Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-490-517/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-09
Bylos Nr.
1-490-517/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-490-517/2018Teisminio proceso numeris 1-01-1-54369-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; (S) 2.2.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4;
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 9 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), operatoriumi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomens neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas jo išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, o būtent:

jis, žinodamas apie 2015 m. gruodžio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2338-675/2015, pagal kurį jis įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis įmokomis po 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus) iki dukros pilnametystės, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. tyčia vengė teismo sprendime nurodyto įsipareigojimo, t.y. neskyrė pinigų nepilnametės dukros išlaikymui, ko pasėkoje iki 2017 m. lapkričio 1 d., jam L. K. naudai K. K. išlaikymui susidarė 2.466,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) įsiskolinimas.

Kaip matyti iš kaltinamojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis maždaug prieš pusantrų metų nutraukė santuoką, sudarytą su L. K.. Ukmergės rajono apylinkės teisme jie sutarė, kad jis dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį skirs po 102,00 eurus. Tačiau pagal teismo sprendimą per banką ar antstolę pinigų dukters išlaikymui nėra pervedęs. Asmeniškai dukrai pinigų nedavė. Po teismo sprendimo yra nekartą susitikęs su dukra. Ji ateina pas jo motiną R. K., tuomet jis ir pabendrauja su dukra. Ar jo dukrai pinigų ar daiktų duoda mama jis nežino. Kai skyrėsi su žmona, sutarė visas skyrybų sąlygas, jų tarpe ir dukters išlaikymo. Po teismo sprendimo buvo nuvykęs pas antstolę, kur jam buvo išaiškinti alimentų mokėjimo pagrindai, atsakomybė dėl vengimo. Dukrai pinigų nemokėjo, nes jų neturėjo. Nuo 2015 m. spalio 1 dienos darbą turėjo, tačiau uždirbdavo minimumą, turėjo kitų finansinių įsipareigojimų, todėl dukros išlaikymui pinigų neskyrė. Dovanų pastarajai nepirko. Supranta, kad vaiką reikia išlaikyti, tai daryti žada ateityje. Planuoja dar šį mėnesį pervesti pinigų dukters išlaikymui. Po truputį grąžins buvusiai sutuoktinei skolą, susidariusią dėl vengimo išlaikyti dukrą. Dėl to, kad vengė išlaikyti savo vaiką labai gailisi. 2017 m. lapkričio 20 d. pervedė į L. K. sąskaitą lėšų dukters išlaikymui. Pasižada ateityje pervedinėti pinigus dukters išlaikymui. Planuoja keisti darbą, kad gautų didesnes pajamas ir galėtų prisidėti prie dukters išlaikymo (b. l. 48-49, 60).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios L. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 4-8), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 21), antstolės N. J. pažyma (b. l. 27-30), Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus pažyma (b. l. 33), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažyma (b. l. 35-39), kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji su savo vyru kartu santuokoje gyveno 10 metu. Jie nutarė išsiskirti 2015 metais. Jie kartu augino mažametį vaiką K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, o P. K. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, lėšas pervedant į L. K. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį po 102,00 eurus. P. K. nebendrauja su vaiku, nors gyvena Ukmergėje. Nesidomi nei kaip jai sekasi mokslai, nei kaip gyvena. P. K. neišlaiko ir nebando išlaikyti mažametės dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jos išlaikymui nemoka lėšų jau 24 mėnesius, tuo vengdamas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką (b. l. 4-8).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2338-675/2015, buvo patvirtinta L. K. ir P. K. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pagal kurios 4 punktą: nepilnametės dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui lėšas gera valia skirs P. K., mokant periodines kasmėnesines išmokas po 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus) nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki dukros K. K. pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją). Išlaikymą nepilnametei dukrai K. K. pareiškėjas P. K., įsipareigoja mokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 d., pinigus pervedant nepilnametės dukros Kamilės įstatyminei atstovei motinai L. K. į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB banke. Nepilnametei dukrai K. gautą išlaikymą pareiškėja L. K., uzufrukto teise tvarkys tik nepilnametės dukros poreikių tenkinimui (b. l. 21).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos, L. K. nesikreipė į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo K. K. (b. l. 24).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios anstolės N. J. pažymos, P. K. įsiskolinimas pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2338-675 dėl išlaikymo išieškojimo iš P. K., dukros K. K. išlaikymui L. K. naudai 2017 m. lapkričio 1 d. sudarė 2.466,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) (b. l. 27-30).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių Vilniaus teritorinės darbo biržos klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus pateiktų duomenų, P. K. į teritorinį darbo biržos skyrių kreipėsi 2016 m. spalio 5 d. Jam buvo suteiktas bedarbio statutas. 2017 m. rugpjūčio 1 d. darbo paieška nutraukta P. K. įsidarbinus per darbo biržą (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus duomenų, P. K. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. gavo draudžiamųjų pajamų bendroje 1.265,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) sumoje: nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – 7.707,50 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus septynis eurus penkiasdešimt centų); nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 1.783,34 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus trisdešimt keturis centus) ( b. l. 35-39).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2017 m. lapkričio 20 d. Kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), P. K. pervedė į L. K. sąskaitą 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis P. K., neturėdamas jokių sveikatos problemų ir būdamas darbingas asmuo, turėjo visas galimybes dirbti ir teikti lėšas savo dukters išlaikymui, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį ir pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Nors nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas, o nuo 2016 m. spalio 5 d. jam buvo suteiktas bedarbio statutas, po ko nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, tačiau lėšų vaikui išlaikyti ar kitos būtinos materialinės paramos neteikė, taip vengdamas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą (b. l. 33, 35-39). Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis P. K., žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas nepilnametei dukrai išlaikyti ir, kaip darbingas asmuo, galėdamas šią pareigą vykdyti, tyčia vengė mokėti lėšas vaikui išlaikyti, todėl kaltinamasis P. K. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, t.y. vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką (mokėti lėšas vaikui išlaikyti).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. K. pareiškė 2.448,00 Eur civilinį ieškinį (b. l. 13-16). Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje numatyta, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali buti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, esant šioms sąlygoms: a) kai asmeniui padaryta žala; b) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu; c) kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl minėtos prievoles nevykdymo neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje suformuluotos civilinio ieškinio baudžiamojoje bylo­je sampratos, kadangi priteitas vaiko išlaikymas (jo dydis) nėra Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytu nusikaltimu padaryta žala. Teisė nukentėjusiajai L. K. gauti vaiko išlaikymui Ukmergės rajono apylinkė teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteistas sumas bei įsiskolinimo sumą išlieka pagal minėtą teismo sprendimą, todėl L. K. civilinis ieškinys yra atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis P. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų dydžiu (b. l. 67).

Sankcijoje už kaltinamajam P. K. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Sprendžiant kaltinamojo P. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka baustas vieną kartą. Be to, jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo P. K., kaip dirbančio ir pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, pastarajam už padarytą nusikaltimą yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, - viešuosius darbus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnis).

Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 straipsnyje,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti P. K. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis