Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1831-954/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
1-1831-954/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33713-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Giedraitis
Nukentėjusysis
I. V.
Kaltinamasis
E. V.
Advokatai
Irena Sabaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1831-954/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33713-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.5.4; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 1.1.9.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentėjusiajai I. V., kaltinamojo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo padengėju, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2015-06-16 apie 05.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam konstatuotas 4,35 promilių girtumas), kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, naudodamas psichinę prievartą, t.y. grasinančiais žodžiais, tokiais kaip „suka aš tave paskersiu“, baugino nukentėjusiąją I. V., grasino ją nužudyti ir savo grasinimų realumui pagrįsti paėmęs ir įjungęs elektrošoko įrenginį artinosi link nukentėjusiosios I. V., taip laikydamas nukentėjusiąją baimėje ir netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

E. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-06-15 dirbo, po darbo grįžo namo 22 val. po pamainos, parsivežė butelį degtinės ir gėrė vienas gal porą valandų. Namuose su juo kartu gyvena žmona ir dukra. Kai jis gėrė, jos buvo kitame kambaryje, nebendravo su jomis. Išgėrė ir pagalvojo, kad reikia išsiaiškinti santykius, nes mėnesį laiko nekalbėjo su žmona, nes susipykę, gyvena kaip svetimi po vienu stogu. Jis grįžo 22 val., išgėrė, numigo ir prabudęs apie 4.00 val., sugalvojo pakalbėti. Žmona tuo metu miegojo viena kambaryje, jis ją prižadino. Vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu. Lyg kalbėjo normaliai, paskui žodis po žodžio gavosi barnis ir konfliktas įvyko. Dukra matė jų konfliktą. Dukra buvo pas save kambaryje, ji nebuvo įėjusi, bet matomai girdėjo viską, per duris pasižiūrėjo, bet į kambarį nebuvo įėjusi. Suprato, kad dukra nemiega. Iškoliojo žmoną, nuėjo į kambarį pas save, pasiėmė prožektorių su elektrošoku. Jis tą prožektorių nusipirkęs senai turėjo, kai dirba apsaugoje, tai turi jį prie savęs visą laiką, bet nebuvo jo dar panaudojęs. Pasiėmė elektrošoką, nes norėjo žmoną pagąsdinti, nežino, dėl ko. Pasiėmęs prožektorių, ėjo pro duris, įjungė, trakštelėjo ir viskas, prisilietęs nebuvo. Jis per duris buvo įėjęs su elektrošoku, o žmona tuo metu lovoje buvo. Tada toliau necenzūriniais žodžiais plūdo žmoną, dalinai atsimena, ką sakė. Nesakė žmonai, kad nužudys. Sakė „suka, aš tave paskersiu“, nes tuo metu ant liežuvio papuolė. Žmona buvo išsigandusi. Jis nematė, ar dukra matė, kaip jis atėjo su elektrošoku, bet galėjo girdėti. Gal 20 min. jų konfliktas vyko. Paskui jis išėjo pas save į kambarį, buvo pas save kambaryje ir atvažiavo policija. Virš 20 m. kartu su žmona gyvena, tai pirmas toks konfliktas tarp jų. Anksčiau policija nebuvo kviesta pas juos dėl smurto artimoje aplinkoje. Žmona jį vijo iš kambario žodžiais, o jis išėjo paskui. Buvo išgėręs, todėl taip pasielgė, būdamas blaivas, taip nebūtų pasielgęs. Dėl alkoholio kaltės taip pasielgė ir dar viskas į vieną krūvą susidėjo. Yra kaltas, gailisi nuoširdžiai. Su žmona po įvykio apie tai nekalbėjo, nes tyrėja liepė nesiartinti iki teismo. Prieš posėdį nebendravo su nukentėjusiąja. Jis grįžęs po sulaikymo, parašė žmonai žinutę. Žmona į jo žinutę neatsakė, nežino, ar ji atleido, ar susitaikė. Norėtų, kad žmona jam atleistų. Neturi problemų dėl alkoholio, gali gerti, gali negerti. Negerai vienam gerti degtinę, bet taip gavosi, tačiau tai buvo paskutinis toks kartas. Pasižada daugiau taip daug negerti, daugiau tokių dalykų niekada nebus.

Kaltinamajam E. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, E. V. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- Kauno apskrities VPK KTV NVRS tyrėjo M. B. 2015-06-16 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2015-06-16 apie 5.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, E. V., būdamas neblaivus, grasino paskersti I. V., t.y. nužudyti, vėliau pasiėmė elektrošoko įrenginį, ėjo su juo link I. V. ir grasino, taip ją sužaloti, ji labai išsigando. Nusikalstama veika padaryta name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) (b.l.6-9);

- nukentėjusiosios I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu, (duomenys neskelbtini) Kaune, su savo vyru E. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir jų dukra K. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-06-16 apie 5.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini) , Kaune, E. V., būdamas neblaivus, ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais, sakė ,,suka, aš tave paskersiu“, grasino, kad nužudys. Vėliau pasiėmė elektrošoko įrenginį, jį įjungė ir ėjo su juo link jos ir grasino, kad taip ją sužalos. Įjungtas elektrošoko įrenginys kibirkščiavo. Ji labai išsigando. Visą šį įvykį matė ir girdėjo jų dukra, kuri irgi labai išsigando. Viskas įvyko jos kambaryje (b.l.6,10);

Kauno AVPK PR 3-jo būrio vyr. patrulio P. Š. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo nustatyta, kad E. V., būdamas neblaivus, pasiėmęs elektroimpulsinį prietaisą bandė jį panaudoti, taip pat grasino užmušti I. V., ir tai darė girdint dukrai K. V. (b.l. 17-18);2015-06-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo buvo paimtas žibintuvėlis juodos spalvos metaliniu korpusu (b.l.19);2015-06-29 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr.20-(U-1206) –IS1-1077 nustatyta, kad tirti pateiktas žibintuvėlis su elektrošoko įrenginiu yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas (b.l.21,22); liudytojos K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nustatyta, kad E. V. yra jos tėvas. Jis su mama I. V. kuris laikas pykstasi. Mama, tėvas ir ji gyveno adresu(duomenys neskelbtini), Kaune. Tėvai gyveno skirtinguose kambariuose. Iki 2015-06-16 jos tėvas apie dvi savaites gėrė alkoholį, kiekvieną dieną būdavo girtas. Jis dirba, bet kai grįždavo iš darbo, matydavosi, kad jis jau kažkiek išgėręs. Ir 2015-06-15 jis jau nuo vakaro gėrė. 2015-06-16 apie 5.00 val., gal truputį po penkių, ji jau nemiegojo, buvo pabudusi, buvo savo kambaryje. Į jos kambarį galima patekti per mamos kambarį, mamos kambarys yra pereinamas. Būdama savo kambaryje ji girdėjo, kad apie 05.00 val. atėjo tėvas. Jie su mama pradėjo ginčytis, girdėjo, kad jis žadino mamą, kad jis nuo mamos tempia antklodę, sakydamas ,,suka, ar veši mane į darbą, ar ne?“. Mama jam liepė eiti miegoti ir nesikabinėti. Girdėjo, kad jis supyko, pasakė ,,ai taip?“ ir išėjo iš kambario, trenkė durimis, po to girdėjo, kad eidamas per namą trankė ir kitas namo duris. Girdėjo, kad jis nuėjo į savo kambarį. Nuėjęs į savo kambarį jis, girdėjo, trenkdamas uždarė langą ir pradėjo rūkyti, mano, taip specialiai, kad dūmai sklistų po visus kambarius. Jos ir mamos kambariuose labai jautėsi dūmų kvapas, tad mama atsikėlė, nuėjo pas tėvą ir liepė jam baigti rūkyti, girdėjo, kad ji paėmė iš jo cigaretę, atidarė langą, išmetė ją per langą ir uždariusi langą grįžo į savo kambarį ir atsigulė. Tėvas dar gal kokias 10 min. pavaikščiojo savo kambaryje ir vėl netrukus atėjo pas mamą. Girdėjo, kad vos pas ją atėjo, pradėjo ant jos gulinčios lovoje šaukti ,,dinkit iš čia, aš tave paskersiu“. Tai, girdėjo, pakartojo kelis kartus. Mama prašė, kad jis nusiramintų, kad išeitų iš kambario ir eitų miegoti. Netrukus jis išėjo, vėl girdėjo, kad pavaikščiojo po visus namus, trankydamas duris. Po kurio laiko tėvas vėl sugrįžo į kambarį, vos jam atidarius duris, mama pradėjo šaukti, kad jis eitų iš kambario, girdėjo ją sakant ,,eik iš čia, iškviesiu aš tau policiją“. Nuo durų trenksmo ji pašoko, jos tėvas kažkur nuėjo ir netrukus sugrįžo vėl į mamos kambarį. Ji priėjo prie durų pasižiūrėti, pamatė, kad tėvas laiko atkišęs žibintuvėlį – elektrošoką į mamą. Girdėjo jį sakant ,,suka, aš tave paskersiu“, mama sakė, kad iškvies policiją, bet jis tik atsakė ,,kviesk“. Tada, norėdama apginti savo mamą, ji atsistojo priešais ją, kad tėvas jos nesužalotų, stūmė mamą į savo kambarį. Tėvas palengva artinosi su įjungtu elektrošoku link mamos, matė, kad jis įjungtas, girdėjo jį spragsint. Kai tik mamą nustūmė į savo kambarį, tėvas apsisuko ir kažkur nuėjo, mano, į savo kambarį. Mama tada iškvietė policiją. Kadangi mama negalėjo išeiti pasitikti policijos, nes tėvas buvo kažkur prie įėjimo į namą, tad mama išlipo per jos kambario langą, jos kambarys pirmame aukšte, ir nuėjo pasitikti policijos pareigūnų. Kai atvažiavo policija, tėvas buvo užsidaręs savo kambaryje. Policijos pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą. Jos su mama dar tą pačią dieną išsikraustė pas močiutę. Ji labai išsigando, kad tėvas ko nepadarytų mamai.( b.l.25); pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7750 nustatyta, kad 2015-06-16 06.32 val. E. V. nustatytas 4,35 promilių girtumas (b.l.37); 2015-06-16 06.15 val. E. V. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2015-06-17 09.05 iš sulaikymo paleistas (b.l.31,33);E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. V. (b.l.34,35);

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. V. 2015 m. birželio 16 d., apie 05.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, grasino nužudyti nukentėjusiąją I. V., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju, tam prokurorė neprieštaravo.

Kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis administracinėmis nuobaudomis baustas (b.l.43,46), neteistas (b.l.42), dirba (b.l.42), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.51), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.53), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo sutuoktinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 29 p., 72² str.).

Daiktinis įrodymas – žibintuvėlis su elektrošoko įrenginiu, nuosprendžiui įsiteisėjusi, grąžintinas šio daikto savininkui - kaltinamajam, kadangi nėra uždraustas civilinėje apyvartoje.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme 2015-06-30 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2675, kurioje nurodyta, kad advokatė Irena Sabaitienė teikia antrinę pagalbą E. V. baudžiamojoje byloje Nr.01-1-33713-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. birželio 30 d. sudaro 23,16 Eur (b.l.62). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto E. V., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu E. V. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – žibintuvėlį su elektrošoko įrenginiu, nuosprendžiui įsiteisėjusi, grąžinti E. V..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Giedraitis