Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas pripažinti, kad ieškovas yra įvykdęs prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų G. V., mokant jam po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsiradusią pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1706-714/2010; iškeldinti atsakovę A. D. iš ieškovui R. V. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės 150 Eur nepilnamečio sūnaus G. V. išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2003 metais susipažino su atsakove, o 2005 m. vasario 19 d. ieškovui ir atsakovei gimė sūnus G. V.. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė sodyba su gyvenamuoju namu, esanti (duomenys neskelbtini), Ežaičių kaime, Klaipėdos rajone. Ieškovas, sūnus bei atsakovė gyveno kartu nurodytoje sodyboje. Mano, kad sudarydamas nepilnamečiui vaikui geras gyvenimo sąlygas, apmokėdamas pragyvenimo išlaidas ir kt. faktiškai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių atsakovė 2010 m. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui G. V.. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1706-714/2010 nutarė išieškoti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. V. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (500 Lt), kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d., priskiriant atsakovę vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja. Tačiau atsakovė tik 2013 metais kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą, kuris nurodyto teismo įsakymo pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 10/13/00408, nors faktiškai vykdomojoje byloje vykdymas nebuvo atliekamas, nes ieškovas prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką vykdė, t. y. suteikė teisę atsakovei ir nepilnamečiui vaikui naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei periodiškai atlikdavo mokėjimus į atsakovės sąskaitą ir perduodavo pinigines lėšas grynaisiais pinigais. Ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausiusią sodybą bei 2014 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė su nepilnamečiui vaikui turės teisę laikinai naudotis butu, kol susiras sau nuolatinę gyvenamąją vietą. Siekdamas didesnių pajamų ieškovas kuriam laikui išvykęs dirbti į užsienį ir pasiūlė nuomos pagrindais atsakovei su nepilnamečiu vaiku gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, nemokant tiesiogiai nuomos mokesčio, o įskaitant nuomos mokestį, kaip ieškovo turimą mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovui grįžus iš užsienio į Lietuvą, jis informavo atsakovę, kad nutraukia tarp jų sudarytą sutartį dėl naudojimosi butu ir pageidauja, kad ji išsikeltų iš jam nuosavybės teise priklausančio buto. Iki nurodyto momento tarp šalių nebuvo ginčo, jog ieškovas yra įvykdęs savo prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. – 2020 m. ieškovas atsakovei yra pervedęs iš viso 12 578,37 Eur, taip pat teikė išlaikymą vaikui grynaisiais pinigais, tačiau šio fakto neužfiksavo raštu, nes pasitikėjo atsakove, todėl mano, kad jis prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką yra įvykdęs, išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Ieškovas taip pat teigia, jog turi visas tinkamas galimybes vaiką priz?iu?re?ti, juo ru?pintis, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje vietoje. Mano, kad atsakovės argumentai, jog vien dėl to, kad ieškovas kurį laiką buvo išvykęs dirbti į užsienį ir tuo laikotarpiu, galėdavo bendrauti su savo sūnumi ir dėl to jų santykis šiuo metu nėra artimas neturėtų nulemti sprendimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėjo, jog ieškovas nereiškia reikalavimo dėl savo nepilnamečio sūnaus iškeldinimo, o tik dėl atsakovės. Nustačius nepilnamečio vaiko G. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, nebūtų pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto, nes vaikas turėtų gyvenamąją vietą. Nesutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo, nes mano atsakovė pati turėtų stengtis užtikrinti tinkamą gyvenamąją vietą savo sūnui. Tuo atveju jeigu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui G. V. po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, šį turtą pavedant valdyti ieškovui uzufrukto teise. Ieškovas nurodo, kad siekia pats naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu butu, todėl nepageidauja, jog atsakovė jame ir toliau gyventų. Atsakovė į ieškovo prašymus išsikelti nereaguoja, todėl prašo teismo ją iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, net ir tuo atveju jeigu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su ieškovu.

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad visą laiką nuo sūnaus gimimo teikė išlaikymą savo vaikui tiek suteikdamas gyvenamąjį būstą, tiek teikdamas pinigines lėšas. Tuo metu, kuomet atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo šalys galimai buvo susipykusios, tačiau vėliau jis visuomet savo pareigą išlaikyti vaiką vykdė net ir būdamas išvykęs dirbti į užsienį: pervesdavo pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą arba atsakovė bendriems poreikiams naudodavo jo uždirbtas lėšas grynaisiais pinigais.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Pažymėjo, kad iš esmės atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo tik norėdama gauti socialines išmokas, nors iš teisų ieškovas visą laiką teikė išlaikymą savo sūnui. Tokiu būdu atsakovė. Papildomai akcentavo tai, kad atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra nepagrįstas, nes atsakovė turėtų pati dėti pastangas siekdama užtikrinti gyvenamąjį būstą savo vaikui. Be to, atsakovės prašomai buto daliai (kambariui ir bendro naudojimosi patalpoms) uzufrukto nustatyti negalima, nes šis kambarys yra perplanuotas, tačiau nėra atlikti bei registre įregistruoti pakeitimai, atsakovė taip pat nėra pateikusi į bylą buto naudojimosi tvarkos.