Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Z. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – PAGD prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) pareigose, 2004-12-31 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 296 patvirtinto savo pareigybės aprašymo II skyriaus 4 punkte įtvirtintu pagrindu atlikdamas vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus pareigas ir būdamas tiesiogiai atsakingas už vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos darbo koordinavimą ir kontroliavimą, iš esmės grubiai pažeisdamas 2002-04-23 redakcijos Nr.IX-855 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, 2003-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto I skyriaus 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo vidaus tarnyboje principus, 2002-12-05 Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr., IX-1225 I skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindinį priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslą – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento I skyriaus 3 straipsnyje, be jau aukščiau minėtų, įtvirtintus nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitus demokratinio administravimo principus, taip pat II skyriaus 11 straipsnio 3 punkte nustatytą tiesioginę pareigą tinkamai organizuoti ir įgyvendinti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, savo pareigybės aprašymo nuostatas, sulaužydamas duotą vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, 2003-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų XI skyriaus 21 straipsnyje įtvirtintu pagrindu būdamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigų vykdymu, 2005 metų liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau tekste – VVPPI) vyriausiajam specialistui E. T., atsakingam už prekybos ir pramogų centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – PPC (duomenys neskelbtini)), statybų priežiūrą, nepagrįstai žodžiu nurodė nuo 2005-07-18, šiam išeinant kasmetinių atostogų, dėl aukščiau minėto objekto statybos priežiūros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S. Tęsdamas savo kryptingą veiklą, Z. P. 2005-08-11 ryte iš savo tarnybinio kabineto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), fiksuotojo ryšio tarnybiniu telefonu paskambino L. S., kuriam nurodė 2005-08-12 apie 11.00 val. vykti į (duomenys neskelbtini) miestą ir dalyvauti PPC (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe. Tačiau L. S. atlikus įrengtų priešgaisrinės saugos priemonių patikrinimą ir dėl nustatytų akivaizdžių priešgaisrinės saugos priemonių trūkumų atsisakius pasirašyti minėto objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2005-08-16 apie 11.00 val., L. S. kasmetinių atostogų metu, Z. P. iš savo tarnybinio kabineto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paskambinęs pastarajam mobilaus ryšio telefonu, grubiai piktnaudžiaudamas tarnyba, tyčia davė neteisėtą ir nepagrįstą nurodymą šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti PPC (duomenys neskelbtini) objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors žinojo ir suvokė, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu. Tą pačią dieną, apie 14.00 val., Utenoje, šalia prekybos centro „Senukai“, esančio J.Basanavičiaus g. 52, Z. P. iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pristačius dokumentą, L. S., vykdydamas neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, piktnaudžiaudamas tarnyba pasirašė 2005-08-12 datuotą PPC (duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tęsdamas savo iš anksto suderintą, kryptingą nusikalstamą veiką, siekiant formaliai iš esmės įtvirtinti ir pripažinti besąlygišką minėto prekybos ir pramogų centro tinkamumą naudojimui, paprašytas savo seno draugo, vieno iš objektų užsakovo – AB (duomenys neskelbtini) – generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S., savo kasmetinių atostogų metu, jų nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkcijų vykdyti kitam PAGD prie LR VRM pareigūnui ir taip tyčia grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento X skirsnio 129 straipsnį, bei 2003-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto šeštojo skirsnio 33 straipsnį, Z. P., 2005-09-19 14.13 val. vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu, tyčia nurodė pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti PPC (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, kuriuo patvirtinamas priešgaisrinės signalizacijos atitikimas priešgaisrinės saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams, nors realiai žinojo, jog projekte numatytas automatinės gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas, be to, jų išsidėstymas neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų, o taip pat yra ir kitų esminių, su tuo tiesiogiai susijusių priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, tą pačią dieną, t.y. 2005-09-19, apie 15.00 val., E. T. savo tarnybiniame kabinete, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdydamas akivaizdžiai tyčinį, neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, pastarojo iniciatyva AB (duomenys neskelbtini) atstovui technikos direktoriui J. H. T. pristačius dokumentą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugsėjo mėn. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl priešgaisrinės signalizacijos pramogų ir prekybos centre (duomenys neskelbtini) patalpose priėmimo eksploatacijai“. Tokiu būdu vykdant tyčinius, neteisėtus ir nepagrįstus Z. P. nurodymus buvo esmingai pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Respublikinė statybos norma RSN 138-92 „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“, Respublikinė statybos norma RSN 136-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“, Elektros įrenginių įrengimo taisyklės bei Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, taip sukeliant, o nelaimės ar gaisro atveju neišvengiant, realios grėsmes visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei.

Taip Z. P. tyčia viršydamas savo įgaliojimus bei neteisėtai pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, tyčia duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, grubiai diskreditavo ir sumenkino PAGD prie LR VRM autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Z. P. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., požymių. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Z. P. veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių. Vertinti šiuos veiksmus kaip nusikalstamus pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nėra pagrindo, nes nenustatyta, kad Z. P. viršijo įgaliojimus ar pastarojo atlikti veiksmai neįėjo į jo kompetenciją. Taip pat nenustatyta, kad dėl Z. P. veiksmų būtų padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: Z. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą ketveriems metams.

Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino išsamiai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių, kai kurių įrodymų nuosprendyje visai neaprašė ir nevertino, o kitus įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito. Dėl šių esminių BPK pažeidimų padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Nurodo, jog Z. P. parodymus apie tai, kad jis nenurodė E. T. bei L. S. pasirašyti atitinkamų aktų, o tik prašė priimti PPC (duomenys neskelbtini) atstovus su dokumentais ir juos įvertinti bei pasirašyti aktus, jeigu nėra trūkumų, o taip pat ir apylinkės teismo išvadą, kad E. T. ir L. S. nenurodė konkrečių trūkumų ir pridavimo aktą pasirašė, nes tikėjo, jog tie trūkumai pašalinti, paneigia liudytojo E. T., L. S., E.P., E. Pl. parodymai bei užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp Z. P. ir E. T. garso įrašas, iš kurių matyti, jog tiek E. T., tiek L. S. nurodė trūkumus, kuriuos jie nustatė, tiesiog tai padarė žodžiu, o ne raštu, aktus pasirašė žinodami, kad jų nustatyti trūkumai nėra ištaisyti. Be to šie įrodymai, prokuroro nuomone, patvirtina, jog Z. P. žinojo apie PPC (duomenys neskelbtini) nustatytus trūkumus bei apie tai, kad tie trūkumai nėra ištaisyti ir, nepaisant to, nurodė pavaldiems pareigūnams pasirašyti atitinkamus aktus, patvirtinančius, kad jokių trūkumų nėra.

Tai, kad PPC (duomenys neskelbtini) buvo priešgaisrinės saugos trūkumai ir liudytojai E. T. bei L. S. teisėtai nepasirašė atitinkamų aktų, prokuroro teigimu, be jau minėtų įrodymų patvirtina ir 2005-11-30 specialisto išvada Nr. 6-100 „dėl (duomenys neskelbtini) atitikties esminiams gaisrinės saugos reikalavimams“. Joje konstatuota, kad dalis suprojektuotų esminių gaisrinės saugos priemonių neatitinka tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, padaryti nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu. Pastatas eksploatuojamas su priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais, pagrindinių laikančiųjų metalinių konstrukcijų atsparumas ugniai yra nepakankamas. Atsižvelgiant į nustatytus esminius trūkumus, pastatas neturėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Apelianto nuomone, netikėti šia specialisto išvada nėra jokio pagrindo, ji duota laikantis BPK reikalavimų. Be to visi šios komisijos nariai buvo apklausti teisme ir pilnai patvirtino duotą išvadą, nurodė, kokius tyrimus atliko ir kokie trūkumai buvo nustatyti, argumentavo juos teisės aktų reikalavimais.

Apeliantas pažymi, jog remiantis minėta specialisto išvada PAGD prie LR VRM direktorius UAB „R“ ir UAB „G“ (duomenys pakeisti) vadovams raštu nurodė nustatytus PPC (duomenys neskelbtini) priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei įpareigojo kuo skubiau imtis priemonių jiems pašalinti. Reaguodami į šį raštą, UAB „R“ ir UAB „G“ (duomenys pakeisti) vadovai raštu nurodė už PPC (duomenys neskelbtini) statybą atsakingoms įmonėms kuo skubiau pateikti pasiūlymus 2005-11-30 specialisto išvadoje Nr. 6-100 nurodytiems pažeidimams pašalinti ir pastarieji buvo pašalinti. Tai, apelianto nuomone, dar kartą patvirtina specialisto išvados teisingumą. Tuo tarpu teismas, motyvuodamas vien tik tuo, kad specialisto išvadą davusi komisija tuo pačiu metu vykdė savo tiesioginio viršininko nurodymus ir STT Kauno valdybos užduotį, ir neargumentuodamas, kokią įtaką ši aplinkybė turėjo komisijos nariams ir jų išvadai, pastarąją vertino kritiškai.

Be to teismas nurodė, kad negalima neatsižvelgti į liudytojo V. S., nurodžiusio daug prieštaravimų dėl pateiktų išvadų, parodymus, tačiau pastarųjų neaptarė. Neanalizavo liudytojo nurodytų prieštaravimų, nevertino jų su kitais įrodymais, todėl neaišku, kokias bylai turinčias reikšmės aplinkybes šie parodymai patvirtina ar paneigia. Tuo tarpu apklausus liudytoją V. S. teisme paaiškėjo, kad jis neneigia 2005-11-30 komisijos išvados Nr. 6-100, jo nuomone, komisijos išvada turėtų būti tiesiog konkretesnė. Abstraktūs ir niekuo neparemti šio liudytojo parodymai, prokuroro teigimu, negali paneigti ir nepaneigia komisijos nustatytų faktų. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas V. S. objektą apžiūrėjo tik 2006 m. gegužės mėnesį, t.y. praėjus daugiau nei pusę metų po komisijos apžiūros ir per tą laiką objekte trūkumai galėjo būti pašalinti. Be to, šis liudytojas ilgus metus buvo Z. P. pavaldinys, todėl negalėjo būti objektyvus ir duoti nešališkus parodymus.

Prokuroras nurodo, jog teismas nuosprendyje neaptarė ir nevertino 2006-01-16 LR VRM tarnybinio patikrinimo dėl PAGD prie VRM pareigūnų veiksmų išvados, kurioje konstatuota, jog Z. P. B. S. prašymu 2005-08-16 telefonu skambindamas atostogaujančiam L. S. ir nurodydamas pasirašyti PPC (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą, žinojo, jog duoda neteisėtą nurodymą bei veikia priešingai tarnybos interesams. Be to, Z. P., žinodamas, kad L. S. nesurašė trūkumų sąrašo, privalėjo iš pastarojo pareikalauti tinkamo pareigų atlikimo ir privalėjo žinoti, kad atstogaujantis pareigūnas neturi įgaliojimų vykdyti tarnybines funkcijas. Z. P. veiksmai 2005-09-19 savo atostogų metu skambinant E. T. ir prašant priimti užsakovo atstovą bei pasirašyti automatinės gaisrinės signalizacijos priėmimo aktą taip pat vertintini kaip neteisėtas nurodymas. Z. P. pavedimai L. S. ir E. T. buvo suprantami kaip aukštesnio vadovo privalomi nurodymai, kuriuos pavaldiniai privalo besąlygiškai vykdyti.

Apelianto nuomone, teismas padarė neteisingą tikėtiną išvadą, jog užsitęsus pastato pridavimui galėjo kilti visa eilė nesklandumų ir Z. P. negalėjo būti nuošalyje. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad PPC (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta eilė trūkumų, dėl ko pastatas negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti ir jo pridavimas turėjo užsitęsti, kad būtų ištaisyti visi nustatyti trūkumai. Tuo tarpu Z. P., nekreipdamas dėmesio į nustatytus trūkumus, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neteisėtai davė nurodymus pavaldiems pareigūnams pasirašyti atitinkamus aktus.

Prokuroras nurodo, kad BPK 89 str. 5 d. įpareigoja specialistą pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Tuo tarpu klausimas kokią neturtinę žalą dėl Z. P. veiksmų patyrė valstybė specialistams nebuvo užduotas. Be to BK 228 str. 1 d. numatytas didelės žalos požymis yra vertinamasis ir kiekvienu atveju spręsti klausimą, ar padaryta didelė žala, yra teismo, o ne specialistų, prerogatyva.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, priešingai nei teigiama teismo nuosprendyje, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 „Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosios bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga“, 32 p.). Tvirtina, kad liudytojų E. T., L. S. parodymais, iš dalies ir paties kaltinamojo Z. P. parodymais, telefoninio pokalbio garso įrašu neginčijamai nustatyta, kad Z. P. žinojo, jog jam pavaldūs pareigūnai nustatė statinio trūkumus, dėl kurių atsisakė pasirašyti atitinkamus aktus, ir kad tie trūkumai nėra ištaisyti bei, kad tų aktų negalima pasirašyti. Taip pat žinojo, kad L. S. veikos padarymo metu buvo atostogose ir negalėjo priimti jokių sprendimų, o duodant nurodymą E. T. atostogavo pats Z. P. ir todėl negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su tarnyba. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, davė savo pavaldiniams nurodymus pasirašyti atitinkamus aktus, suvokdamas, kad šie jo nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti ir kad jis veikia priešingai tarnybos interesams, tačiau norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 228 str. 1 d. numatyti padariniai, ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiais savo veiksmais Z. P. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – PAGD prie LR VRM – autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Z. P. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., padarymu. Tuo tarpu turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., požymis.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, jog Z. P. atostogų metu skambino L. S., nors tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš byloje esančių PAGD prie LR VRM pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2005-08-16 Z. P. dirbo. Be to teismas, nesilaikydamas BPK 269 str., 284 str. reikalavimų, specialistus V. K., V. B., K. L. ir K. S., ikiteisminio tyrimo metu pateikusius 2005-11-30 specialisto išvadą Nr. 6-100 „dėl (duomenys neskelbtini) atitikties esminiams gaisrinės saugos reikalavimams“, apklausė kaip liudytojus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis Z. P. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.

Z. P. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 228 str. 1 d. dėl to, kad jis tyčia, viršydamas savo įgaliojimus bei neteisėtai pasinaudodamas tarnybine padėtimi, duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, grubiai diskreditavo ir sumenkino PAGD prie LR VRM, kaip institucijos, autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Pagal objektyviuosius požymius piktnaudžiavimu tarnyba laikomas valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Įgaliojimų viršijimas suprantamas kaip įstatymais ar kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas tarnyba padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad pasinaudoja savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais arba viršija savo įgaliojimus, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir šios žalos nori arba, nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti.

Kaip matyti iš Z. P. pareikšto kaltinimo, pastarajam inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė tuo, kad jis, dirbdamas PAGD prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pareigose, 2005 metų liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, VVPPI vyriausiajam specialistui E. T., atsakingam už PPC (duomenys neskelbtini) statybų priežiūrą, nepagrįstai žodžiu nurodė nuo 2005-07-18, šiam išeinant kasmetinių atostogų, dėl minėto objekto statybos priežiūros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S. Tęsdamas savo veiklą, Z. P. 2005-08-11 ryte iš savo tarnybinio kabineto fiksuotojo ryšio tarnybiniu telefonu paskambino L. S. ir nurodė 2005-08-12 apie 11.00 val. vykti į (duomenys neskelbtini) miestą ir dalyvauti PPC (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe. Tačiau L. S. atlikus įrengtų priešgaisrinės saugos priemonių patikrinimą ir dėl nustatytų akivaizdžių priešgaisrinės saugos priemonių trūkumų atsisakius pasirašyti minėto objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2005-08-16 apie 11.00 val., L. S. kasmetinių atostogų metu, Z. P. iš savo tarnybinio kabineto paskambinęs pastarajam mobilaus ryšio telefonu tyčia davė neteisėtą ir nepagrįstą nurodymą šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti PPC (duomenys neskelbtini) objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors žinojo ir suvokė, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu. Tą pačią dieną, apie 14.00 val., Utenoje, šalia prekybos centro „Senukai“, esančio J.Basanavičiaus g. 52, Z. P. iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pristačius dokumentą, L. S., vykdydamas neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, piktnaudžiaudamas tarnyba pasirašė 2005-08-12 datuotą PPC (duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Be to, Z. P. inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė tuo, jog jis, paprašytas savo seno draugo, vieno iš objektų užsakovo – AB (duomenys neskelbtini) – generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S., savo kasmetinių atostogų metu, jų nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkcijų vykdyti kitam PAGD prie LR VRM pareigūnui, 2005-09-19 14.13 val. vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu, tyčia nurodė pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti PPC (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, kuriuo patvirtinamas priešgaisrinės signalizacijos atitikimas priešgaisrinės saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams, nors realiai žinojo, jog projekte numatytas automatinės gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas, be to, jų išsidėstymas neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų, o taip pat yra ir kitų esminių, su tuo tiesiogiai susijusių priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, tą pačią dieną, t.y. 2005-09-19, apie 15.00 val., E. T. savo tarnybiniame kabinete, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdydamas tyčinį, neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, pastarojo iniciatyva AB (duomenys neskelbtini) atstovui technikos direktoriui J. H. T. pristačius dokumentą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugsėjo mėn. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl priešgaisrinės signalizacijos pramogų ir prekybos centre (duomenys neskelbtini) patalpose priėmimo eksploatacijai“.

Išteisintasis Z. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir teigė, kad nei L. S., nei E. T. nenurodė pasirašyti faktinės padėties neatitinkančių aktų. Kaltinamasis pripažino, kad nusižengė tarnybos klausimais skambindamas atostogaujančiam pareigūnui, o taip pat skambindamas savo atostogų metu, tačiau tai darė tarnybos interesais, nes jo pavaldiniai netinkamai atliko savo pareigas.

Kolegijos nuomone, Z. P. parodymų byloje surinkti įrodymai nepaneigia.

Dėl nepagrįsto nurodymo E. T. nuo 2005-07-18, šiam išeinant kasmetinių atostogų, dėl PPC (duomenys neskelbtini) statybos priežiūros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S.

Pagal Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcijos reikalavimus (41.11 p., 42.5 p.) VVPPI pareigūnai dalyvauti statinių bei bendrųjų ir atskirųjų statinio inžinerinių sistemų pripažinimo tinkamomis naudoti komisijų darbe, VVPPI priskirtų kontroliuoti statomų objektų pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe turi teisę tik vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus pavedimu.

Įvertinusi susiklosčiusias faktines aplinkybes, t.y., kad Z. P., būdamas PAGD prie VRM (duomenys neskelbtini), o kartu ir vyriausiuoju valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriumi, žinodamas apytikslę PPC (duomenys neskelbtini) pateikimo komisijai dėl jo pripažinimo tinkamu naudoti datą (2005 m. rugpjūčio mėnesio pradžia) ir tai, kad už šio objekto statybos valstybinę priešgaisrinę priežiūrą atsakingas pareigūnas E. T. tuo metu atostogaus, statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe žodžiu pavedė dalyvauti VVPPI SPNS vyriausiajam specialistui L. S., o siekdamas, kad L. S. susipažintų su kontroliuojamu objektu, pastarajam pavedė kartu su E. T. atlikti objekto priešgaisrinį patikrinimą, kas 2005 m. liepos mėnesio viduryje ir buvo padaryta, kolegija laiko, kad šiuo atveju Z. P. veikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Šią teismo išvadą patvirtina ir tarnybinio patikrinimo dėl PAGD prie VRM pareigūnų veiksmų išvada, iš kurios matyti, jog, išnagrinėjus faktines aplinkybes, kaltinamajam inkriminuoti veiksmai pavedant statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijoje dalyvauti L. S., nebuvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas.

Dėl neteisėto ir nepagrįsto nurodymo L. S. pasirašyti PPC (duomenys neskelbtini) objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir neteisėto ir nepagrįsto nurodymo E. T. pasirašyti PPC (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą.

Išteisintasis Z. P. paaiškino, jog apie tai, kad PPC (duomenys neskelbtini) galimai neatitinka gaisrinės saugos esminiams reikalavimams ir projektui, jo niekas neinformavo ir jam nebuvo žinoma. L. S. nei 2005-08-12, nei kitą dieną apie komisijos darbo rezultatus jam nepranešė. 2005-08-16 į jį kreipėsi B. S. ir informavo, kad PPC (duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė visi komisijos nariai, nepasirašė tik L. S. Tačiau pastarasis raštu nepateikė ir trūkumų sąrašo. B. S. tvirtino, jog liepos mėnesį pareigūnų nurodyti trūkumai pašalinti, objektas atitinka projektą, todėl neaišku, ko nori L. S. Gavęs tokią informaciją jis paskambino L. S. ir nurodė jam taisyti savo klaidas, įvertinti dokumentus ir, jei jie atitinka teisės normų reikalavimus – pasirašyti aktą, o jei ne – nurodyti konkrečius trūkumus, kaip to reikalauja teisės aktai. Tokį pavedimą davė žinodamas, kad jo pavaldinys atostogauja, tačiau pavedimas kitam pareigūnui dalyvauti komisijoje būtų užvilkinęs visą objekto priėmimo procesą.

Z. P. taip pat paaiškino, kad 2005-09-19, draugiško pokalbio su AB (duomenys neskelbtini) vadovais metu jam buvo parodyta PPB (duomenys neskelbtini) AGS įrengimo techninė dokumentacija ir jos priėmimo eksploatacijai aktas su užsakovo ir vykdytojo parašais. Taip pat jam buvo paaiškinta, kad po nuomininkų įsikūrimo pagal pakoreguotą projektą buvo dalinai pertvarkyta veikianti AGS, atlikus šiuos darbus, rugsėjo mėn. E. T. dalyvavo gaisrinių sistemų priėmimo (išbandymo) procese, ruošiantis pateikti komisijai kai kurias 2005-08-12 nepriduotas pastato patalpas, tačiau AGS akto E. T. nepavizavo, nes jam nebuvo pateikti visi dokumentai ir kilo abejonių dėl jutiklių skaičiaus. Peržiūrėjęs pateiktą dokumentaciją, jis – Z. P. – paskambino E. T. ir pasakė jam, kad priimtų užsakovo atstovą su dokumentais bei, peržiūrėjęs dokumentus, priimtų teisingą sprendimą. Jo požiūriu AGS priėmimo eksploatacijai aktas atitiko faktinę padėtį – AGS įrengta pagal projektą, pilnai funkcionuoja, tinka eksploatacijai.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog šiuos Z. P. parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.

Iš 2005-11-30 specialisto išvados Nr. 6-100 matyti, kad PPC (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta eilė teisės aktuose nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, dėl kurių pastatas neturėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Atlikusi tyrimą komisija be kita ko nustatė šiuos pažeidimus: statinio projektinėje dokumentacijoje nėra gaisro apkrovos tankio skaičiavimo; suprojektuotų ir įrengtų evakuacijos kelių atstumai nuo centrinėje pastato dalyje esančių patalpų išėjimo durų iki tiesioginio išėjimo į lauką viršija leistiną maksimalų 60 metrų atstumą; pastato automatinės gaisrinės signalizacijos projekte numatytas jutiklių skaičius yra nepakankamas pagal respublikinių statybos normų reikalavimus; daugiau nei trečdalyje prekybos ir pramogų paskirties patalpų, kuriose įrengtos aklinos arba daliniai aklinos pakabinamos lubos, nesumontuoti automatinės gaisro gesinimo sistemos purkštukai, šios sistemos gaisro gesinimo stotyje nesumontuotas impulsinis įrenginys, o vietoj projekte numatytų 4 valdymo mazgų įrengti 3; projekte numatyta įrengti 46 vidaus priešgaisrinio vandentiekio gaisrinius čiaupus, tačiau pastate įrengti 39, todėl jų skaičius ir išdėstymas neužtikrina reikalaujamo bet kurios pastato patalpos vietos gesinimo iš dviejų gaisrinių čiaupų; projekte nenumatyta pastatą suskirstyti į atskiras dūmų zonas, nesuprojektuotos ir neįrengtos dūmų užuolaidos, ir tai netenkina STR reikalavimų; pagrindiniuose evakuacijos keliuose įrengtas mažesnis avarinio-evakuacinio apšvietimo šviestuvų kiekis, nei numatyta projekte; pagrindinių laikančiųjų metalinių konstrukcijų atsparumas ugniai yra nepakankamas.

Kolegija pritaria apelianto nuomonei, jog nėra pagrindo netikėti šia komisijos pateikta specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teisme, ištaisius apylinkės teismo padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, apklausti kaip specialistai V. K., K. S., V. B. ir K. L. pilnai patvirtino savo išvadą. Be to, kaip liudytojas apklaustas PAGD prie LR VRM (duomenys neskelbtini) K. Z. paaiškino, kad komisija buvo sudaryta vykdant Specialiųjų tyrimų tarnybos užduotį. Iš pradžių buvo žodinis pavedimas, o vėliau gauta rašytinė užduotis. Komisija buvo sudaryta iš specialistų, kurie pagal savo funkcijas ir anksčiau atlikdavo panašias pareigas.

Tačiau, kolegijos nuomone, nei specialistų išvada, nei liudytojo K. Z. parodymai nesuteikia objektyvaus pagrindo daryti išvadą dėl Z. P. kaltės įvykužius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Liudytojas V. S. PPC (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti procese nedalyvavo, objektą apžiūrėjo tik 2006 m. gegužės mėnesį, todėl jo parodymai, kolegijos manymu, negali turėti įtakos sprendžiant Z. P. kaltės klausimą.

Kita vertus, kaip matyti iš liudytojo L. S. parodymų, 2005-08-12, dalyvaudamas PPC (duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe, jis nustatė, kad nebuvo užbaigta ir priduota automatinė gesinimo sistema bei automatinė gaisro gesinimo signalizacija (trūksta jutiklių), be to, nesumontuotos kai kurios pagrindinių įėjimų-išėjimų durys. Apie tai jis žodžiu pranešė komisijos pirmininkui ir todėl nepasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Liudytojas tvirtino, jog apie šiuos pažeidimus informavo ir Z. P..

Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su jau minėta komisijos išvada dėl PPC (duomenys neskelbtini) atitikties esminiams gaisrinės saugos reikalavimams, L. S. sutiko, kad komisijos nustatyti trūkumai objekte buvo, tačiau tuo pačiu tvirtino, jog leistinas maksimalus atstumas yra ne 60, o 80 metrų. Dėl metalinių konstrukcijų atsparumo ugniai, liudytojas teigė, kad jis vadovavosi pirminiu projektu, kur konstrukcijų padengimas priešgaisriniais dažais nė nebuvo numatytas.

Pagal STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 16 p., statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai turi būti pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas. Tuo tarpu trūkstant reikiamų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų ar pastebėjus statinio neatitikimus šiems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) šių trūkumų ir neatitikimų sąrašą, pasirašytą komisijos narių (pagal kompetenciją) ir komisijos pirmininko.

Iš liudytojų L. S., E. P. bei E. Pl. parodymų matyti, jog L. S. komisijai apžiūrint pastatą nustatė tam tikrų pažeidimų, todėl nepasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, bet trūkumų ar neatitikimo sąrašo, kaip to reikalauja teisės aktai, nepateikė.

Be to, liudytojas E. P., dalyvavęs kartu su L. S. komisijos darbe, parodė, jog matė, kad tiek gesinimo, tiek signalizacijos sistemos įrengtos, tačiau nebuvo prijungti visi laidai, todėl suprato, kad ne viskas suvesta į valdymo pultą.

Liudytojas K. B. parodė, jog L. S. kaip komisijos narys pareikalavo priešgaisrinės signalizacijos sistemos ir išbandymo aktų, nes jam kilo abejonių dėl priešgaisrinių sistemų, sumontuotų nepriduodamose patalpose. Laidai buvo neprijungti, tačiau tai buvo boulingo ir kazino patalpose, kurios nebuvo priduodamos. L. S. pareikalautų dokumentų jis neturėjo ir pažadėjo sukomplektuoti reikiamus priešgaisrinių sistemų išbandymo aktus bei pateikti jam vėliau.

Taigi, liudytojas L. S. nustatė tik abstrakčius pažeidimus, jog nebuvo užbaigta ir priduota automatinė gesinimo sistema bei automatinė signalizacija. Liudytojas E. P. patvirtino, jog ne visi specialisto išvadoje nurodyti trūkumai buvo nustatyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai apžiūrint PPC (duomenys neskelbtini). Jis pats pastebėjo, kad tiek gesinimo sistema, tiek signalizacija buvo įrengta, tačiau nebuvo prijungti visi laidai. Liudytojas K. B. tvirtino, jog L. S. reikalavo tik trūkstamų dokumentų. Visi šie faktiniai duomenys rodo, jog apie didžiąją dalį esminių PPC (duomenys neskelbtini) buvusių priešgaisrinės saugos pažeidimų ir nukrypimų nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu Z. P. negalėjo žinoti, nes jų nenustatė ir betarpiškai komisijos darbe dalyvavę pareigūnai. Kita vertus, byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, jog Z. P. iki 2005-08-16 buvo informuotas ir apie kitus, L. S. nustatytus, pažeidimus.

Apelianto išvardintais įrodymais nėra paneigtas ir tas išteisintojo Z. P. aiškinimas, jog jis L. S. liepė taisyti savo klaidas - arba nurodyti konkrečius trūkumus, arba pasirašyti aktą. Priešingai, teisme apklaustas L. S. patvirtino, jog jis turėjo alternatyvą spręsti dėl pasirašymo, tačiau pasitikėjo, jog statybininkai užbaigs darbus ir pasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šie liudytojo parodymai dar kartą patvirtina, jog jis pats jokių esminių pažeidimų nenustatė, nes priešingu atveju jis negalėjo tikėtis, jog tokie trūkumai artimiausiu metu bus pašalinti.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad betarpiškai statinio inžinerinių sistemų pridavimo komisijoje betarpiškai dalyvavo ne pats Z. P., o jo pavaldinys, kuris, vadovaujantis Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatais, sprendimus, susijusius su pareigų vykdymu, pagal kompetenciją privalo priimti savarankiškai, kolegija konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais nėra patvirtinta ta aplinkybė, jog Z. P. žinojo, kad PPC (duomenys neskelbtini) yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu, dėl kurių gali kilti reali grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei.

Liudytojas E. T. parodė, kad 2005 m. rugsėjo mėn. jis dalyvavo PPC (duomenys neskelbtini) automatinės gaisrinės signalizacijos patikrinime. Pati sistema veikė ir galėjo būti eksploatuojama, tačiau jis nepasirašė pridavimo akto, nes kilo abejonių dėl jutiklių skaičiaus. Jam asmeniškai jų norėjosi daugiau. Liudytojas taip pat paaiškino, jog raštu nustatytų trūkumų jis neišdėstė, nes raštu surašyti trūkumus galima tik įsitikinus pastarųjų tikrumu. Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, liudytojas E. T. parodė, jog Z. P. jam paskambino dėl J. T. priėmimo, telefoninio pokalbio su Z. P. metu pastarojo išsakytą žodį „formaliai“ jis supratęs kaip nurodymą pasirašyti aktą pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jų nepažeidžiant.

Šie liudytojo parodymai patvirtina, jog E. T., atsisakydamas pasirašyti pridavimo aktą nebuvo tikras, kad sistema neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu Z. P., susipažinęs su gaisrinės signalizacijos dokumentais, nesant E. T. raštiško trūkumų išdėstymo, buvo tos nuomonės, jog sistema gali būti eksploatuojama. Aptarti liudytojo E. T. parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tik patvirtina Z. P. parodymus apie tai, jog jis E. T. nurodė priimti PPC (duomenys neskelbtini) atstovą su dokumentais ir juos išnagrinėti bei išsakė savo nuomonę, kad sistema tinkama eksploatacijai ir rodo, kad Z. P. skambutis neužkirto kelio E. T. surašyti trūkumų sąrašą, esant įsitikinimui, kad priėmimo eksploatacijai akto pagal esamą situaciją pasirašyti negalima. Kita vertus, priešgaisrinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams galimybės nepasirašyti automatinės gaisro gesinimo sistemos priėmimo naudoti akto, jei nebuvo nustatyti kokie nors esminiai pažeidimai, t.y. tokių, dėl kurių būtų nesaugu eksploatuoti statinį.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog spręsti apie BK 228 str. 1 d. dispozicijoje nurodytą didelės žalos požymį yra teismo, o ne specialistų prerogatyva. Kita vertus, kolegija laiko, jog kaltinime nurodyti pavojingi padariniai – sukelta reali grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei, o taip pat sumenkintas PAGD prie LR VRM, kaip institucijos autoritetas bei nustatytos teisinės bei valdymo vykdymo tvarkos iškraipymas, t.y. didelė žala valstybei nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Z. P. veiksmais. Esant šioms aplinkybėms, kaltinime inkriminuoti Z. P. veiksmai negali būti traktuojami kaip tyčinis piktnaudžiavimas tarnyba Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio prasme.

Kolegija yra tos nuomonės, kad Z. P., skambindamas ir duodamas nurodymus tarnybiniais klausimais atostogaujančiam pareigūnui, o taip pat ir savo paties atostogų metu, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą, tačiau šie pažeidimai turi būti vertinami ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės aspektu, kas jau ir yra padaryta.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis Z. P. galėtų būti pripažintas kaltu tyčia piktnaudžiavus tarnyba ar viršijus įgaliojimus ir tuo padarius didelę žalą valstybei. Kaip žinia, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti byloje esančių abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apylinkės teismas Z. P. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Kolegijos nuomone, jį panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.