Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui J. K., transporto priemonės savininkui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2014 m. spalio 10 d. 1.00 val. Prienuose, Kauno gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,56 promilių), vairavo V. N. priklausantį automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 129 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu A. A. savo kaltę neigė. Paaiškino, kad jis su drauge S. N. automobiliu BMW važiavo į Birštoną, vairavo S., jis sėdėjo keleivio vietoje. Apie vidurnaktį, Prienuose, apie 40 m nuo žiedinės sankryžos Kauno link, automobilis sugedo. Jam nepavyko susisiekti su draugais dėl pagalbos, tada paskambino savo tėvui. Šis atvažiavo, norėjo partraukti automobilį, bet nebuvo įsukamo kablio. Todėl tėvas ir S., kuri turėjo garažo raktus, išvažiavo į Kauną paimti įsukamo kablio. Jiems išvažiavus, jis persėdo į vairuotojo vietą. Buvo dar du draugai - M. D. ir G., jie padėjo per kelią nustumti mašiną. Stumdami automobilį jie apsuko link Prienų pusės, kad netrukdytų eismui, nes važiuojant iš Birštono, yra kelio atitvarai, o kitoje pusėje jų nėra. Automobilis liko pusiau ant kelio, pusiau šalikelėje. Paskui draugai nuėjo Kauno link, paliko jį vieną sėdintį nevažiuojančioje mašinoje. A. A. besėdint vairuotojo vietoje, privažiavo pareigūnai, paklausė, kas atsitiko. Jis paaiškino, kad laukia pagalbos. Pareigūnai apsuko žiedinę sankryžą ir vėl privažiavo, paprašė pateikti dokumentus. Jis pasakė, kad neturi teisių. Birštone buvo išgėręs alaus. Automobilis sugedo, jau grįžtant iš Birštono namo. Protokole pasirašė, nes buvo šoke, išsigandęs. Pareigūnai jo nestabdė, nes automobilis buvo nevažiuojantis.

Liudytojas V. A. parodė, kad apie 12-12.30 val. nakties jam paskambino sūnus A., pasakė, kad sugedo transporto priemonė ir ją reikia parvilkti. Nuvykęs į vietą, BMW automobilį rado Prienuose apie 50 metrų nuo žiedinės sankryžos, važiuojant nuo Prienų pusės dešinėje kelio pusėje. Jis sustojo šalikelėje, priešingoje kelio pusėje. Jam atvykus, vairuotoja buvo sūnaus draugė S., A. buvo keleivio vietoje. Daugiau jokių asmenų nebuvo. Nusprendė grįžti į Kauną, susirasti vilktį. Užtruko įvykio vietoje 15-20 minučių. Nejautė, kad sūnus būtų išgėręs. S. ir A. buvo išlipę iš automobilio. Liudytojas nebandė ieškoti gedimo, nebuvo įlipęs į automobilį. V. A. su S. išvažiavo į Kauną, o A. paliko dėl atsargumo. S. vilkimo priemonių ieškojo savo tėvo garaže. Grįžtančius pasitiko A., einantis link Kauno nuo Prienų. A. jiems neskambino, sūnų pastebėjo, nes važiavo neskubėdami. Jis pasakojo, kad policijos pareigūnai įformino protokolą, mašiną nuvežė. Sūnus aiškino, kad S. bevažiuojant, staiga nustojo veikęs variklis ir neužsivedė. Degalų automobilio bake buvo.

Liudytoja S. N. parodė, kad ji vairavo tėčio automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tėtis jai leido važiuoti. Ji su A. ir jo draugais M. ir G. išvažiavo vakare į Birštoną į piceriją, ten buvo iki vidurnakčio. Važiuojant iš Prienų, kylant į kalną pradėjo gesti mašina. Pakilus į kalną, ji nebevažiavo. Liudytoja savo telefonu paskambino A. tėčiui, šis atvyko apie 00.30 val. A. tėtis savo automobilį atvykęs apsuko ir pasistatė už jų mašinos, jis bandė užvesti mašiną, be ši nesikūrė. Bagažinėje nerado kilpos, kad automobilį būtų galima parvilkti. Ji su A. tėčiu išvyko į Kauną paimti kilpos iš garažo. Išvažiuodami automobilį paliko toje vietoje, kur jis sustojo. Atvykus A. tėčiui, draugai buvo mašinoje, išvažiuodami juos ten ir paliko. Grįždami kelyje sutiko A.. A., jai dar esant garaže, paskambinęs sakė, kad greičiau atvažiuotų, nes automobilį nori nutempti. A. jai paskui sakė, kad su draugais jį perstūmė į kitą vietą. A. tada buvo lengvai išgėręs, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli.

Liudytojas policijos pareigūnas V. L. parodė, kad patruliuodamas su G. S. Prienuose, Kauno gatvėje pastebėjo automobilį BMW, kurį stūmė vienas jaunuolis, o A. A. buvo už vairo. Paklausė, kas nutiko, ar nereikia pagalbos. Vaikinai pasakė, kad baigėsi kuras ar jo nepaduoda. Pareigūnai nuvažiavo, bet nusprendė patikrinti, ar stūmęs automobilį vaikinas blaivus, todėl grįžo. Tuo metu stumtas automobilis jau važiavo nuo kalno savo eiga 30-40 km/val. greičiu, o jį prieš tai stūmęs jaunuolis ėjo už kokių 10 m nuo jo. Nežino, ar automobilis buvo užvestas. Jo avarinis signalas nebuvo įjungtas. Automobilį sustabdė švyturėlių pagalba, priėjo prie vairuotojo. Nuo šio sklido alkoholio kvapas. Pakvietus automobilio vairuotoją, priėjo kitas jaunuolis ir iš krūmų dar išlindo 3 merginos. A. A. sakė, kad važiuoja iš močiutės laidotuvių ir veža draugus į Birštoną parodyti fontaną. Nustatė vairuotojo girtumą, paprašė vairuotojo pažymėjimo. Šis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą palikęs namuose, po to sakė, kad pažymėjimas atimtas už chuliganišką vairavimą. Patikrinus per budėtoją, paaiškėjo, kad A. A. vairuotojo pažymėjimo neturi. Jaunuolis neneigė pažeidimo. Iškvietė tralą ir nugabeno automobilį. A. A. labai pergyveno, kad automobilio savininkas, jo uošvis, atostogaujantis Italijoje, apie įvykį nesužinotų. A. A. skambino žmonai ar draugei, tėvui. Draugai nuėjo link Kauno, o jis liko vienas. A. A., dar bendraudamas telefonu su drauge ar žmona, sakė: „ar atsimeni, kad taip buvo ir uošviui, kad kuro nepaduoda“.

Liudytoja policijos pareigūnė G. S. patvirtino tas pačias faktines aplinkybes, nurodytas liudytojo V. L..

Automobilio savininkas V. N. parodė, kad jis leido dukrai naudotis automobiliu. Spalio 4 d. išvyko į Italiją, grįžęs iš dukros ir A. sužinojo apie įvykį. Vaikai papasakojo, kad važiuojant link Kauno, prie Prienų žiedo sustojo automobilis, kad išsikvietė A. tėtį, kad parbuksyruotų, kad važiavo į Kauną buksyro, o grįžę nerado automobilio. Genda pats kuro siurblys arba kuro saugiklis. Dukra niekam neduodavo automobilio.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (1-2 b.l.) užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas 2014 m. spalio 10 d. 1.00 val. Kauno gatvėje Prienuose, jame yra pažeidėjo parašu patvirtintas paaiškinimas, jog vairavo automobilį išgėręs alaus, vairuotojo pažymėjimo neturi, dokumentus palikęs namuose. Policijos pareigūno V. L. tarnybiniame pranešime 2014 m. spalio 10 d. nurodyta, kad jis, patruliuodamas su G. S., 2014 m. spalio 10 d. apie 1.00 val. Prienuose, Kauno g. sustabdė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, nustatytas 1,56 promilių girtumas, vairuotojas pažeidimo neginčijo, gailėjosi, jis nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninės apžiūros talono (3 b.l.). Alkotesterio kvitas patvirtina, kad A. A. 2014 m. spalio 10 d. 1.23 val. nustatytas 1,56 promilių girtumas (4 b.l.).

Pažeidėjo A. A. atstovas advokatas J. K. prašė bylą nutraukti ir nurodė, kad A. A., nors buvo išgėręs ir sėdėjo prie automobilio vairo, jo nevairavo. Automobilio variklis neveikė, kiti draugai stūmė automobilį, taigi, A. A. neatliko vairuotojo funkcijų.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, daroma išvada, kad A. A. kaltas padaręs pažeidimus ir yra baustinas.

Pažeidėjas pripažino, kad buvo išgėręs, neginčijo jam nustatyto girtumo laipsnio, taip pat neginčijo, jog neturi teisės vairuoti, nepateikė policijos pareigūnams reikalingų dokumentų. Tačiau jis teigė, kad automobilio nevairavo, nes šio variklis neveikė, paaiškino, kad jis, privažiavus policijos pareigūnams, tik sėdėjo vairuotojo vietoje. Tam, jog automobilis sugedęs, patvirtinti pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtintą antstolio G. S., kuriame nurodyta, jog 2014 m. spalio 30 d. automobilių saugojimo aikštelėje pabandžius užvesti BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis neužsivedė (17-20 b.l.).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pagal suformuotą teisminę praktiką transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba varoma transporto priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N17-885/2006, Nr. N5-307/2007), pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo, valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007, N5-307-2007). Apklausti policijos pareigūnai parodė, jog matė, kaip A. A. valdė kito asmens stumiamą, vėliau be pašalinio asmens pagalbos riedančią transporto priemonę. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, A. A. sėdint prie automobilio vairo, automobilis judėjo. Liudytojų G. S. ir V. L. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir detalūs, pats pažeidėjas pripažino pareigūnams aiškinęs, kad važiuoja iš močiutės laidotuvių, patvirtino ir kitas pareigūnų teismo posėdyje nurodytas jo pasiaiškinimo įvykio vietoje detales. Liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai sutapo su V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija. Teismas įvertina ir tai, jog policijos pareigūnai vykdė jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, gerai matė įvykį, nes turėjo galimybę nekliudomai stebėti automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektoriją, jį vairavusį asmenį iš labai arti. Duomenų, kad pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai būtų asmeniškai suinteresuoti A. A. apkaltinti dėl nepadaryto pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikta.

Paties pažeidėjo paaiškinimai teisme buvo nelogiški, nenuoseklūs, jis tai teigė, kad automobilis sugedo važiuojant į Birštoną, vėliau aiškino, jog sugedo grįžtant iš Birštono į Kauną. A. A. nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis, esą išvykus į Kauną S. N., iš keleivio vietos persėdo į vairuotojo, taip pat kodėl perstūmė automobilį į kitą gatvės pusę, jį apsukdamas Prienų kryptimi, t.y. priešinga grįžimo namo krypčiai. Nors pažeidėjas teigė, kad kartu buvo dar du draugai – M. ir G., teigė, kad šie asmenys išvykę į užsienį, jis neturi jokių jų kontaktinių duomenų, nežino adresų, šie asmenys pakeitė telefono numerius, todėl jų kviesti liudyti nėra galimybės. Pažeidėjo naudai liudijusių jo tėvo ir draugės parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas juos atmeta kaip subjektyvius ir duotus, siekiant padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas V. A. nurodė, kad jį partempti automobilį prašė sūnus A., paskambinęs iš savo telefono, tuo tarpu S. N. parodė, jog tai ji iš savo telefono skambino V. A.. V. A. teigė, kad atvykęs į įvykio vietą, savo automobilį pastatė apsukęs iš paskos automobiliui BMW, tuo tarpu S. N. teigė, kad V. A. sustojo priešingoje kelio pusėja Prienų kryptimi. S. N. teigė, kad atvykus V. A., automobilyje dar buvo ir draugai M. bei G., bet V. A. aiškino, kad jokių kitų asmenų ten nebuvo. V. A. teigė nebandęs užvesti automobilio BMW, į jį nelipęs, tuo tarpu S. N. nurodė visiškai priešingai. Nesutapo ir šių liudytojų parodymai apie A. A. sutikimą grįžtant iš Kauno, apie A. A. skambučius jiems išvažiavus paimti įsukamos kilpos. Šie parodymai akivaizdžiai prieštarauja jau aptartiems bylos įrodymams. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. A. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, ir jo parodymai, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, atmestini kaip nepagrįsti ir vertinami mėginimu išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 129 straipsnio sankcija numato, kad už nurodytos rūšies teisės pažeidimo padarymą asmenims gali būti skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad transporto priemonė nekonfiskuojama, kai ja pažeidėjas pasinaudoja prieš savininko valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2011).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Atitinkamai ir transporto priemonės savininko, neužtikrinusio, jog jam priklausančiu turtu nebūtų daromi teisės pažeidimai, teisės ir interesai negali būti iškeliami aukščiau minėto visuomenės intereso užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies teisės pažeidimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog A. A. stengėsi išvengti administracinės atsakomybės, keldamas nepagrįstas versijas, klaidindamas teismą. A. A. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir pan. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, jam skirtinos baudos, didesnės nei straipsnių sankcijose numatytas jų dydžio vidurkis, su transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Paskirtos baudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

A. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, skirti 4700,00 (keturių tūkstančių septynių šimtų) litų (1371 eurų) baudą su automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

A. A. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skirti 35 (trisdešimt penkių) litų (10 eurų) baudą.

Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 4700,00 (keturių tūkstančių septynių šimtų) litų (1371 eurų) baudą su automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.