- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-420-485/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-3-00003-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengiant teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. J. Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą (Kontrabandos įstatymas), galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje; pagal Kontrabandos įstatymo 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, ir V. J. nustatyta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 19 d.
4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis V. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį, nes netaikius jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pažeidžiamos jo teisės. Nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba ŽUB „(duomenys neskelbtini)“. Beveik du metus bausmę atliko Švedijos Karalystėje, kurioje jau 2022 m. vasario 16 d. būtų paleistas į laisvę, taikius 2/3 atliktos bausmės. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos raštu užtikrino, jog Lietuvoje nebus pažeidžiamos nuteistojo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartis yra objektyvi ir motyvuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
8. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nesant žemai jo nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė 5 užsiėmimų „Elgesio keitimo terapijos“ kursą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidė nustatytų pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, motyvuotas dirbti, dirba pataisos namuose elektriku, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais bei šeimos nariais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
10. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
11. Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals kelia tai, kad V. J. yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, t. y. statiniai: kriminalinė istorija, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; bei dinaminiai: negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.
12. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nusikaltimas padarytas nuteistajam siekiant finansinės naudos. Anksčiau teistas, įžvelgiamas teisės pažeidimų modelis, ankstesni nuteistojo padaryti nusikaltimai sunkėjo, buvo nukreipti ne tik prieš žmogaus laisvės suvaržymą, tačiau panaudotas ir smurtas. Tai įrodo, kad nuteistasis ne visada sugebėjo kontroliuoti savo elgesį, yra nesavikritiškas sau ir nėra linkęs laikytis įstatymų, nes jo anksčiau daromos nusikalstamos veikos, pavojingumo prasme, buvo vis sunkesnės. Šios aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu nuteistasis ignoruoja faktą, jog padaryta neteisėta veika, buvo įtakotas kitų asmenų dalyvauti kriminalinėje veikloje, susigundė dėl „lengvų pinigų“. Nors ir neneigia nusikaltimo priežasčių ir nustatytų faktų, tačiau atsakomybę linkęs perkelti išoriniams veiksniams ir aplinkybėms. Iš nuteistojo mąstymo ir elgesio analizės matyti, kad V. J. neapgalvoja savo veiksmų, o tuo pačiu ir jų pasekmių dėl greito veikimo, neneigia savitvardos praradimo atvejo. Dėl savo problemų linkęs kaltinti kitus. Analizuodamas nusikaltimų padarymo priežastis negeba nustatyti jų išvengimo alternatyvių būdų. Visa tai turi būti koreguojama taip, kad nuteistojo ne tik mąstymas, bet ir elgesys pakistų taip, kad suponuotų tik teigiamas nuostatas dėl jo integravimosi į visuomenę bei joje vyraujančių taisyklių laikymąsi.
13. Vertindama nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jų svarbą nagrinėjamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių) tokio asmens elgesio korekcija analizuojama itin atidžiai. Nėra pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.
14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Šiuo atveju nustatyti ir teismo dar kartą aptarti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką dar yra nepakankama, jog būtų pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą. Tokia išvada buvo konstatuota ir apylinkės teismo, kuris ją grindė byloje nustatytais faktais ir tinkamu bei objektyviu jų įvertinimu. Nurodytina, kad siekiant tinkamos resocializacijos nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, eliminuojant socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius.
15. Abejones dėl nuteistojo tinkamo pasiruošimo būti integruotam į visuomenę kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aspektas dėl nuteistojo turimų vykdomųjų raštų ir jų eliminavimo. Pagal byloje esančią pažymą matyti, kad išieškotina suma yra 3 231,32 Eur, tačiau išskaičiuota tik 852,27 Eur. Taigi vertinant šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas, vyrauja tikimybė, jog nuteistasis nėra tvirtos nuomonės, pasiduodantis kitų asmenų neigiamai įtakai, nusikaltimai padaryti esant finansiniam nusikalstamo elgesio motyvui, šiuo metu paleistam lygtinai galimai gali skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti dėl greitesnio finansinių įsipareigojimų eliminavimo.
16. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą tinkamai motyvavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, nenustačiusi nuteistojo teisių ir jo interesų pažeidimo.
17. Šiuo atveju, aptartos aplinkybės, be kita ko, ir tai, kad nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar turi būti tęstinas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai šiuo metu dar nepatvirtina nuteistojo pažangos, t. y. pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
18. Įvertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, o akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad V. J. lygtinis paleidimas šiuo metu dar nėra įmanomas, nes nenustatyta, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, kurios panaikinimui nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.