Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viritra“ atstovams advokatui P. S., bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ atstovui administratoriui B. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą, ieškovė BUAB „Viritra“ apeliacinio skundo nepateikė, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą prašė peržengti apeliacinio skundo ribas, pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą – ieškinį tenkinant visiškai. Ieškovė argumentavo, kad teismas netinkamai motyvavo, pažeidė materialinės teisės normas ir viešąjį interesą, nes iš atsakovo priteisė tik simbolinį žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus dėl būtinumo peržengti apeliacinio skundo ribas, nes nenustatė tokiam apeliacinio skundo ribų peržengimui teisinio pagrindo. Ieškovė civilinėje byloje buvo atstovaujama profesionalių atstovų (bankroto administratoriaus, advokato), kurie, manydami, kad teismo sprendimu yra netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ir nepagrįstai nustatyta priteistino žalos atlyginimo suma, turėjo teisę teikti apeliacinį skundą, tačiau jo nepateikė nei per įstatyme nustatytą terminą, nei vėliau (CPK 306, 307 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo laikyti, kad nurodomų apeliacinio skundo ribų peržengimas yra pagrįstas ieškovės asmens ar jo kreditorių teisių, kaip viešojo intereso, pažeidimu, nes toks apeliacinio skundo ribų peržengimas prieštarautų dispozityvumo ir rungimosi principams (CPK 12,13 straipsniai) ir draudimui priimti blogesnį sprendimą, jeigu jį skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis). Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad apeliacinio skundo nepateikė dėl to, kad tam nebuvo skirta lėšų, nes ieškovę, bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, atstovavo advokatas P. S. ir bankroto administratorius B. V., kurie esant ieškovės teisiam suinteresuotumui galėjo užtikrinti apeliacinio skundo pateikimą įstatymo nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje sprendžiamas buvusio ieškovės BUAB „Viritra“ vadovo V. K. civilinės atsakomybės klausimas, įmonės bankroto administratoriui pareiškus ieškinį dėl buvusio vadovo neteisėtai iš įmonės kasos išimtų 26 693 Eur piniginių lėšų ir prašant priteisti tuo padarytos įmonei žalos atlyginimą (CK 6.246-6.249 straipsniai, CK 2.82, 2.87 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. K. 5800 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5800 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš ieškovės 1 253,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, nustatant, kad šios išlaidos sumokamos iš ieškovės BUAB „Viritra“ administravimui skirtų lėšų; iš atsakovo priteisė 131 Eur žyminio mokesčio valstybei; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde atsakovas V. K. kaip apeliacinio skundo pagrindą nurodo aplinkybes dėl netinkamo ieškinio senaties termino skaičiavimo, argumentus dėl antstolio D. J. 2008 m. rugsėjo 24 d. reikalavimo pateikti informaciją ir sustabdyti 9 434,57 Eur piniginių lėšų išieškojimą teisinių pasekmių ir priteistos sumos, kaip žalos, vertinimo, taip pat įrodymų ir aplinkybių dėl 800 Eur, grąžintų „Ferriston AG“ ir atsakovo apmokėjimo už ieškovės BUAB „Viritra“ prievoles kitiems kreditoriams, vertinimo, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą šiose apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio dalį nenustatė pagrindo byloje taikyti ieškinio senatį, nes laikė, jog ginčas byloje kilęs dėl įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ieškovei teisė į ieškinį atsirado nuo 2013 m. sausio 14 d., t. y. paskutinių dokumentų perdavimo bankroto administratoriui dienos, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 15 d., todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nuomone, ieškinio senaties termino pradžia laikytini kasos išlaidų orderių sudarymo momentai, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos bankrutavusiai įmonei atlyginimo, todėl ieškinio senačiai taikytinos CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios visų pirma atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi ieškovės BUAB „Viritra“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“, reikalavimą pareiškiant paskutiniam buvusiam įmonės vadovui V. K., žalos padarymo veiksmus kildinant iš veiksmų, kuriuos atsakovas atliko einant bendrovės direktoriaus pareigas išsimokant pinigines lėšas iš įmonės kasos. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, jog šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).Atsakovo V. K. teigimu, 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. sausio 30 d. ir 2009 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderių šalimi visada buvo ieškovė BUAB „Viritra“, todėl jai turėjo būti žinoma apie jos teisės pažeidimą, o ieškinio senaties termino pradžia laikytini kasos išlaidų orderių sudarymo momentai, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridiniam asmeniui, kaip sandorių šaliai, tiek juridinio asmens organams apie įmonės sudaromus sandorius paprastai tampa žinoma nuo jų sudarymo momento. Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios visų pirma atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi ieškovės BUAB „Viritra“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“, reikalavimą pareiškiant buvusiam įmonės vadovui V. K., žalos padarymo veiksmus kildinant iš veiksmų, kuriuos atsakovas atliko eidamas bendrovės direktoriaus pareigas išsimokėdamas pinigines lėšas iš įmonės kasos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad ieškovės BUAB „Viritra“ teisių pažeidimas yra kildinamas iš atsakovo veiksmų, kuriuos jis atliko būdamas ieškovės vadovu, ieškinio senaties termino pradžia negali būti laikytini kasos išlaidų orderių sudarymo momentai, nes būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga laikyti, kad pats atsakovas turėjo suprasti savo paties vykdomą atstovaujamos bendrovės teisių pažeidimą ir juo labiau gintis nuo pačiam pareikšto ieškinio tuo, kad pats atsakovas žinojo apie savo paties vykdomą teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į šias teisines išvadas ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo teisių pažeidimo atlikimo – išlaidų orderių sudarymo – momento būtų nepagrįsta (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Priešingu atveju, laikant, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorių sudarymo momento, iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios įmonės teises, pareiškiant tokį ieškinį, jei nuo sandorių sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo būtų praėjęs laiko tarpas, lygus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos aplinkybėmis ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su bankroto administratoriaus, kaip ieškovo atstovo, sužinojimu apie atstovaujamojo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes atsakovas pats atlikęs veiksmus, kuriais buvo pažeidžiamos ieškovo teisės, negali būti laikomas tinkamu asmeniu, kuriam sužinojus apie savo paties įvykdytą teisės pažeidimą tuo pačiu ir prasideda ieškinio senaties termino skaičiavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, objektyvu ir pagrįsta laikyti, kad bankroto administratorius gali įgyvendinti teisę ginti atstovaujamos įmonės pažeistą teisę tik susipažinęs su visais perduotais dokumentais ir tada turėdamas galimybę suprasti, kad teisės yra pažeidžiamos. Kaip nurodė kasacinės instancijos teismas, asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Teismas įvertina, kad ieškovės BUAB „Viritra“ bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ apie buvusio įmonės vadovo atsakovo V. K. teisės pažeidimą laikant sužinojus visų dokumentų perdavimo metu ir nuo tada skaičiuojant ieškinio senaties terminą, toks sužinojimas laikytinas pagrįstas, koks analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai atstovaujamojo teisėmis besirūpinantis bankroto administratorius. Įvertinusi aukščiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo byloje taikyti ieškinio senatį, nes laikė, kad ieškinio senatis nėra praleista. Ieškovei teisė į ieškinį atsirado nuo 2013 m. sausio 14 d., t. y. paskutinių dokumentų perdavimo bankroto administratoriui dienos, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 15 d., todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.127 straipsnio 1 dalies).

Dėl antstolio reikalavimo pateikti informaciją ir sustabdyti piniginių lėšų išieškojimą bei atsakovui išmokėtos piniginės sumos, kaip žalos, vertinimo

Pirmosios instancijos teismas antstolio D. J. 2008 m. rugsėjo 24 d. reikalavimą pateikti informaciją ir sustabdyti 9 434,57 Eur piniginių lėšų išieškojimą vertino kaip turintį privalomąjį pobūdį, nes juo buvo reikalaujama sustabdyti 8441,87 Eur skolos ir 992,70 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 9434,60 Eur piniginių lėšų sumos, esančios kasoje, išmokėjimą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tai, jog atsakovas V. K., būdamas UAB „Viritra“ vadovu ir žinodamas apie susidariusią skolą UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, pirmenybę atsiskaitymui įmonės kasoje esančiomis lėšomis suteikė sau, o ne šiam kreditoriui, vertintina kaip nesąžiningi ir neteisėti atsakovo veiksmai, iš kurių atsakovas gavo naudos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolis D. J. 2008 m. rugsėjo 24 d. reikalavimu uždraudė disponuoti 9 434,57 Eur dydžio piniginėmis lėšomis. Pažymėjo, kad antstolis areštą taiko tik turto arešto aktu, tačiau nagrinėjamoje situacijoje ieškovės turtui nebuvo taikytas areštas, šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras 2017 m. vasario 17 d. Turto arešto aktų registro išrašas (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad antstolis D. J. skolininkui UAB „Viritra“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 29 147,10 Lt skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ naudai, 2008 m. rugsėjo 24 d. reikalavimu dėl duomenų pateikimo ir piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, pareikalavo areštuoti įmonės kasoje esančias ir gautinas lėšas, ir sustabdyti 29 148,10 Lt skolos ir 3427,58 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 32 575,68 Lt piniginių lėšų sumos, esančios kasoje išmokėjimą šio patvarkymo gavimo dieną, o jeigu piniginių lėšų suma mažesnė nei nurodyta – tai visos piniginių lėšų sumos išmokėjimą iš kasos ir pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal antstolio reikalavimų pateikimo metu galiojusias CPK 689 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko piniginių lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami informuoja antstolį. Pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalis antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kredito įstaiga ar kitas asmuo saugo areštuotas pinigines lėšas iki antstolio atskiro patvarkymo. Antstolio patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 28 pastraipoje nurodytas įstatyminis reglamentavimas UAB „Viritra“ direktorių atsakovą V. K. imperatyviai įpareigojo įvykdyti antstolio D. J. 2008 m. rugsėjo 24 d. reikalavimą ir nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą 9 434,57 Eur sumai, t. y. tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsiant informuoti antstolį. Šis antstolio reikalavimas skolininkui UAB „Viritra“ buvo įteiktas 2008 m. rugsėjo 25 d., tačiau byloje ieškovė nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad tuo metu 2008 m. rugsėjo 25 d. bendrovėje buvo piniginių lėšų, kurių išmokėjimas turėjo būti sustabdytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas V. K. išsimokėjo sumas vėliau nei gavo antstolio reikalavimą: 2008 m. gruodžio 30 d. iš įmonės kasos išėmė 9 500 Eur, 2009 m. sausio 31 d. – 6 600 Eur, 2009 m. kovo 1 d. – 9 793 Eur sumas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tai, jog atsakovas V. K., būdamas UAB „Viritra“ direktoriumi ir žinodamas apie susidariusią skolą UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, pinigines lėšas nuėmė nuo sąskaitos savo naudai vertintini kaip nesąžiningi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nesant įstatymo nustatyta tvarka antstolio surašyto turto arešto akto, atsakovo veiksmai išsimokant sau pinigines lėšas pagal turimas pinigines prievoles, savaime negali būti laikomi neteisėtais, padarančiais žalą ieškovei BUAB „Viritra“, ir sudarančiais atsakovo V. K. civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, spręsdama, kad nurodytų 9 434,57 Eur piniginių lėšų iš banko sąskaitos išsimokėjimą šios bylos individualiomis aplinkybėmis negalima laikyti žala (tiesioginiais nuostoliais), kurią patyrė ieškovė BUAB „Viritra“, įvertina tai, kad šiais atsakovo veiksmais buvo sumažintos ieškovės turimos piniginės prievolės atsakovui, kurias ieškovė bet kokiu atveju turėtų patirti, nes atsakovas teisėtai vykdė prievoles už ieškovę. Ieškovė byloje nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo UAB „Viritra“ piniginių lėšų išsimokėjimui. Pažymėtina, kad tai, jog bendrovėje esant piniginėms lėšoms, jos galėjo būti panaudotos kreditoriaus UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ turimoms prievolėms padengti, savaime negali būti laikoma žala, nes piniginės lėšos buvo teisėtai naudojamos kitoms ieškovės UAB „Viritra“ turimoms piniginėms prievolėms padengti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovės kreditorius UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, jo reikalavimai nėra įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą, tuo tarpu atsakovas V. K. įrodė piniginių lėšų paėmimo teisinį pagrindą, o taip pat tai, kaip ir kur buvo panaudotos iš bendrovės paimtos lėšos tolimesnei BUAB „Viritra“ veiklai.CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas V. K., teisėtai išsimokėdamas 9 434,57 Eur pinigines lėšas, pagrįstai gavo savo asmeninių prievolių įvykdymą, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ši suma pagal nurodytas CK nuostatas pripažintina ieškovės patirta žala. Teismas nepagrįstai įvertino, kad dėl atsakovo veiksmų sumažėjo kitų kreditorių galimybė gauti didesnę dalį jų reikalavimų patenkinimo, nes ieškovei atsiskaičius su atsakovu sumažėjo atsakovo, kaip bendrovės kreditoriaus, reikalavimai, be to, kaip teisėjų kolegija nustatė, atsakovas gautas pinigines lėšas toliau naudojo ieškovės turtinių prievolių apmokėjimui kitiems kreditoriams, pinigines lėšas naudojo UAB „Viritra“ turtiniams interesams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui piniginės lėšos buvo išmokėtos pagal avanso apyskaitas ir ieškovė išmokėtos sumos apimtimi sumažino savo skolinius įsipareigojimus prieš atsakovą, kuris toliau apmokėjo ieškovės prievoles kitiems kreditoriams, todėl šių piniginių lėšų išmokėjimas negali būti laikomas kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

Dėl 800 Eur, grąžintų „Ferriston AG“, kaip žalos vertinimo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Viritra“ 2008 m. spalio 5 d. iš bendrovės kasos išmokėjo įmonei „Ferriston AG“ 800 Eur, pinigų išmokėjimo pagrindu nurodant avanso grąžinimą. Teismas nustatė, kad ant 2008 m. spalio 5 d. kasos išlaidų orderio yra tik atsakovo V. K. parašas ir nėra jokio „Ferriston AG“ atstovo parašo, todėl laikė, kad šie pinigai buvo paimti atsakovo be jokio pagrindo ir tokiu būdu bendrovei padaryta 800 Eur turtinė žala.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo V. K. priteisė 800 Eur avansą, kuris buvo grąžintas „Ferriston AG“ ir nepagrįstai suabsoliutino faktą, kad ant 2008 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderio nėra „Ferriston AG“ atstovo parašo. Pažymėjo, kad „Ferriston AG“ yra realiai egzistuojanti įmonė, iš minėto kasos pajamų orderio matyti, kad juo įmonei buvo sugrąžintas avansas už neįvykdytą pervežimą. Pasak atsakovo, jis bylos nagrinėjimo metu nuosekliai paaiškino, kad ieškovei neįvykdžius užsakymo, ieškovės darbuotojui (vairuotojui) krovinių pervežimo reiso metu buvo paduoti 800 Eur juos sugrąžinti „Ferriston AG“. Paaiškino ir tai, kad vairuotojas, sugrąžindamas avansą, nepaėmė „Ferriston AG“ atstovo parašo, dėl kurio pakartotinai ekonomiškumo tikslu buvo nuspręsta nevykti į „Ferriston AG“, kurios padalinys buvo prie muitinės, esančios Vokietijos pasienyje. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus dėl UAB „Viritra“ 2008 m. spalio 5 d. iš bendrovės kasos išmokėtų 800 Eur įmonei „Ferriston AG“. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas UAB „Viritra“ 2008 m. spalio 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas įmonei „Ferriston AG“, pagal kurį atsakovas, kaip įmonės vadovas ir kasininkas, išdavė 2762,24 Lt (800 Eur) nurodant pagrindą – avanso grąžinimas. Ieškovės atstovas advokatas P. S. 2017 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tokia įmonė neegzistuoja, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad gautų patvirtinimą iš įmonės, jog toks mokėjimas buvo gautas, todėl mokėjimas yra fiktyvus, nėra jokio įrodymo, kad toks mokėjimas buvo realus, todėl už šių piniginių lėšų išmokėjimą atsakomybė kyla buvusiam įmonės direktoriui atsakovui V. K. (2017 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 13 min. – 15 min.). Teismas įvertina ieškovės atstovės 2015 m. gegužės 4 d. prašyme „Dėl įrodymų prijungimo ir liudytojų iškvietimo“ nurodytus duomenis, kad iš bendrovės perduotų dokumentų ir bendrovės banko sąskaitos išrašo nematyti, jog bendrovei buvo sumokėtas koks nors avansas iš „Ferriston AG“, be to, nei perduoti dokumentai, nei viešieji įmonės registrai nepatvirtina, kad tokia bendrovė apskritai egzistuoja, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad tokios įmonės nėra (popierinės bylos 1 t., b. l. 91-94). Teisėjų kolegija taip pat įvertina atsakovo atstovo advokato S. P. pateiktus įrodymus apie viešoje interneto erdvėje rastą dokumentą „Ferriston AG LLC – KentuckyCorporates – Įmonės profiliai Kentukis“, iš kurio matyti, kad Ferriston AG, LLC yra Kentukyje 2003 m. sausio 13 d. registruota bendrovė (popierinės bylos 1 t., b. l. 112, 113). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo V. K. atstovo baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad bankroto administratorius net nebandė kreiptis gauti paneigimą dėl pinigų įmonei sumokėjimo, todėl vien formalus įmonės „Ferriston AG“ atstovo parašo nebuvimas ant kasos išlaidų orderio nėra pakankama aplinkybė kitų aplinkybių visete daryti išvadą, kad įmonė „Ferriston AG“ lėšų nėra gavusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui teigiant, jog atsakovas V. K. nepagrįstai 2008 m. spalio 5 d. iš bendrovės kasos išmokėjo 800 Eur piniginę sumą įmonei „Ferriston AG“, byloje esant pateiktam kasos išlaidų orderiui, turėjo paneigti šio orderio įrodomąją reikšmę ir įrodyti, kad pinigai realiai nebuvo perduoti, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma (2008 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderis, atsakovo V. K. paaiškinimai, bendrovės Ferriston AG“ registracijos duomenys) tikėtinai patvirtina, kad UAB „Viritra“ 2008 m. spalio 5 d. iš bendrovės kasos išmokėtos 800 Eur piniginės lėšos buvo grąžintos įmonei „Ferriston AG“, tuo tarpu priešingų įrodymų ieškovės atstovai nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, laiko, kad nėra pagrindo konstatuoti esant atsakovo neteisėtiems veiksmams ir jais padarytai žalai, todėl pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį turėjo atmesti kaip nepagrįstą, nes ji nebuvo įrodyta (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovo V. K. apmokėjimo už ieškovės BUAB „Viritra“ prievoles kitiems kreditoriams vykdymo

Teisėjų kolegija ištyrė apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neįvertino, jog pagal ginčo kasos išlaidų orderius atsakovui sugrąžintos lėšos, siekiant tęsti ieškovės veiklą, vėl buvo naudojamos ieškovės interesais, atsiskaitymui su ieškovės kreditoriais. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, kad atsakovas V. K. gautomis lėšomis už ieškovę atsiskaitinėjo laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. ir per šį laikotarpį iš į bylą pateiktų avanso apyskaitų matyti, kad apeliantas ieškovės interesais išleido viso 5 326,84 Eur, taip pat sumokėjo 10 100,52 Eur ieškovės kreditoriui UAB „DnB NORD lizingas“. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas V. K. ieškovei yra suteikęs 8 833,41 Eur paskolą, o nuo 2010 metų nemokėjo sau darbo užmokesčio, be to, taip pat dar yra likęs ieškovės 3 887,58 Eur negrąžintas likutis apeliantui. Teisėjų kolegija ištyrė atsakovo V. K. atstovo advokato S. P. 2015 m. lapkričio 24 d. prašymu pateiktas avansines apyskaitas, kuriomis atsakovas grindė jo patirtas išlaidas už ieškovę laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. ir nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. (e. b. 2 t. b. l. 4-216). Iš pateiktų avansinių apyskaitų, finansinių mokėjimo dokumentų matyti, kad po to, kai atsakovas V. K. iš bendrovės 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. sausio 31 d. ir 2009 m. kovo 1 d. išsimokėjo pinigines sumas, jis šiomis piniginėmis lėšomis mokėjo už įvairias UAB „Viritra“ prievoles nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d., viso sumokėdamas 5 326,84 Eur. Šie atsakovo V. K. atlikti mokėjimai yra įrodyti tiesioginiais finansiniais mokėjimo dokumentais (UAB „Teledema“ 2009-03-17 PVM, sąskaita-faktūra, 2009 m. kovo 24 d. Nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus UAB „Trijų grupė“, 2009 m. kovo 31 d. Nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus UAB „Dravinė“, 2009 m. kovo 19 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ermilgė“, 2009 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymas UAB „DnB NORD lizingas“, ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo V. K. už ieškovę UAB „Viritra“ atliktus mokėjimus patvirtina ir UAB „SKS Auditas“ 2015 m. sausio 14 d. pažyma „Apie UAB „Viritra“ piniginių lėšų išmokėjimo V. K. pagrįstumą“, pagal kurią 2009 m. kovo 1 d. UAB „Viritra“ atsakovui V. K. išmokėjus 33813,27 Lt sumą, bendrovė liko atsakovui skolinga 13 423,03 Lt. Šią pažymą išdavė UAB „SKS Auditas“ auditoriaus padėjėjas J. T., kuris nurodė, kad UAB „Viritra“ iškėlus bankroto bylą buvo išanalizuota ir sutvarkyta visa BUAB „Viritra“ buhalterija, suvesti atitinkami registrai, taip pat duomenys, pateikti nurodomojoje lentelėje, tam buvo sudaryta sutartis ir UAB „SKS Auditas“ patvirtina, kad pateikti duomenys yra tikslūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės BUAB „Viritra“ atstovai teigdami, kad į šiomis UAB „SKS Auditas“ išvadomis negalima kaip įrodymu vadovautis dėl jų nepatikimumo, turėjo pateikti įrodymus ir nurodyti duomenis, kurie išvadose nurodyti duomenys yra nepagrįsti, kad sąskaitos išrašytos ne ieškovui UAB „Viritra“, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 27 d. raštas (e. b. 4 t., b. l. 124-128), kuriame nurodyta, jog minėtos išvados ir apyskaitos nelaikytinos audito atlikimu ir auditoriaus išvadomis, nepaneigia šios pažymos, kaip rašytinio įrodymo, sąsajumo ir patikimumo įvertinus byloje esančius kitus rašytinius įrodymus ir paties atsakovo paaiškinimus 2018 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes teismas ištirtą UAB „SKS Auditas“ 2015 m. sausio 14 d. pažymą vertina kaip rašytinį įrodymą, kuris pakankamai patikimai patvirtina, kad pagal buhalterinius duomenis atsakovas V. K. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. ir nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. mokėdavo už ieškovės UAB „Viritra“ įsipareigojimus, todėl atsakovui išmokėtos piniginės sumos yra pagrįstos bendrovės turtiniais interesais ir prievolėmis, ir negali būti laikomos žalos bendrovei padarymu (CPK 197 straipsnis). Teisėjų kolegija tirdama, ar yra pagrindas spręsti, kad atsakovas V. K. savo veiksmais paimdamas pinigines lėšas pažeidė fiduciarines pareigas ar bendrovės interesus ir padarė ieškovei žalą, taip pat įvertina atsakovo nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kad jis už UAB „Viritra“ sumokėjo 10 100,52 Eur ieškovės kreditoriui UAB „DnB NORD lizingas“. Byloje pateiktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje (e. b. 1 t., b. l. 70, 71) konstatuota, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovės UAB „DnB NORD lizingas“ ieškinys ir iš atsakovų UAB „Viritra“ ir V. K. solidariai priteistas 34 875,07 Lt įsiskolinimas, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3466,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Kaip nurodyta atsakovo apeliaciniame skunde, 2014 m. balandžio 23 d. išieškotojas UAB „DnB NORD lizingas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi V. K. pilnai įvykdė įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Iš atsakovo pateikto antstolės M. L. 2014 m. vasario 3 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nustatyta, kad ieškovei visa skola išieškota ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl minėta nutartimi panaikintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų UAB „Viritra“ ir V. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kito ilgalaikio materialaus turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis 34875,07 Lt sumos areštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės BUAB „Viritra“ atsiliepime į apeliacinį skundą šioms aplinkybėms dėl atsakovo veiksmų grąžinant skolą už ieškovę UAB „DnB NORD lizingas“ nėra prieštaraujama. Tai tik patvirtina atsakovo V. K. argumentus, kad gautomis piniginėmis lėšomis jis siekė toliau tęsti ieškovės veiklą, jas naudojo ieškovės UAB „Viritra“ turtiniams interesams patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovas savo finansiniais veiksmais siekė išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, taip pat sutvirtina ir ieškovės nepaneigtos aplinkybės, kad atsakovas V. K. buvo suteikęs UAB „Viritra“ paskolą, ką patvirtina UAB „SKS Auditas“ 2014 m. gegužės 30 d. pažyma ir prie jos pridėtas priedas – išrašas iš buhalterinės programos „4013 Kitos finansinės skolos“ (e. b. 1 t., b. l. 74). Šias teismo išvadas taip pat sutvirtina ir byloje pateikta kita UAB „SKS Auditas“ 2014 m. gegužės 30 d. pažyma, pasirašyta l. e. p. direktorės A. S., kurioje nurodyta, jog įvertinus BUAB „Viritra“ buhalterinius registrus pažymima, jog nuo 2009 m. gruodžio 31 d. įmonės direktoriui V. K. nebuvo priskaitomas ir išmokamas darbo užmokestis (e. b. 1 t., b. l. 74).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui V. K. kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei BUAB „Viritra“ žalą, kuri ieškiniu buvo kildinama iš atsakovo veiksmų 2008 m. spalio 5 d. iš įmonės kasos išduodant „Ferriston AG“ 800 Eur (2 762,24 Lt), 2008 m. gruodžio 30 d. išmokant 9 500 Eur (32 801,60 Lt), 2009 m. sausio 31 d. – 6 600 Eur (22 788,48 Lt), 2009 m. kovo 1 d. – 9 793 Eur (33 813,27 Lt), nes nėra nustatyta, kad šie atsakovo V. K. veiksmai buvo neteisėti ir jais bendrovei buvo padaryta žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgdama į nutarties 43 pastraipoje padarytas teisines išvadas teismas sprendžia panaikinti skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys tenkintas iš dalies, priteistas iš atsakovo V. K. 5 800 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio dalis ir ieškovės BUAB „Viritra“ ieškinį atmesti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas V. K., bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 3 098 Eur išlaidų už advokato pagalbą: 1) 712 Eur už atsiliepimą į ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4857-833/2015 (el. bylos 3 t., 45 b. l.); 2) 214 Eur už pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui ir kliento atstovavimą 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-4857-833/2015 (el. bylos 3 t., b. l. 47); 3) 276 Eur už 2015 m. rugsėjo 14 d. pateiktą prašymą ir pasiruošimą bei kliento atstovavimą 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1185-548/2015 (el. bylos 3 t., b. l. 49); 4) 300 Eur už 2015 m. spalio 28 d. prašymo paruošimą, pasiruošimą ir kliento atstovavimą 2015 m. spalio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo posėdyje (el. bylos 3 t., b. l. 51); 5) 214 Eur už 2015 m. lapkričio 24 d. prašymo paruošimą, pasiruošimą ir kliento atstovavimą 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo posėdyje (el. bylos 3 t., b. l. 53); 6) 506 Eur už 2016 m. kovo 22 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo (el. bylos 3 t., b. l. 123); 7) 376 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teisme ir atstovavimą 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje (el. bylos 3 t., b. l. 177); 8) 500 Eur už 2017 m. rugpjūčio 16 d. apeliacinį skundą dėl 2017 m. liepos 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo.Kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžių. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės reikalavimai atsakovui V. K. yra visiškai atmesti, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3 098 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės BUAB „Viritra“ atsakovui V. K. priteisė 1 253,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ši Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo dalis nekeistina, todėl atsakovui iš ieškovės papildomai priteistina atlyginti 1 844,66 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 098 Eur - 1253,34 Eur = 1 844,66 Eur).Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, siekdama padidinti savo turtą, patiria bylinėjimosi išlaidų, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, kai išsprendus bankrutuojančio ieškovo pareikštus reikalavimus, jie yra netenkinami, ir teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda ieškovo prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015). Kadangi atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorei siekiant padidinti bankrutuojančios įmonės turtą, nustatytina, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, todėl iš ieškovės žyminis mokestis nepriteistinas. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 92 ir 96 straipsniais, sprendžia, jog iš atsakovės yra pagrindas valstybės naudai priteisti 7,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (el. bylos popierinės versijos 4 t., b. l. 2) ir 4,40 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme (el. bylos popierinės versijos 4 t., b. l. 163), iš viso 12,27 Eur (7,87 Eur + 4,40 Eur =12,27 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Viritra“, į. k. (duomenys neskelbtini), priteistas 5 800 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 131 Eur (vienas šimtas trisdešimt vienas euras 00 ct) dydžio žyminis mokestis.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš ieškovės BUAB „Viritra“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 844,66 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad šios išlaidos sumokamos iš ieškovės BUAB „Viritra“ administravimui skirtų lėšų.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Viritra“, į. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 12,27 Eur (dvylika eurų 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nustatant, kad šios išlaidos sumokamos iš ieškovės BUAB „Viritra“ administravimui skirtų lėšų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.