Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2024 m. gegužės 13 d. apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų – G. K. ir jam sukėlė fizinį skausmą, o būtent, konflikto metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius G. K. į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam G. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke su odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva su intraodine kraujosruva kairiame skruoste ir žande, poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais kairiame skruoste ir kairiame antakyje, ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2024-07-19 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024-05-22 J. A. el. paštu pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrimas įrašas "video-411dc0170a27e1310f2c7347ac7c211f-V-mp4”. Paleidus įrašą matosi kiemo vaizdas, kiemo vartai uždaryti, už vartų kelias - gatvė. Įrašo viršuje, kairėje pusėje matosi užrašas "05-13-2024 13.30:35". Įrašo apačioje, dešinėje pusėje yra užrašas “Camera 02". Įrašo laiku 13.30:47 val. matosi, kaip iš kiemo pusės prie vartų prieina vyriškis, pagal bylos duomenis atpažįstamas kaip J. A.. J. A. atidaro vieną vartų pusę. Įrašo laiku 13.31:12 val. J. A. pro atidarytus vartus išeina į gatvę. Gatvėje pasirodo ateinantis vyriškis, pagal bylos duomenis atpažįstamas kaip G. K.. G. K. gatvėje sustoja. J. A. prieina prie G. K., G. K. pakelia dešinėje rankoje laikydamas daiktą panašų į laistytuvą, sau prie krūtinės. J. A. pakelia kairę ranką. Matosi, kad laistytuvas pasvyra į šoną. G. K. tiesia ranką link J. A.. J. A. šiek tiek atsitraukia, abi rankas sulenkęs eina link G. K., sugriebia už kairės rankos. G. K. pakelia kairę koją link J. A.. J. A. ištiestomis rankomis eina link G. K.. G. K. koja spiria link J. A., užsimoja su laistytuvu, kaire koja spiria link J. A., užsimoja laistytuvu. J. A. pakelia dešinę ranką. Įrašo laiku 13.31:25 val. matosi, kaip iš sodybos ateina moteris, pagal bylos duomenis atpažįstama kaip J. A.. Vyriškių įrašo laiku nuo 13:31:27 nesimato, vaizdą užstoja sodybos augalai. J. A. išeina pro vartus į gatvę. 13:31:32 gatvėje matosi abu vyriškiai. J. A. bando sugriebti G. K., smūgiuoja ranka link G. K.. G. K. iš rankos iškrenta laistytuvas. J. A. dešine ranka smūgiuoja link G. K. galvos srities. G. K. nukrenta kepurė. J. A. ranka smūgiuoja link G. K., G. K. pasilenkia, abu rankomis suduoda vienas kitam per rankas. J. A. atsistoja tarp vyriškių. Vyriškiai atsitraukia vienas nuo kito. J. A. paima nuo žemės kepurę, ją numeta link G. K.. G. K. pasiima laistytuvą, kepurę. J. A. ranka pastumia J. A. jam nugaroje link vartų, abu prieina prie vartų. G. K. eina gatve, sustoja, atsisuka. Matosi, kad vyksta bendravimas G. K. su A. (kas sakoma negirdėti). J. A. išeina pro vartus. Matosi, kad bendrauja su G. K. (kas sakoma negirdėti). J. A. nueina į sodybos gilumą. J. A. paeina į sodybos gilumą, grįžta prie vartų, stovi. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė 2,12 min. (t. 1, b. l. 107-109).

2024-09-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis G. K. pateikė laistytuvą (t. 1, b.l.127-129), kuris 2024-10-07 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas (t. 1, b.l. 130-132) ir 2024-10-07 nutarimu grąžintas G. K. (t. 1, b.l. 138-140).

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo L. I. 2024-05-13 tarnybiniame pranešime dėl G. K. sumušimo nurodyta, kad 2024-05-13 apie 13 val. 37 min., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. K. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sumušė to paties kaimo gyventojas. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad pranešėją galimai sumušė J. A. gyvenantis tame pačiame kaime, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus pas minėtą vyriškį, jis namuose buvo rastas blaivus. Paprašius nurodyti jam žinomas aplinkybes apie šios dienos įvykį šis nurodė, kad gatvėje tikrai buvo konfliktas su G. K., tačiau jis jos nesumušęs, o tik gynęsis nuo jo. Pasak J. A. konfliktas kilo dėl to, jog G. K. jam pavydi geresnio gyvenimo ir tai jau ne pirmas kartas, kaip eidamas pro jo namus ką nors komentuoja. Daugiau įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo, tik kategoriškai neigė, kad sumušė pranešėją (t. 1, b. l. 112-113).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG2502/2024 (01) nurodyta, kad G. K. padarytos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke su odos nubrozdinimu, poodinė kraujosruva su intraodine kraujosruva kairiame skruoste ir žande, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir kairiame antakyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024-05-13. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Netametama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Medicininėje dokumentacijoje nustatyta dešinės akies tinklainės atšoka nėra siejama su 2024-05-13 patirta trauma, kadangi apžiūros metu veido dešinėje pusėje nebuvo nustatytų sužalojimų. Tinklainės atšoka tai pat gali atsirasti ir ne dėl trauminės kilmės, o dėl vyresnio amžiaus (amžinių akių pakitimų), bei aukšto kraujospūdžio ligos. Taip pat kairės akies tinklainėje yra nustatyta tinklainės degeneracija, kuri eigoje gali sukelti tinklainės plyšimą ar atšoką (t. 1, b. l. 80-82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1562/2024 (01) nurodyta, kad J. A. nustatyta odos nubrozdinimai viršugalvyje, alkūnėse, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, rankose. Odos nubrozdinimai padaryti kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu(-ais), poodinės kraujosruvos – kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu(-ais). Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2024-05-13. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. A. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (t. 2, b. l. 31-32).

Akistatos tarp nukentėjusiojo G. K. ir įtariamojo J. A. metu, kiekvienas laikėsi savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Įtariamasis J. A. nurodė, kad konflikto metu sudavė nukentėjusiajam gindamasis (t. 2, b. l. 62-66).

Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu J. A. adresu (duomenys neskelbtini), turi sodybą, kurioje sutuoktinis būna nuolat. 2024-05-13 ji taip pat buvo minėtoje sodyboje. Apie 13 val. su sutuoktiniu ruošėsi važiuoti į Varėną, todėl paprašė, kad J. atidarytų sodybos vartus ir išvarytų automobilį. Būdama lauko virtuvėje, matė, kad J. nuėjo atidaryti vartų. Netrukus išgirdo G. K. balsą ,,Ko tu nori”. Gatvės jai nesimatė, vaizdą užstojo medelis. Po kelių minučių išgirdo triukšmą, buvo girdėti J. ir G. K. balsai, J. ją šaukė. Ji išbėgo iš lauko virtuvės. Pribėgusi prie gatvės, pamatė, kad gatvėje prie jų vartų, G. K. smūgiavo rankoje laikyti metaliniu laistytuvu link jos sutuoktinio. Matė, kad G. K. ne mažiau kaip du kartus sudavė jos sutuoktiniui laistytuvu į kairę ranką alkūnės srityje. Tuo metu sutuoktinis mosikavosi ranka, o gal abiem rankomis, tiksliai nepamena, link G. K.. Ar jos sutuoktinis sudavė, ar pataikė G. K. pasakyti negali, nepastebėjo. Ji pribėgo prie jų, atsistojo tarp jų ir rankomis pastūmė vieną ir kitą. G. K. kaire ranka pastūmė link gatvės. Jo stipriai neprilietė, gal net visai neprilietė. Savo sutuoktinį abiem rankomis jam į nugarą nustūmė link savo kiemo. G. K. pasikėlė nuo gatvės savo kepurę, laistytuvą ir kažką šaukdamas ,,dabar tai aš tau padarysiu”, ar kažką ,,dabar tai tau bus” ir sakydamas, kad iškvies policiją, nuėjo link savo namų. Ji uždarė vartus ir nuėjo į namus. Sutuoktinis jau buvo grįžęs į namus. Praėjus kuriam laikui pas juos atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai bendravo su jos sutuoktiniu ir ja. Sutuoktiniui policijos pareigūnai patikrino blaivumą, jis buvo blaivus. Po įvykio sutuoktiniui J. A. buvo įdrėkstas kaklas, sužalota kairė ranka - perkirsta alkūnė, po kurio laiko alkūnės srityje atsirado kraujosruva, buvo ištinusi kairė plaštaka, ant jos buvo nubrozdinimų. Dėl patirtų sužalojimų sutuoktinis į medicinos įstaigas nesikreipė. Konflikto metu ji sužalojimų nepatyrė. G. K. yra pažįstamas iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas, su juo nei ji, nei sutuoktinis konfliktų nėra turėję. Konfliktas yra užfiksuotas prie namo įrengta kamera, vaizdo įrašą pateiks (t. 1, b. l. 90-93).

Liudytojas L. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju. Dirbant 2024-05-13 apie 13.37 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją užpuolė, kelis kartus trenkė per galvą kaimo gyventojas, (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas, kaip vėliau nustatyta G. K., kuris nurodė, kad jam pareinant iš kapinių, (duomenys neskelbtini), praėjus namą Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išėjo J. A., kuris ranka jam sudavė kelis smūgius į veido sritį. G. K. aiškino, kad bandė gintis su rankoje laikomu laistytuvu. G. K. skundėsi, kad jaučia skausmą veide. Ant G. K. kairės pusės skruosto matėsi įdrėskimas, buvo paraudusi kairė ausis. Medikų pagalbos G. K. atsisakė. Nuvykus pas J. A. į jo namus, J. A. buvo rastas namuose. Paprašius nurodyti žinomas aplinkybes apie įvykį, J. A. nurodė, kad gatvėje buvo konfliktas su G. K., aiškino, kad nuo G. K. jis gynėsi. Ant J. A. kaklo matėsi paraudimas. Patikrinus alkotesteriu J. A. buvo nustatyta, kad jis blaivus. Patikrinus alkotesteriu G. K. buvo nustatyta, kad jis blaivus (t. 1, b. l. 96-99).

Liudytoja J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriuje vyriausiąja patrule. 2024-05-13, dirbant su Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėju L. I., apie 13.37 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją užpuolė, kelis kartus trenkė per galvą kaimo gyventojas adresu (duomenys neskelbtini). Reaguojant į minėtą įvykį buvo nuvykta į nurodytą vietą. Atvykus pasitiko pranešėjas, kaip vėliau nustatyta G. K., kuris nurodė, kad jam gatve pareinant iš kapinių, iš kiemo išėjo kaimynas ir ranka jam sudavė kelis smūgius į veido sritį. Vyriškis skundėsi, kad jaučia skausmą veide. Ant jo veido matėsi kažkokie sužalojimai, tačiau kokie konkrečiai nurodyti negali, nepamena. Medikų pagalbos pranešėjas atsisakė. Kartu su pranešėju buvo nuvykta į įvykio vietą. Aiškinantis aplinkybes, buvo bendrauta su pranešėjo nurodytu vyriškiu, kurio vardo ir pavardės nepamena, kuris buvo rastas namų kieme. Paklausus dėl konflikto, vyriškis aiškino, kad gatvėje buvo konfliktas su kaimynu, aiškino, kad gynėsi. Ar ant vyriškio buvo kokių nors sužalojimų nurodyti negali, nepamena. Pabendravus su minėto vyriškio sutuoktine, ši nurodė, kad paties konflikto nematė. Patikrinus alkotesteriu buvo nustatyta, kad abu vyriškiai blaivūs. Pranešėjas turėjo pretenzijų, iš jo buvo priimtas pareiškimas (t. 1, b. l. 102-105).

Teismas k on statuoja:

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog kaltinamojo J. A. neteisėtais veiksmais, smūgių sudavimu, nukentėjusiajam G. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas, suduodamas smūgius rankomis, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis J. A. ir nukentėjusysis G. K. sudarė susitarimą dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje, kuriuo patvirtino, kad jie susitaikė, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė. Nukentėjusysis patvirtino, kad nusikaltimu jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią (1000 Eur) atlygino kaltinamasis, surašant susitaikymo protokolą patvirtino, kad jis susitaikė su kaltinamuoju ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis J. A. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 12-13), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 10-11). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino visiškai, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, su nukentėjusiuoju susitaikė, padarė nesunkų nusikaltimą ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra visos įstatymo numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė panaikintina.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).???

Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Skiriant vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju sprendžiant dėl BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, turi būti siekiama kažkokių tikslų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo abipusis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai išvadose nurodė, kad ir nukentėjusiajam, ir kaltinamajam buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kaltinamasis yra garbaus amžiaus, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas. Šiuo metu jis yra pensininkas, gaunantis apie 800 Eur pensiją, jis serga sunkia liga ir byloje yra tai patvirtinantys dokumentai. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir teismas, pasisakydamas dėl galimybės bylą nutraukti, nurodė, kad yra pagrindo manyti, kad šis asmuo ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą teismas daro išvadą, jog J. A. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nėra būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju būtų perteklinė, todėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297-308 straipsniais

nusprendė:

Atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Patvirtinti susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nukentėjusiajam G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) įnešdamas pinigus iki Susitaikymo protokolo pasirašymo į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1.3.punktas).

Nukentėjusysis G. K., J. A. įvykdžius Susitarimo 1.3 punkto sąlygas, atsisako kitų šiame Susitaikymo protokole neaptartų reikalavimų J. A. atžvilgiu (1.4.punktas).

Bylą dalyje dėl kitų civilinio ieškinio reikalavimų nutraukti.

Baudžiamojo poveikio priemonės J. A. neskirti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).