Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti mokslą,Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4,9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslą,Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant elgesio apribojimą dvylikai mėnesių bei įpareigojant jį tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienuolikai mėnesių, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) 8 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir M. R., veikdami kartu, iš anksto susitarę daryti nusikaltimą, 2017 m. spalio 17 d., apie 15.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Latvių ir Blindžių gatvių sankirtos, Vilniuje, R. K. iš nugaros priėjo prie kalbančios mobiliojo ryšio telefonu J. K., viena ranka iš kairės pusės prilaikė pastarosios galvą, kita ranka paėmė iš J. K. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 4“, 500 Eur vertės, tokiu būdu R. K. atvirai iš nukentėjusiosios J. K. rankų paėmė telefoną ir pabėgo, o miškelyje kartu su M. R. išardė telefoną, R. K. pasiliko telefono aparatą ir dangtelį, o pas M. R. liko telefono akumuliatorius, tokiais savo veiksmais R. K. ir M. R. atvirai pagrobė svetimą turtą, padarydami J. K. 500 Eur turtinę žalą, šiais veiksmais R. K. ir M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. K. papildomų parodymų nustatyta, kad nusikaltimo metu ji fizinio skausmo nepatyrė, vaikinas jai iš kairės pusės prilaikė galvą, lyg neleisdamas atsisukti ir jo pamatyti, o kita ranka paėmė iš jos rankos telefoną ir pabėgo. Kiti du vaikinai nieko nedarė, net nematė, ar jie bėgo. Kadangi telefonas jai grąžintas, ji civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš, SIM kortelės materialiai nevertina (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nukentėjusiosios J. K. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d., apie 15.00 val., netoli Latvių g. ir Blindžių g. sankirtos jai kalbant telefonu „Samsung Galaxy Note 4“ iš nugaros pribėgo vaikinas, pačiupo jai iš rankos telefoną ir pabėgo link upės. Fizinis smurtas prieš J. K. panaudotas nebuvo. Pagrobto telefono vertė 500 Eur (b.l. 9).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. K. parodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d., apie 16.50 val., jis patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu E. S. ir gavo pranešimą, kad prieš tris minutes iš pranešėjos rankų trys vaikinai išplėšė mobilų telefoną „Samsung Note“ ir pasišalino link paupio. Buvo nurodyti vaikinų požymiai: apie 15 m. amžiaus, vienas apsirengęs mėlynu bliuzonu ar striuke su gobtuvu ant galvos, kiti apsirengę juodai. Pranešėja jų laukė prie Blindžių g. ir Latvių g. kampo. Jiems nuvažiavus į įvykio vietą rado pranešėją J. K., kuri dar kartą papasakojo, kad ką tik iš jos buvo pavogtas telefonas. Jie pasodino pranešėją į tarnybinį automobilį ir kartu nuvažiavo link paupio, kur pasišalino vaikinai. Kai nebuvo įmanoma toliau važiuoti automobiliu, jis su kolega išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti nukentėjusiosios nurodyta kryptimi, po kiek laiko pamatė tris vaikinus. Vaikinai pamatę juos pradėjo bėgti, jie pradėjo šaukti, kad sustotų, tačiau vaikinai nevykdė jų reikalavimų ir toliau bėgo. Jaunuolius pavyko sustabdyti, kai pastarieji pradėjo kopti į kalną. Jis dar kartą garsiai ir aiškiai jaunuoliams liepė sustoti, jaunuoliai sustojo, nulipo prie jo. Paklausus vaikino su mėlynu megztiniu ar striuke, kur yra mobilus telefonas, šis atsakė, kad nežino, bet vienas iš vaikinų, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo M. R., nurodė, kad mobilus telefonas pas R. K., o jis pats turi mobilaus telefono bateriją. Tuomet R. K. prisipažino, kad bėgant išmetė telefoną į krūmus. Jis pats sutiko parodyti jiems tą vietą. Jie kartu su juo nuėjo ir rado telefoną. Privedus vaikinus prie automobilio pranešėja J. K. atpažino visus jaunuolius. Buvo nustatyta, kad trečiasis jaunuolis yra R. K. (b. l. 27). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 14).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. K. parodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d. per pamokas jo klasiokas M. R. pasiūlė nuvažiuoti iki bendro pažįstamo R. K. mokyklos, esančios Lazdynuose. M. R. pasakė, kad nori paprašyti R. K. grąžinti jam skolą. Skola buvo apie 50 Eur. Jie atvažiavo prie R. K. mokyklos. M. R., sulaukęs R. K., paprašė, kad jis grąžintų skolą. R. K. pasakė, kad pinigų neturi. Tuomet M. R. paklausė R. K., ar šis mąstys, kaip grąžinti, o tai reiškia, ar R. K. pavogs pinigus. R. K. pasakė, kad mąstys. Tuomet jie trise nuėjo iki parduotuvės „Aguonėlė“, esančios Lazdynuose, kur R. K. spintelėje paliko savo kuprinę. Jie atsitiktinai nuvažiavo iki televizijos bokšto, po to išlipo iš troleibuso ir ėjo gatve. Gatvėje M. R. karts nuo karto rodė R. K. žmones, iš kurių galima ką nors pavogti, pavyzdžiui, atimti rankinuką ar pavogti telefoną, tačiau R. K. daiktų nevogdavo. Kai buvo prie Neries upės, netoli Blindžių g. ir Latvių g. sankryžos, Vilniuje, M. R. griežtai paklausė R. K., ar jis vogs, kitu atveju sakė, kad jam suduos smūgį. R. K. pasakė, kad vogs. Tuomet, gali būti, kad buvo apie 16.00 val., jie trise prisėdo ant suoliuko, o M. R. parodė pagyvenusią moterį, kuri netoliese ėjo ir kalbėjo telefonu. Ji praėjo pro juos, R. K. pasakė, kad vogs, ir jis su M. R. pabėgo į priekį prie miškelio. Nepribėgę miškelio sustojo, kad pažiūrėtų ir įsitikintų, ar R. K. tikrai vogs. Atsisukę pamatė, kad R. K. iš moters rankų griebia telefoną. Tai pamatę, kartu su M. R. bėgo toliau. Netrukus prie jų pribėgo R. K., jis padavė tik ką pavogtą telefoną „Samsung Note 4“ M. R., o šis pasakė, kad telefoną priduos į lombardą, pinigus turėjo pasilikti sau. Jie trise bėgo pro miškelį, tačiau maždaug po 10 minučių pamatė, kad iš paskos bėga policijos pareigūnai. Tuomet išsigando ir pradėjo dar greičiau bėgti, nors pareigūnai reikalavo sustoti. Nematė, kaip M. R. numetė telefoną. (b.l. 30)

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d. 16.50 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš tris minutes iš pranešėjos rankų trys vaikinai išplėšė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Note“ ir pasišalino link paupio. Vienas vaikinas buvo apie 15 m. amžiaus, apsirengęs mėlyną bliuzoną, su gobtuvu ant galvos, kiti vaikinai buvo apsirengę juodai. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad buvo sulaikyti trys vaikinai, telefonas surastas. (b.l. 12-13)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Pačių kaltinamųjų, liudytojų R. K., K. K. bei nukentėjusiosios J. K. parodymai leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji iš anksto susitarę atvirai, t. y. matant nukentėjusiajai J. K., pastarajai iš rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia teigti, jog kaltinamieji įgijo galimybę laisvai neteisėtai valdyti, naudo­tis ir dis­po­nuo­ti pagrobtu turtu pagal savo valią (tą patvirtina ir aplinkybė, jog kaltinamieji iki jų sulaikymo momento spėjo išardyti iš nukentėjusiosios pagrobtą telefoną ir jį išsidalinti dalimis). Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog kaltinamųjų R. K. ir M. R. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė).

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo M. R. atžvilgiu

Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. R. asmenybę, bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. R. veiką padarė nesulaukęs aštuoniolikos metų. Jo padaryta veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimų kategorijų sąrašą. Be to, M. R. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kartu teismas sprendžia, kad yra BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas alternatyvus pagrindas taikyti jam šio straipsnio nuostatas, t. y. jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad M. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, davė nuoširdžius parodymus, iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno K. K. parodymų matyti, jog būtent M. R. prisipažinimas jo sulaikymo metu padėjo greitai išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes ir sugrąžinti nukentėjusiajai iš jos pagrobtą telefoną. Teismo posėdžio metu M. R. teigė, kad suprato, jog blogai pasielgė, šiuo metu mokosi, nurodė, kad daugiau tokių atvejų nebus, nes suprato savo netinkamą elgesį. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kartu teismas spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertina jo asmenybę, t. y. atsižvelgia į tai, kad jis šiuo metu mokosi, duomenų apie priešingą teisei elgesį mokymo įstaigoje byloje nėra (b. l. 57), anksčiau neteistas (b. l. 54), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baustas nebuvo (b. l. 55), nėra duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Priklausomybės ligų centre. M. R. vaidmuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme buvo iš esmės antraeilis, jis pats iš nukentėjusiosios telefono negrobė, buvo nuošaliau ir tik laukė, kol R. K., su kuriuo buvo susitarę pagrobti telefoną, jį pagrobs ir atneš, kad galėtų jį parduoti. Vertinant M. R. asmenybę, teismas sprendžia, kad padarytoji nusikalstama veika greičiau atsitiktinė nei nulemta besiformuojančių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad M. R. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, M. R. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. bei tęsti mokslą.

Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl bausmės skyrimo R. K.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kaltinamojo asmenybę – R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (b. l. 78-80), po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo R. K. buvo teistas dar du kartus, jis ne sykį baustas administracine tvarka (b. l. 82), šiuo metu nedirba ir nesimoko, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, iš mokyklos jį išmetė už netinkamą elgesį, iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pateiktos R. K. charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas išimtinai neigiamai (b. l. 85-86), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale negydytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 16 d., diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (b. l. 87-89), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad skirti R. K. psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 92), ir daro išvadą, kad kaltinamajam R. K. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Skirdamas šią bausmę teismas pažymi, jog R. K. nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, neįvertino tokio elgesio sukeliamų neigiamų pasekmių, todėl švelnesnėmis bausmėmis nei terminuotas laisvės atėmimas nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam R. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi R. K. paskirta subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie minėta nutartimi paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės (pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į R. K. jauną amžių, jo asmenybę, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes).

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. yra jauno amžiaus, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta dar iki paskutinių dviejų jo atžvilgių priimtų nuosprendžių priėmimo, teismas mano, kad R. K. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Nagrinėjamu atveju R. K. yra tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigoti jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti mokytis, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, R. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi R. K. paskirta bausme, prie minėta nutartimi paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidėti 2 dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, R. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti M. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. bei tęsti mokslą. Elgesio apribojimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. R. ir R. K., kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.