Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones R. L. S. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

R. L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietei, aukštojo išsilavinimo, išsituokusiai, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbei, neteistai,

kaltinamai padarius įstatymo draudžiamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., kuriai prokurorė nutarimu prašo taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. S. 2015-11-11 laikotarpiu nuo 13 val. iki 15 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve Kaune, rėkdama: „tu pyderas, šiūkšlė, aš tave sunaikinsiu“ pribėgo prie M. B., įžūliu elgesiu - suduodama kumščiais nukentėjusiajam M. B. į įvairias kūno vietas, jį apspjaudė, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką, apie 14.50 val., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) -uoju namu, koliodamasi necenzūriniais žodžiais, pribėgo prie M. B., kumščiais suduodama jam ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, bei ne mažiau kaip dešimt kartų spirdama jam į kojas, apdraskė nukentėjusiajam M. B. dešinę ranką, sukeldama jam fizinį skausmą, po ko įsėdusi į automobilį „Opel Tigra“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga padidinusi greitį, važiuodama link M. B. ir V. Š., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo nukentėjusiojo, liudytojų, ekspertės parodymai, ekspertės išvada bei kiti pateikti rašytiniai įrodymai, ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusiojo M. B. parodymais nustatyta, kad R. L. S. pažįsta. 2015 m. buvo paskirtas direktoriaus pareigoms kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, ji ten dirbo buhaltere. Giminystės ryšio, pykčio, noro apkalbėti nėra. Tik darbiniai santykiai siejo. Į įmonę atvyko buhalterijos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ V. J. ir ji, išbėgusi į gatvę, puolė jį mušti, draskyti. Jis sutiko su prokurorės išdėstytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Atvažiavus iš Vilniaus, iš ministerijos, išlipus iš automobilio, L. R. S. pribėgo, šaukdama necenzūriniais žodžiais, pradėjo jį spardyti, spjaudyti, tampyti už striukės, kadangi negali pakelti prieš ją rankos, bandė gintis stumdamas jos atakas. Necenzūrinius žodžius sakė: ,, šiukšle, valkata, utėle“, vyko konfliktas dėl jos darbo įmonėje. Jis buvo nepatenkintas jos darbu įmonėje. Buvo ne vienas pokalbis, konfliktas prasidėjo birželio mėnesį ir baigėsi rugsėjo mėnesį. Ji ne tik sakė, bet ir fizinius veiksmus atliko. Spardė, kumščiavosi, spjaudė, bandė su automobiliu užvažiuoti. Mažiausiai 20 kartų buvo, per tuos du užpuolimus tą dieną, tai gal 34 kartus. Skausmą jautė, nes ilgai šlubavo, kojos oda nunerta buvo, mėlynės didžiausios. Didžiausias buvo kojos pažeidimas. Jautėsi pažemintas, negalėjo miegoti, nuo nervų gėrė vaistus, kurių šiaip niekada negeria. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų nukentėjusiojo M. B. parodymų matyti, kad 2015-11-11 apie 13.00 val. kartu su kooperatyvo valdybos pirmininku V. J. važiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilį pasistatė netoli (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Pastačius automobilį ir einant į (duomenys neskelbtini) gatvę iš paskos išgirdo moterišką balsą šaukiant „palaukit“, atsisukus pamatė, kad prie jų pribėgo R. L. S., kuri ant jo rėkdama „tu pyderas, šiūkšlė, aš tave sunaikinsiu“ pradėjo kumščiais mušti jį į įvairias kūno vietas, tame tarpe į veidą bei jį apspjaudė. V. J. ji nieko nesakė, nieko nedarė, jis bandė ją raminti. Įvykį matė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo pirmojo aukšto gyventojai. Po to R. L. S. kažkur pasišalino. Tada jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą. Tą pačią dieną, apie 14.50 val. jam išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų kartu su šios bendrovės vadovu V. Š., ir einant prie automobilio link (duomenys neskelbtini) g. 1 (duomenys neskelbtini) namo, iš kažkurio kiemo išbėgo minėta R. L. S. ir vėl pradėjo jį plūsti girdint pašaliniams asmenims, vadindama: „gaidžiu, pydaru, atmata, šiukšle“ bei į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip penkis kartus mušė rankomis. Tada apsisukusi nubėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę į vieną iš kiemų, kur stovėjo jos automobilis. Po 2 minučių ji grįžo su kažkokiais juodais maišais rankose, ėjo link jo, tačiau staiga apsisuko, maišus pastatė ant lapų krūvos, pribėgo prie jo ir ne mažiau kaip dešimt kartų koja spyrė jam į kojas, tuo sužalodama kairės kojos blauzdą bei mušė rankomis, t. y. ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į įvairias kūno vietas, apdraskė dešinę plaštaką. Kairėje rankoje jis laikė kasos aparatą, kurį bandė apsaugoti. Po to R. L. S. nubėgo atgal į kiemą ir po kelių minučių iš jo išvažiavo su savo automobiliu „Opel Tigra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apsuko ir tyčia priekine eiga važiavo jo kryptimi, norėdama ant jo užvažiuoti ar partrenkti, tačiau jiems su V. Š. pavyko pasislėpti už medžio, todėl nenukentėjo. Šį jos poelgį matė ne tik V. Š., bet ir pašalinis asmuo J. S., kuris dėl tokio jos įžūlaus elgesio ir paskambino policijai. R. L. S. iš automobilio rėkė: „aš tave užmušiu, turiu banditų, užsiundysiu ant tavęs“. Po to ji savo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pr. pusės (b.l.24-25,27-28,30).

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sunku paaiškinti, kas nutiko, ji tvarkė kooperatyvo buhalteriją. Jis yra kooperatyvo valdybos pirmininkas. Tada irgi buvo valdybos primininkas. Ankstesnis pirmininkas atsisakė eiti pareigas ir buvo paskirtas naujas direktorius. Tai buvo M. B., pagal jų įstatus direktorius atsakingas už visą ūkinę finansinę veiklą. Kooperatyvo valdybą įspėjo ir davė susipažinti M. B., jis susipažinęs ir įvertinęs jo kompetenciją pasirodė, kad jis moka nemažai užsienio kalbų ir pajėgus vykdyti direktoriaus pareigas kooperatyve. Po to paaiškėjo, kad R. L. S. turėjo perduoti direktoriui visą buhalterinę apskaitą, priėjimus prie banko, nes jis atsakingas. Visi priėmimai turi būti kontroliuojami direktoriaus, direktorius sakė, kad R. L. S. nenorėjo nieko perduoti. Valdyba priėmė sprendimą, kad reikia audito, kad naujas direktorius neturėtų bėdų, tada įpareigojo direktorių, kad pradėtų organizuoti auditą. Buvo lyg sutarta su auditais, bet R. L. S. pradėjo išsisukinėti, vyko konfliktas. Jai nepaliko alternatyvų parodyti, ką ji tvarkė, ir ją turėjo įvertinti tarnybos ar kažkas kitas. Tai dėl šito ir kilo konfliktai. Prie (duomenys neskelbtini) g. vyko viskas taip, kad skelbė konkursą ir nori, kad visi kooperatyvo veiklai vykdytų savo veiklą. Atėjo laikas, kai reikėjo direktoriui perimti visą buhalteriją ir naują kolektyvą, kiek žino, jis tą ir darė. Bandė aiškintis, ką gauti iš buhalterinės apskaitos iš ankstesnių reikalų. Direktorius atvyko ir R. L. S. pradėjo pulti M. B., ji jo elgesio negali įvardinti, nes sveikas žmogus taip nesielgtų, tai nebuvo normalus elgesys. Su ja daug reikalų neturėjo, bet perleidus pareigas M. B., prasidėjo konfliktai. Datų neprisimena. Pareigūnams nurodė teisingas aplinkybes. R. L. S. vadinosi necenzūriniais žodžiais, grasino. Tiesiog gatvėje ji viską darė, atėjo į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įstaiga ir ant gatvės viskas vyko. Buvo mėginta suduoti M. B.. Jautėsi nejaukiai tai matydamas, teko kalbėti su direktoriumi, sakė, kad jautė agresiją iš buhalterės.

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų liudytojo V. J. parodymų nustatyta, kad jis yra Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ administratorius ir valdybos narys. Nuo kooperatyvo kūrimosi pradžios buhalterės pareigas eina R. L. S.. Nuo 2015-03-16 ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti M. B.. Ilgainiui tarp minėtos buhalterės ir direktoriaus pradėjo kilti nesutarimai bei ŽŪK valdybos posėdžių metu jie atvirai reiškė vienas kitam priešiškumą ir vieną kartą vos nesusimušė. Nesutarimai greičiausiai kyla dėl to, kad direktorius nėra patenkintas buhalterės darbu. 2015-11-11 apie 13.00 val. kartu su kooperatyvo direktoriumi važiavo į AB „(duomenys neskelbtini)“, atvykę automobilius pasistatė netoli (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Pastačius automobilius ir einant į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš paskos išgirdo moterišką balsą kažką šaukiant, tada atsisukus pamatė, kad prie jų pribėgo R. L. S., kuri ant direktoriaus M. B. rėkė, keikė necenzūriniais žodžiais, ir direktoriui bandė suduoti kumščiais. Vienu metu stengėsi atsistoti tarpe jų ir taip išskirti. Tada minėta buhalterė nurimo ir kažkur pasišalino, o jis su direktoriumi nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ŽUK reikalais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo maždaug po pusvalandžio, o direktorius M. B. dar liko. Išėjęs R. L. S. daugiau nesutiko, tačiau vėliau direktorius papasakojo, kad išėjęs iš pasitarimo, vėl buvo jos užpultas (b.l.36).

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. L. S. pažįsta, saistomas tik tarnybiniais reikalais. Giminystės ryšio, pykčio, noro apkalbėti nėra. 2015-11-11 įvyko įvykis, matė neadekvačius R. L. S. veiksmus M. B. atžvilgiu. R. L. S. buvo pribėgus prie M. B., bandė spardytis, spjaudytis, užvažiuoti automobiliu. M. B. perdavinėjo buhalterinę apskaitą, išeidamas, palydėjo M. B. į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes ten buvo palikęs automobilį, eidami šnekėjosi. Pasaloje laukė R. L. S., kuri netikėtai iššoko, jos elgesys buvo neadekvatus, nesuprato, koks motyvas buvo pulti ant M. B. ir iškoneveikti įvairiais žodžiais su įniršiu. Tai buvo necenzūriniai žodžiai, visokie kaltinimai jo atžvilgiu. Žodžiai buvo įžeidžiančio pobūdžio. Ji bandė suduoti per veidą, kelis kartus jai pavyko, spardė kojas, šiukšlių maišais bandė apmėtyti, kurie buvo šalia, elgėsi kaip beprotė, tai nenormalus elgesys. Matėsi kad žmogus psichiškai nesveikas. Įvykį dar matė M. B. ir antrame aukšte esantis jaunuolis, kuris informavo, kad ji čia ilgą laiką trynėsi ir laukė M. B.. Sakė, kad ilgai čia stovėjo, sėdėjo automobilyje ir panašiai, pašaliniai žmonės daugiau nematė. Tas asmuo iš balkono, iš antro aukšto, virš įvykio vietos, iškvietė pareigūnus. Pats nenukentėjo. R. L. S. matė tik M. B.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų liudytojo V. Š. parodymų nustatyta, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2015-11-11 apie 13 val. pas jį į bendrovę, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) atvyko M. B. bei V. J.. Kartu su minėtais asmenimis tarėsi dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apie 14 val. pirmasis išvyko V. J., o jis su M. B. liko dar pasišnekėti. Apie 14.45 val. kartu su juo išėjo į lauką palydėti jį iki mašinos. Maždaug po 5 min., pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie jų pribėgo buvusi ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. L. S. ir ant direktoriaus M. B. pradėjo rėkti, keiti įvairiais necenzūriniais žodžiais, ne mažiau kaip du kartus ant jo spjovė, taip pat jį spardė kojomis, t. y. ne mažiau kaip du kartus įspyrė jam į kojas, be to, bandė suduoti kumščiais, tačiau ar pataikė, nematė. Tada ji nubėgo į kitą gatvės pusę ir tuoj pat grįžo su dviem maišais, kuriuos pasidėjo ant lapų krūvos. Tada vėl pribėgo prie minėto direktoriaus, jį apspjaudė, keletą kartų spyrė, bei sudavė. Iš karto po to, ji nuėjo prie savo automobilio „Opel Tigra“ tamsiai mėlynos spalvos, ir dideliu greičiu, stipriai spausdama akceleratoriaus pedalą, važiavo jų kryptimi, siekdama juos įbauginti, tačiau kadangi jie atsistojo už medžio, R. S. sustojo ties įvažiavimu į kiemą, staiga vėl pradėjo greitai judėti ir tiesiai Kalniečių gatve pasišalino. Visą šį įvykį matė kiti pašaliniai asmenys, tarp jų ir nepilnamečiai, kurie dėl tokio jos elgesio sutriko. Jis taip pat dėl jos elgesio pasijuto nejaukiai, tai jį papiktino bei akivaizdžiai sutrikdė kitus asmenis, kurių vienas ir iškvietė policiją (b.l.38-39).

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. L. S. nepažįsta. Giminystės ryšio, pykčio, noro apkalbėti nėra. (duomenys neskelbtini) g. buvo liudytoja to įvykio. Viską matė tik per langą, nes (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyvena ir jai įsiminė, jog vaikščiojo moteris, telefonu kalbėjosi, tai į vieną gatvės pusę, tai į kitą žiūrėjo. Po to privažiavo tamsus automobilis, išlipo du vyrai ir moteris, bėgdama metė rankinuką prie medžio ir puolė tą vyrą. Tas žmogus traukėsi atgal, ji apkumščiavo jį ir jie po to išsiskirstė. Matė, kad eina du pareigūnai ir nukentėjusysis, V. stovėjo prie namo kampo. Nieko negirdėjo, tik matė. Matė fizinius veiksmus, kad kumščiais mušė tą žmogų. Kiek kartų, neskaičiavo. Į veido sritį bandė duoti. Ar pataikė, nežino. Tai nebuvo normalus vaizdas pro langą. Ne ji iškvietė policiją. V. žino tiek, kad jis dirba tame name, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama teisingai nurodė aplinkybes.

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų liudytojos J. R. parodymų nustatyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune. Pro buto langą matosi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvės, nes namas yra šių gatvių sankryžoje. 2015-11-11 dieną, jau po pietų, būdama namuose atkreipė dėmesį į prie jos namo pirmyn- atgal vaikštančią apie 45-55 m. amžiaus moterį, kuri buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 1.75 m. ūgio, apsirengusi baltos spalvos striuke su gobtuvu ant galvos. Apie 15 min. laiko minėta moteris vaikščiojo, vis dairėsi, kai prie pat jos langų atvažiavo tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipo du vyrai, vienas iš jų buvo su akiniais, kito asmens neįsidėmėjo. Asmenims išlipus, minėta moteris staiga metė į krūmus rankoje turėtą tašę, greitai pribėgo prie atvažiavusių asmenų, ir tą, kuris buvo su akiniais, staiga kažką garsiai rėkdama užsipuolė, pradėjo kumščiais jį mušti į įvairias kūno vietas, o tas vyras rankomis dengėsi kūną nuo jos, bandė gintis, atbulas ėjo atgal nuo jos, kol išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Šalia buvęs vyras jį bandė užstoti. Visa tai truko apie 3-5 minutes. Tada ta moteris atsitraukė, nuėjusi pasiėmė savo rankinuką ir nuėjo kažkur link (duomenys neskelbtini) gatvės, o abu minėti vyrai ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Maždaug po 30-40 min. prie jos namo atėjo V. Š., kuris buvo su prieš tai užpultu vyru, kur susitiko su atvykusiais dviem policijos pareigūnais, jiems kažką aiškino. Tada ji atsidarė langą. V. sakė, kad ta moteris, kartu su juo atėjusį vyrą užsipuolė dar kartą ir kad ji yra buvusi to vyro bendrovės buhalterė. Ją labai papiktino ir išgąsdino toks moters elgesys (b.l.49).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2015-11-11 apie 10 val. būnant prie namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bei šildant savo automobilį „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo apie 45-50 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 1,7 m. ūgio moteris, kuri buvo apsirengusi baltos spalvos drabužiais ir pasakė: „paskolink savo mašiną, mano sugedo“. Jis atsisakė jai paskolinti mašiną, bet ji toliau įkyriai prašė, o vėliau nuėjo prie kitų, jam nepažįstamų žmonių. Tada jis išvažiavo savais reikalais. Apie 14 val. grįžęs matė, kaip šalia namo vis vaikšto minėta moteris. Apie 14.50 val. jam rūkant antrojo aukšto balkone, išgirdo riksmus. Pažiūrėjęs atidžiau, pamatė, kad minėta moteris pribėgusi prie dviejų jam nepažįstamų vyrų, vieną jų- aukštesnįjį su akiniais, keikė necenzūriniais žodžiais, taip pat spjaudė, rankomis ir kojomis jį mušė į įvairias kūno vietas. Visa tai truko apie 5 min. laiko. Tada ji atsitraukė nuo jų ir po kelių akimirkų atvažiavo su automobiliu „Opel Tigra“, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Atvažiuodama automobiliu ji stipriai spaudė akceleratoriaus pedalą, važiavo greitai minėtų asmenų kryptimi, tačiau jiems atsistojus už medžio, ji sustojo ir išvažiavo (b.l.43-45).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad savo kaltę pripažino, kad iki 2015-11-11 dirbo ŽŪK ,, (duomenys neskelbtini) " buhaltere. 2015-03-16 dieną minėto kooperatyvo direktoriaus pareigas pradėjo eiti M. B., su kuriuo nuo 2015 m. gegužės mėn. pradėjo nesutarti, dažnai darbe iškildavo įvairūs nesusipratimai, kartais susirinkimų metu atvirai reikšdavo priekaištus vienas kitam. Nuo 2015-11-11 direktoriaus M. B. iniciatyva ji buvo atleista iš darbo, kaip priežastį nurodant ,,už pravaikštas". Kadangi M. B. pastoviai ją terorizuodavo, be to norėdama išsiaiškinti minėto kooperatyvo finansinę padėtį, 2015-11-11 nuvyko į UAB ,, (duomenys neskelbtini) " buveinę, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur gatvėje sutiko einantį M. B. su V. J.. Kadangi M. B. jai yra darbe pridaręs daug problemų, ji būdama labai supykusi, jį užsipuolė, ant jo rėkė, kelis kartus rankomis sudavė. Vėliau, kuomet M. B. su V. Š. išėjo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) " patalpų, taip pat užsipuolė M. B.. Kadangi tuo metu buvo apimta didelio įsiūčio, gerai neprisimena kokius tiksliai veiksmus atliko M. B. atžvilgiu, tačiau tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodyti veiksmai, taip pat gerai neprisimena, kaip automobiliu gąsdino M. B., tačiau tai tikrai galėjo būti. Viso šio įvykio metu matė, kad kiti pašaliniai asmenys ją matė (b.l.36-37).

Iš specialisto išvados Nr. G3107/2015(02) matyti, kad M. B. konstatuoti odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikimą (b.l.33).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-69/2016 matyti, kad įtariamoji R. L. S. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti objektyvių paaiškinimų apie nusikalstamos veikos padarymą. Jai nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė proceso dalyvė. R. L. S. dėl lėtinio psichikos sutrikimo yra socialiai pavojinga. Jai rekomenduojamas priverstinis gydymas- ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (b.l.113-118).

Teisme apklausta ekspertė J. D. nurodė, kad tvirtina komisijos pateiktą išvadą, kad R. L. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtinės psichikos sutrikimu ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo, savo veiksmų, R. L. S. serga lėtine psichikos susirgimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pirminės sveikatos priežiūrose sąlygomis pas apylinkės psichiatrą, ambulatoriškai - pas savo gydytoją. Gydytoja stebės ir matys pusę metų. Jeigu nesilaikys režimo, nevartos vaistų, ar kitaip pažeidinės gydymo režimą, bus galima kreiptis ir dėl stacionarinio gydymo. Pagal diagnozę, pasveikimas ar galimas pasveikimas, tai yra lėtinis psichikos sutrikimas, ligos požymiai gali paūmėti ar gali pagerėti. Ligos eiga priklauso nuo to, kaip ji vartos vaistus, ar pripažins, kad yra serganti. Šiuo metu ji yra negydoma ir yra pavojinga tiek sau, tiek aplinkiniams, kadangi jos veiksmai neprognozuojami, būtina ją gydyti. Darbingumą sprendžia NDNT tarnyba. Pagal šią ligą žmonės turi ir neįgalumą, gali būti apribotas darbingumas, kaip rodo praktika, bet tai ne jų kompetencijos klausimas. Negali atsakyti ne pagal kompetenciją. Apylinkės psichiatras ją stebi, tada ruošia dokumentus, jeigu mato, kad tikrai yra neįgalumo požymiai, atlieka dar kitų specialistų konsultacijas, psichologo ir socialinio darbuotojo viską į bendrą vertina ir siunčia į komisiją į DNT ir ten vertina ir sprendžia darbingumą. Procentais jie nustato darbingumą. Yra tokių žmonių, kurie gali dirbti, jei nėra paūmėjimo, psichozės ar depresijos, kuri trukdo atlikti pareigas.

Byloje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo M. B., ekspertės J. D., liudytojų parodymais, ekspertizės akto išvada bei ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. L. S., būdama nepakaltinamumo būsenoje, R. L. S., ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. S. 2015-11-11 laikotarpiu nuo 13 val. iki 15 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve Kaune, rėkdama: „tu pyderas, šiūkšlė, aš tave sunaikinsiu“ pribėgo prie M. B., įžūliu elgesiu - suduodama kumščiais nukentėjusiajam M. B. į įvairias kūno vietas, jį apspjaudė, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką, apie 14.50 val., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) -uoju namu, koliodamasi necenzūriniais žodžiais, pribėgo prie M. B., kumščiais suduodama jam ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, bei ne mažiau kaip dešimt kartų spirdama jam į kojas, apdraskė nukentėjusiajam M. B. dešinę ranką, sukeldama jam fizinį skausmą, po ko įsėdusi į automobilį „Opel Tigra“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga padidinusi greitį, važiuodama link M. B. ir V. Š., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiu būdu, R. L. S. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad R. L. S. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinama, todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Kadangi neginčytinai įrodyta, kad R. L. S. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu ji buvo nepakaltinama.

Atsižvelgdamas į teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-69/2016 išvadas ir ekspertės J. D. paaiškinimus teisme, teismas daro išvadą, kad R. L. S. skirtina priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi R. L. S. nusikalstamą įstatymo draudžiamą veiką padarė būdama nepakaltinama, dėl psichinės ligos ji nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, tokiu būdu jos veiksmuose nėra kaltės. Sirgdama psichine liga, ji nepadarė neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tarp jos veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties dėl nusikalstamos veikos.

Daiktų nepateikta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio byloje nėra.

R. L. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo nutarčiai, yra panaikintina.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 318 str. 1 d., 392 str., 400 str. - 405 str., 440 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad R. L. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarė būdama nepakaltinama.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymą, R. L. S. negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinama.

R. L. S., nusikalstamą veiką padariusiai nepakaltinamumo būsenoje, skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1p.).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. L. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nutarčiai, yra panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.