- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 2-98/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas
- Trečiasis asmuo
- V. B., K. M., G. K.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1865-601/2008 pagal ieškovų R. B. ir R. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Kerida“, tretieji asmenys V. B. , K. M. ir G. K. , dėl hipotekos sutarties negaliojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. B. ir R. B. 2008 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB Medicinos bankui ir BUAB ,,Kerida“, prašydami pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą. Ieškinio kaina nurodė 140 000 Lt. Už paduotą ieškinį sumokėjo 127 Lt žyminio mokesčio ir prašė atleisti nuo likusios dalies šio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad ieškovo R. B. finansinė padėtis yra sunki, nes jo pajamos per mėnesį yra tik 406,61 Lt, nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini) areštuotas, o jo vardu VĮ „Regitra“ registruotos dvi transporto priemonės (automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 1981 m. ir motociklas BMW, (duomenys neskelbtini), pagamintas 1951) yra išardytos ir parduotos dalimis, todėl bevertės. Be to, ieškovas turi išlaikyti nepilnametę dukrą. Taip pat teigė, jog ieškovė R. B. yra bedarbė ir jokių pajamų negauna.
Papildomu 2008 m. lapkričio 24 d. prašymu ieškovas prašė tuo atveju, jei būtų atmestas prašymas atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, atidėti šio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog ieškinys turi būti patikslintas, nes reiškiamas reikalavimas yra susijęs tik su vieno ieškovo – R. B. – teisėmis bei pareigomis. Taip pat teismas atmetė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog ieškovo R. B. nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos prievolės dydis yra 140 000 Lt (pagal UAB Medicinos bankas pranešimą prievolės suma – 121 875,57 Lt), tuo tarpu pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovui nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra – 171 870 Lt, tai yra 50 000 Lt didesnė nei juo užtikrinta prievolė hipotekos lakštu. Teismo teigimu, ieškovo pateikta VĮ „Regitra“ pažyma nepatvirtina ieškovo teiginių, jog jo vardu registruotos transporto priemonės būtų parduotos ar kitaip realizuotos, o kitų įrodymų, jog minėtos transporto priemonės neegzistuoja ir jų R. B. neturi, ieškovas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, todėl turi visas galimybes padidinti savo gaunamas pajamas. Tai, kad ieškovas augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, teismo nuomone, negali būti pagrindu vertinti ieškovo finansinę padėti kaip sunkią. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovės R. B. turtinės padėties teismas nevertino, nurodydamas, jog ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo už kurį mokamas žyminis mokestis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenurodė, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta, kad apeliantas turi galimybę padidinti savo pajamas. Be to, per teismo nustatytą terminą apeliantas realiai nespėtų uždirbti reikiamos sumokėti mokesčio sumos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonės gali būti lėšų, iš kurių turėtų būti sumokėtas žyminis mokestis, atsiradimo šaltinis, nes šios priemonės yra labai senos - 27 ir 57 metų senumo. Net jei jos būtų važiuojančios ir apeliantas jomis disponuotų, jas pardavus nebūtų galima gauti daugiau nei 300 Lt. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas gali pasinaudoti nekilnojamojo turto vertės ir įkeitimu apsaugotos vertės skirtumu. Kreditorius nesutiks, kad areštuotas apelianto namas, dėl kurio įkeitimo/neįkeitimo vyksta šis ginčas, būtų parduotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos bei kad apeliantui iš jo pardavimo būtų suteiktos lėšos žyminiam mokesčiui sumokėti anksčiau nei bus patenkintas įkaitą turinčio banko reikalavimas. Jei taip įvyktų, jau nebereikėtų nagrinėti šios bylos ir apelianto ieškinio. Teismas neišsprendė apelianto prašymo dėl mokesčio sumokėjimo atidėjimo, išvados dėl to nemotyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tinkamai pritaikė šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį šioje dalyje (CPK 263 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.
Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas R. B. už paduodamą ieškinį turėtų sumokėti 3 800 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str.), tačiau sumokėjo 127 Lt bei prašė atleisti nuo likusios dalies minėto mokesčio sumokėjimo. Tokį prašymą pareiškėjas motyvavo sunkia savo turtine padėtimi, kurią įrodinėjo pateikdamas VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d., kuri, apelianto nuomone, patvirtina, jog jo pajamos per mėnesį yra tik 406,61 Lt (b. l. 39). Apeliantas pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymą su priedais, kuri patvirtina, jog apelianto turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bei areštuotas (b. l. 40-45). Taip pat pateikė VĮ ,,Regitra“ pažymą, iš kurios matyti, jog apeliantas turi dvi senas transporto priemones, kurios, apelianto teigimu, yra parduotos dalimis ir bevertės (b. l. 46-47). Apeliantas, grįsdamas savo teiginius dėl sunkios turtinės padėties teismui pateikė ir pažymą apie R. B. šeimos sudėtį ir jos bei apelianto dukters gimimo liudijimo kopiją, nurodydamas, jog turi išlaikyti nepilnametę dukrą (b. l. 48-49). Pirmosios instancijos teismas šį apelianto prašymą atmetė, konstatuodamas, jog nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų sunkią apelianto turtinę padėtį bei leistų spręsti, jog minėto dydžio žyminis mokestis jam yra per sunki našta.
Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią pareiškėjo turtinę būklę. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateiktos pažymos iš VSDFV, VĮ ,,Registrų centras“ bei VĮ ,,Regitra“ neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią apelianto turtinę padėtį, jog jis nepajėgtų sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį. Tokią išvadą patvirtina ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma liudija tik apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius iki 2008 m. lapkričio 10 d., o duomenų, atspindinčių dabartinę situaciją, apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Be to, skundžiamojoje nutartyje teismas taip pat teisingai pažymėjo aplinkybę, kad įkeistas apelianto turtas šalių sutarimu buvo įvertintas 250 000 Lt, tuo tarpu prievolės dydis – 140 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas nagrinėjamoje byloje naudojasi mokama advokato pagalba (b. l. 12). Turtinę apelianto padėtį galėtų atskleisti šeimos metinė turto ir pajamų deklaracija (jos pateikimas ir gavimas neapmokestinamas), kiti dokumentai, kurie parodo visą apelianto turtinę padėtį, tačiau tokių dokumentų pateikta nebuvo. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie patikimai ir visapusiškai įrodytų apelianto realią turtinę padėtį, todėl apelianto prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstai atmestas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185, 178 str.).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ir naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo klausimu, remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundą šioje dalyje atmeta (CPK 185 str.).
Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas teismui buvo padavęs papildomą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tuo atveju, jei būtų atmestas prašymas atleisti nuo likusios minėto mokesčio dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė remdamasis tais pačiais argumentais, kaip ir atmesdamas prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto pateiktus dokumentus bei įvertinusi dabartinę situaciją darbo rinkoje, sprendžia, jog teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą atidėti mokesčio sumokėjimą.
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas - nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą šio asmens atžvilgiu, nebus kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos.
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindė sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėjo tomis pačiomis aplinkybėmis bei tais pačiais įrodymais, kaip ir prašymą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo. Kaip minėta, teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai neduoda pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nes nepatvirtina apelianto teiginių, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantui esant darbingam, jauno amžiaus, nesant duomenų apie jo negalėjimą dirbti ar priklausymą socialiai remtinoms grupėms, jis turi galimybę užsidirbti reikiamas pajamas. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, susijusius su fizinio asmens galimybėmis sumokėti žyminį mokestį, būtina įvertinti ir susiklosčiusią situaciją valstybės ūkyje, darbo rinkoje, bedarbystės lygį ir pan., tai yra įvertinti realias asmens galimybes gauti pajamų minėtam mokesčiui. Kaip žinoma, dabartiniu metu dėl susidariusios situacijos valstybės ekonomikoje bei darbo rinkoje, apeliantui gali būti nelengva greitai įsidarbinti ar gauti pakankamai pajamų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 185 str.).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto R. B. argumentus, pateiktus įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai atmetė prašymą atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, tačiau apelianto prašyme išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą patenkinti jo prašymą atidėti minėto mokesčio sumokėjimą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas iš dalies: pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ir atidėtinas apelianto už ieškinį turimo sumokėti mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 84, 330, 185, 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu bei CPK 84 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo R. B. prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą, pareiškėjo prašymą patenkinti ir atidėti 3 800 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1865-601/2008 pagal R. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Kerida“, tretieji asmenys V. B. , K. M. ir G. K. , dėl hipotekos sutarties negaliojimo.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.