- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- eAS-532-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00974-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo vystymo centras“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo vystymo centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo vystymo centras“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo vystymo centras“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo aktą Nr. SLD-180130-0013 (toliau – ir Aktas).
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Verslo vystymo centras“ skundą.
Teismas nustatė, kad Aktu buvo nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, prisijungimo sąlygų išdavimo terminai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatytus terminus, specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka Statybos įstatymo nustatytus terminus. Š. A. pareiškėjui nenurodyta jokių įpareigojimų, o tik konstatuotas faktas. Teismo vertinimu, Aktas nesukėlė pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negalėjo būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcija jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl statybos leidimo panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas UAB „Verslo vystymo centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir įpareigoti Regionų apygardos administracinį teismą iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino jo skundą pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas ginčijo tiek viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) veiksmus, tiek iš neteisėtų veiksmų kilusį rezultatą – Aktą. Pareiškėjo nuomone, skundo priėmimo stadijoje negali būti vertinama Inspekcijos veiksmų ir (ar) neveikimo įtaka jo teisėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju ginčijami Inspekcijos veiksmai (neveikimas) inicijuojant ir atliekant administracinę procedūrą bei užbaigiant ją administraciniu sprendimu (Aktu) turi tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams.
Pareiškėjas pažymi, jog šiuo atveju egzistuoja dviejų Inspekcijos priimtų administracinių sprendimų kolizija. Ankstesnis patikrinimo aktas, kuris nebuvo ginčijamas bei yra galiojantis, sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius – pareiškėjo teisę statyti. Todėl tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko priimtu Inspekcijos administraciniu sprendimu buvo pažeisti teisinio tikrumo bei stabilumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Verslo vystymo centras“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundą, kuris nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, ginčijamas Inspekcijos Aktas nesukėlė pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose, matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.
Nagrinėjamu atveju ginčijamu aktu konstatuota, kad statytojas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti (statytojas nevaldo nuosavybės teise bei nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame pastatyta aikštelė), todėl Akte įrašyta patikrinimo išvada, jog pritarimas, kuriuo suteikta teisė žemės sklype statyti naują statinį, išduotas neteisėtai. Taigi, ginčijamu Aktu tik konstatuotas faktas dėl statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo, tačiau jokie įpareigojimai, lemiantys pareiškėjo teisių ar pareigų apimties pasikeitimą, nenustatyti. Įvertinusi ginčijamo Akto turinį, atsižvelgusi į ABTĮ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus bei pagrindžiančių teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nurodęs, kad skundžiamas Aktas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui.
Teisėjų kolegija, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pažymi, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinio proceso tvarka yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11044-528/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-04745-2018-1), kurioje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo, kuriuo suteikta teisė pareiškėjui statyti naują statinį, panaikinimo.
Todėl remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolega konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo vystymo centras“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.