toliau piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko nuteistajam buvo nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, taip pat jam buvo rekomenduota reguliari psichiatro kontrolė ambulatoriškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. V. nuo inkriminuoto nusikaltimo padarymo, t. y. nuo 2010 m. liepos 18 – 21 d. praėjo didelis laiko tarpas, per kurį jis ne kartą gydėsi K. jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente ir P. ligoninės Psichiatrijos skyriuje, o nuteistojo psichinė ir psichologinė būsena nuolat keitėsi. Be to, pažymėtina, kad Apeliaciniam teismui pateiktose S. V. ligos istorijose nieko neminima apie anksčiau diagnozuotą psichikos ligos sutrikimą – demenciją, dėl kurios anksčiau buvo pripažintas nepakaltinamu (1 t., 194-196 b. l.).

4.5. Todėl apeliacinio proceso metu, siekiant pašalinti bet kokias abejones, t. y. ar S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir juos valdė, taip pat siekiant nustatyti dabartinę nuteistojo psichikos sveikatos būklę, teisėjų kolegija 2016 m. vasario 25 d. nutartimi paskyrė komisinę ambulatorinę teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (3 t., 145-148 b. l.).

4.6. Remiantis atliktu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2016 m. balandžio 27 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės aktu Nr. 78TPK-80/2016 matyti, kad S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu diagnozuota mišri (kraujagyslinės bei toksinės / alkoholinės) kilmės įgytos silpnaprotystės sindromas – demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu S. V. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, nors gali dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau dėl savo psichikos sveikatos būklės (išreikšto silpnaprotystės sindromo) negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. Taip pat S. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš teismo medicinos ekspertizės 2017 m. vasario 27 d. akto Nr. PEKG 10(99)2017 (01) matyti, kad šiuo metu S. V. sveikatos būklė atitinka „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašo“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247) 19 punkto kriterijus, t. y. jam nustatyta vidutinio sunkumo /sunki progresuojanti demencija (silpnaprotystė), kuri yra nepagydoma, todėl jam atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų sunku (problematiška).

Motyvuojamoji dalis

4.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2016 m. balandžio 27 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės aktas Nr. 78TPK-80/2016 ir teismo medicinos ekspertizės 2016 m. gruodžio 6 d. – 2017 m. vasario 27 d. aktas Nr. PEKG 10(99)2017 (01) atitinka BPK 88 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl jų išvadomis netikėti nėra pagrindo.

4.8. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, jog nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir dėl to jam turėjo būti taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti teismui.

4.9. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. kad S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga sunkia nepagydoma liga (progresuojančia demencija (silpnaprotyste), dėl ko negali suvokti savo veiksmų esmės bei juos valdyti ir dėl to reikalingas priverstinis gydymas, konstatuoja, jog ši baudžiamoji byla turi būti perduota Panevėžio apygardos teismui spręsti dėl nuteistojo S. V. priverstinio gydymo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. V.

Teisėjai Regina GaudutienėKęstutis JucysRūta Mickevičienė